Reformos kūjis nusitaikė į Tauragės medelyną – ar jis jau pasmerktas?

Dalintis:

Reorganizacija, įsisukusi į įvairius Lietuvos sektorius, neaplenkė valstybinių miškų. Struktūrinė pertvarka prasidėjo 2018 metais. Pirmiausia 42 rajonų urėdijos prarado savarankiškumą, jas optimizavus beliko 16 regioninių padalinių, kuriems pritaikytas centralizuotas valdymas. Prieš metus Tauragės krašte, kaip ir kitur, sumažėjo girininkijų – vietoj 12 teliko šešios. Šįkart atėjo eilė ilgiau nei pusšimtį metų sėkmingai sodmenis auginusiam Tauragės medelynui.

Investicijų nesulaukė

Šiuo metu Lietuvoje veikia 15 miško sodmenų medelynų ir Raudondvario dekoratyvinių sodmenų medelynas (jis išliks). Valstybinių miškų urėdija yra numačiusi, kad iki 2025 metų įvykdžius medelynų veiklos optimizavimo programą šalyje liks septyni perspektyvūs ir keturi konteinerizuoti medelynai. Apskaičiuota, kad optimizavimui prireiks 25–30 mln. Eur.

Prieš trejus metus Tauragės medelynas uždarymo išvengė, kadangi buvo patekęs į perspektyviųjų grupę. Tačiau antrojo atrankos etapo jis gali neįveikti. Aštuonerius metus medelyno vadovu dirbęs Modestas Žutautas jau išėjo iš darbo.

– Aš ten nebedirbu, esu privačiame miškininkystės sektoriuje, turiu daug įvairios patirties ir daug planų. Jei bus niša rinkoje, įkursim privatų medelyną. Kitais metais turbūt Tauragės medelyną uždarys. Mums davė suprasti. Bet kad taip bus, tvirtinti negaliu. Iš pradžių peno davė ūkinei veiklai ir laisvei, o pasirodo už nugaros daro keitimus, kurių aš nežinau. Buvo 41 medelynas, paskui liko 12, dabar beliks kokie 6. Jokių investicijų mums metai iš metų neskyrė, tai buvo galima suprasti, kokia ateitis, – kalbėjo buvęs medelyno vadovas.

Maždaug prieš penkerius metus Tauragės medelynui neleista plėtoti dekoratyvinių sodmenų (1,5 ha) veiklos, įrengti pardavimo aikštelių, nurodyta šį skyrių uždaryti. Dar vėliau nurodyta specializuotis, auginti tik tam tikrus miško sodmenis.

– Paskui suinvestavo į didžiuosius medelynus – Panevėžio, Dubravos. Jie išsiplėtė, galės tiekti didesnį kiekį sodmenų, mažiukai tapo nebereikalingi. Buvo kalbėję, kad regionuose kurs darbo vietas. Pavasarį 100 žmonių medelyne dirbdavo 2–3 mėnesius, o 20 sezoninių darbuotojų – 8 mėnesius. Plius administracija. Daug bus sunaikinta darbo vietų. O Vilniuje administracinis aparatas pučiasi, – apmaudžiai kalbėjo M.Žutautas, patikinęs, kad reformos reikėjo, bet ar teisingu keliu einama – kyla abejonių.

Tauragės medelyne buvo užauginama iki 5 mln. sodmenų, jo plotas užėmė 51 ha. Kadangi medelynas buvo išskaidytas į 12 laukelių (1–12 ha), buvo nepatogu juos prižiūrėti. Manoma, kad prieš uždarant medelyną jo plotai bus apsodinti medžiais, aukštos įtampos trasa liks elektrikams. Svarstoma, kas laukia pagrindinio medelyno lauko priemiestyje (daugiau nei 7 ha). Kadangi tai miško žemė, namų statyti ten negalima.

Kova už būvį

Neaišku, kas laukia ir urėdijos Tauragės regioninio padalinio. Miškininkai nerimauja, kad vykstant reformai urėdijų dar gali sumažėti, kalbama, kad regioninių padalinių žadama palikti iki dešimties. Prieš reformą atlikta mokslo studija ištyrė, kad Lietuvai užtektų devynių urėdijų.

Šiuo metus Lietuvoje veikia 25 regioniniai padaliniai, prieš mėnesį buvo 26 (išskaidė Joniškio).

