Renginių verslo rinka: pirmi išėjo – paskutiniai sugrįš

Įmonė „Muzikos servisas“, teikianti renginių techninio aptarnavimo paslaugas, išgyvena sudėtingiausią laikotarpį per 14 veiklos metų. Karantino metu uždraudus masinius susibūrimus, įmonės įkūrėjas ir direktorius Raimondas Marozas atleido sezoniniam darbui priimtus žmones. Muzikantui ir renginių vedėjui Linui Janušauskui ne ką lengviau. Per 35-erius darbo metus pirmą kartą liko be pajamų – atšaukti visi užsakymai, ateitis neaiški. 

Sunkiausia, kad negali dirbti

Pirmuosius pramogų verslo krizės požymius „Muzikos servisas“ pajuto kovo pradžioje. Kovo 12 dieną dar montavo sceną, tačiau iš savivaldybės sulaukė skambučio, kad jos nebereikės. Kitą dieną buvo paskelbtas karantinas.

– Uždraudus renginius likome be darbo. Jau visas sezonas buvo suplanuotas, šie metai turėjo būti neblogi, ne prastesni nei pernai, gal net geresni. Aš, kaip ir visi, planavau tolimesnį gyvenimą, deja, pandemija šio sezono planus visiškai sužlugdė, – kalbėjo verslininkas. – Jei surasit blogesnį variantą nei mano, pasakykit. Turiu mintyje, kad į rinką mes grįšime paskutiniai: kai visi dirbs įprastai, mes vis dar lauksime, kada leis organizuoti masinius renginius. Situacija žiauri.

Įprastą aktyvų darbų sezoną „Muzikos servisas“ pradėdavo gegužės mėnesį, o baigdavo rugsėjo pabaigoje. Žiemos laikotarpiu, apie pusę metų, darbo beveik nėra – vyksta tik keli masiniai renginiai. Raimondas Marozas kasmet „Muzikos servise“ įdarbindavo 10–14 specialistų. Šiemet keletą darbuotojų jau buvo priėmęs į darbą, bet prasidėjus karantinui juos atleido. 

Verslininkas Raimondas Marozas (dešinėje) nuomoja scenas, įgarsina ir apšviečia renginius

– Taip staiga neįmanoma persiorientuoti į kitą veiklą, todėl lauksim geresnių laikų. Tokia padėtis labai skaudi. Kiekvieną sezoną didelę sumą mokesčių valstybei sumoku – atiduodu ketvirtadalį savo pajamų. O kai reikia iš jų ką nors gauti, tai nieko, – apmaudžiai kalbėjo verslininkas. 

Vasarą per mėnesį R.Marozo vadovaujama įmonė renginiams sumontuodavo 12–14 didelių scenų, renginiai pritraukdavo 5–10 tūkst. žmonių. Įmonė, įkurta 2006 m., teikia renginių techninio aptarnavimo paslaugas, turi apie 10 didelių scenų, daugiau nei 5 įvairaus galingumo įgarsinimo įrangos komplektus, siūlo modernų apšvietimą. Iki šiol dirbo sėkmingai, buvo populiarūs, turėjo daug nuolatinių klientų.

Pasak R.Marozo, 2008–2009 metų ekonominis sunkmetis jam buvo lyg aukso kasyklos. Nors tuo metu turėjo daug paskolų – apie 600 tūkst. litų, bet turėjo ir daug užsakymų, buvo mažiau konkurentų. Pavyzdžiui, per Joninių savaitgalį 12 didelių scenų sumontavo.

– Anuomet buvo nežmoniški palūkanų procentai – vien per mėnesį jų reikėjo 2500 litų sumokėti, ir vasarą, ir žiemą, kiekvieną mėnesį. Jei tuomet nebūtų buvę darbo, tai dešimt kartų būtų ištikęs bankrotas, – prisiminė verslininkas. – Sugebėjau paskolą atiduoti, nes turėjau darbo. Dabar negaliu net į lauką išeiti. Čia yra du skirtingi dalykai – dabar yra daug žiauriau, nei kad buvo.

Muzikantai turi būti linksmų plaučių

Muzikantas, renginių vedėjas, dainų kūrėjas, muzikos programuotojas Linas Janušauskas 35-erius metus dirba kūrybinį darbą. Sukūrė grupę „Šansonas.Lt“, yra sesijinis muzikantas, grupėse „Combo Band“ (Kaunas) ir „Vynas“ (Alytus) groja klavišiniais instrumentais, akompanavo atlikėjos Giulijos koncertiniam turui. Jis vardijo, kad yra režisierius, prodiuseris, teikia platų kokybiškų paslaugų paketą. Dažnai grodavo, veikla buvo suplanuota keliems mėnesiams į priekį, tačiau paskelbus karantiną darbo neliko.

– Grodavau kiekvieną savaitgalį, tai dabar yra siaubas. Užsakymų buvo labai daug, suplanuotas šventes kovo ir balandžio mėnesiais klientai atšaukė. Gegužės renginiai dar neatšaukti, matysime, kaip čia bus. Nuo kovo 19 dienos neturiu jokių pajamų, – kalbėjo muzikantas. – Išmoką iš valdžios gavau 131 Eur, tai labai juokinga suma maistui ir mokesčiams. Pirmiausia reikia „Sodrai“ sumokėti. Jei sugalvotų kokią paramą teikti, gali jos negauti būdamas „Sodrai“ skolingas. 

L.Janušausko nuomone, kai žmonės pradės dirbti, bus spėję išleisti visus savo pinigus, todėl apie šventes mažiausiai galvos. Renginių, įvairių švenčių bus mažiau, į juos kvies stipriausius atlikėjus. Silpnesniems bus liūdniau, nes rinka liks susitraukusi. Nedžiugi jam atrodo ateitis –karantinui pasibaigus ir prabėgus mėnesiui, o gal ir dviem, kažkas galbūt kels suplanuotas vestuves, tačiau nežinia, kaip tos šventės atrodys. Nežinia, ar neteks dirbti pasislėpus už organinio stiklo, gal net su kaukėmis. 

– Kaip ne tik mes, bet ir visi žmonės gyvens po karantino – sunkus klausimas. Aš dirbu, bet, kaip sakau, į skolą. Programuoju muziką, didelis pliusas, kad Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija karantino metu leidžia nemokėti mokesčių. Tačiau neaišku, kada kas nupirks sukurtą muziką, – svarstė renginių vedėjas. – Ruošiamės su kolega sumontuoti mažą klipuką. Aš savo namuose dainuosiu, jis – savo, matysime, kas gausis. Neseniai vienai atlikėjai sukūriau dainos remiksą. Toks tas darbas – seną imi ir padarai naują. Save tobulinu, svarbu nesustoti.

L.Janušauskas prisiminė karantino pradžią, kai žmonės masiškai pirko maisto produktus. Mėsos skyriuje, nors pirkėjų eilėje stovėjo trečias, jam vos užteko šviežios ką tik atvežtos mėsos. Juokdamasis patikino, kad kartą skaičiavo automobilius, pravažiuojančius gatve. Per ilgus darbo metus jam šis karantino laikotarpis – sunkiausias išbandymas. Vis dėlto į ateitį Linas žvelgia pozityviai – virkavimai ir depresavimas čia nepadės, o muzikantas ir renginių vedėjas privalo būti linksmų plaučių.