– Čia tik laiko klausimas, vis tiek stambins. Centrinė valdžia turi planų, tik mes jų nežinome. Viskas dirbama privatizacijos linkme. Jiems nesvarbūs nei kadrai, nei specialistai, nei kompetencijos, jie dabar valosi, tvarkosi, užsidarinėja, o tie, kas dar liko, už galvų susiėmę, nes optimizavus reikia keturių žmonių darbą atlikti, – kalbėjo miškų specialistai, nenorintys viešintis.

Lietuvoje trūksta ne tik pedagogų, bet ir miško specialistų – įsibėgėjant reformai vis daugiau jų išeina iš darbo. Per mėnesį Tauragės regioniniame padalinyje pasitraukė girininkas, miškininkas, sodmenų auginimo ir kiti specialistai.

– Centrinė valdžia pinigus skaičiuoja, kažkokias vizijas turi, tomis vizijomis su niekuo nesidalina, žmonės baimėje, išgąstyje, visi įsitempę, nežino, kuris bus sekantis. Nė vienas negali būti tikras, kad neatleis. Kolektyve ne pati smagiausia atmosfera, nes vyksta kova už būvį, kuris liks, kuris geresnis. Nebeliko urėdijoje masyvių švenčių kaip anksčiau, – atviravo pašnekovai.

Miškininkai pastebi, kad ši specialybė prarado patrauklumą, nes atlyginimas per pastaruosius 15 metų kilo tik 150 Eur ir dabar po mokesčių yra šiek tiek didesnis 800 Eur. O darbas sunkus, sušlapę, sušalę vaikšto visą dieną po mišką.

– Dvylika studentų studijuoja miškininkystę universitete, o anksčiau studijuodavo 80. Pernai magistrantūroje nė vieno miškininko nebuvo. Mūsų profesija sumenkinta, suniekinta. Mokytojai, medikai, policininkai streikuoja, o miškininkus po vieną išrankios, – apmaudą liejo vyrai.

Miškininkų nuomone, jei Lietuva pasirinks panašų miškininkystės modelį kaip buvo Latvijoje – pradės privatizuoti miškus, per trumpą laiką gali būti iškirstos kelerių metų normos, o gautas pelnas miškų atstatymo nepadengs. Pasak miškininkų, nepasiteisinus naujajam modeliui, Latvija grįžo prie senos tvarkos.

Padalinio vadovas už modernizavimą

Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas patvirtino, kad medelynas pavaldus jiems. Paklaustas, ką mano apie galimą medelyno uždarymą, padalinio vadovas patikino, kad kiekvienam miškininkui ne medelynas reikalingas, o tvirti, kokybiški sodmenys miško atkūrimui. Iš kurio medelyno juos gaus – visai nesvarbu. Pasak B.Ambrozo, yra vizija, kad sucentralizuoti medelynai bus pavaldūs bendrojo medelyno skyriui, o ne padaliniams, o nuo kada – nepasakyta.

– Mums oficialiai niekas nieko dar neįvardijo. Kas neoficialiai pasakyta, negalima pateikti kaip oficialius duomenis. Mes ruošiamės žiemai, pavasarį grįšime prie darbų. Sutartį su rangovais ruošiamės pratęsti ir dirbsim toliau. O kaip bus po to, kai nurausim daigus, gal pasakys vadovybė, kaip tas optimizavimas įvyks. Kad medelynai modernizuojami, tai pažanga, o ne priešingas procesas. Vazonėliuose užauginti sodmenys geriau prigyja, su jais lengviau dirbti. Ar mūsų medelynui paliks kažkokią veiklą, dar nenuspręsta. Manau, artimiausiu metu paaiškės, – kalbėjo B.Ambrozas, patikslinęs, kad apie regioninio urėdijos padalinio ateitį niekas oficialiai dar nekalba, esą viskas gandų lygyje.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

3 komentarai

  1. Eilinis priedurnių veiksmų rezultatas. Optimizatoriai nedadaryti… Vienintelis supratimas – kur nu3,14st ir kam parduot…

  2. Prieš miškų kirtimus! on

    Urėdijoje valdžia sėdi politinėse kėdėse, kuriai politinei partijai esi šališkas ta ir pasodins tave į tą kėdę. Dabartinis vadovas liberalams lojalus?

  3. Karbonadas on

    Einama prie to, kad medeliai bus perkami iš vieno tiekėjo iš kurio reikia.

Palikite komentarą