Seimo narys: gali būti, kad ežeras Tauragės rajone privatizuotas neteisėtai

Tauragės rajono gyventojai pagalbos dėl privatizuoto ežero kreipėsi į Seimo narį Liną Jonauską. Seimūnas į kreipimąsi sureagavo ir praneša, kad dėl galimai nelegaliai privatizuoto Tauragės rajone, Kalėnų kaime, esančio Bevardžio ežero Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į prokuratūrą.

Prisipažinsime – apie Bevardį ežerą Lauksargių seniūnijoje iki šiol nebuvome girdėję, tokiu pavadinimu vandens telkinio nežinojo ir Lauksargių seniūnas Mindaugas Giačas. „Tauragės kurjeriui“ jis sakė, kad seniūnija nėra gavusi gyventojų pranešimų dėl privatizuoto minimo ežero ar kokio kito vandens telkinio. M.Giačas vis dėlto nuvažiavo apžiūrėti minėto vandens telkinio. Tačiau, anot jo, žemės klausimus sprendžia ne seniūnija, o Nacionalinė žemės tarnyba.

„Mes, Tauragės rajono Lauksargių seniūnijos Kalėnų kaimo gyventojai ir žvejai mėgėjai, prašome Jūsų, gerb. Linai, padėti išsiaiškinti dėl Kalėnų kaime esančio Bevardžio ežero privatizavimo ir draudimo žvejoti. Šis ežeras nuo neatmetamų laikų vadinamas Jūros upės senvage, nes yra pratekantis – iš vieno galo įteka ir kitame išteka. Prieš keletą metų nesuprantamai, greičiausiai suklastojus dokumentus, buvo privatizuotas. Kiek pavyko sužinoti, žemėtvarkininkams buvo pasakyta, kad tai buvo kūdra ir todėl buvo įmatuota į privačią žemę“, – tokią žinutę gavo Seimo  narys Linas Jonauskas.

Pasirašiusiųjų pavardės redakcijai nebuvo atskleistos dėl duomenų apsaugos.

– Tauragės rajono gyventojai kreipėsi į mane dėl to, kad viešos paskirties vandens telkinys dėl neaiškių aplinkybių tapo privatus ir gyventojai prarado galimybę ilsėtis ir leisti laiką šalia šio ežero, – „Tauragės kurjeriui“ sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys L.Jonauskas.

Politikas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir viešai pranešė, kad, gavusi jo raštą dėl galimai nelegaliai privatizuoto Tauragės rajone esančio Bevardžio ežero, Nacionalinė žemės tarnyba kreipsis į prokuratūrą: „Nacionalinė žemės tarnyba tokį sprendimą priėmė, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, kad asmeniui nuosavybės teisės, perduodant lygiavertį vandens telkinio plotą (Bevardį ežerą) už žemę, po nacionalizacijos aplietą vandeniu ir priskirtą valstybės išperkamai, atkurtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“.

L.Jonauskas „Tauragės kurjerį“ informavo, kad pastaruoju metu žmonės į jį dažnai kreipiasi, negalėdami patekti ilsėtis, žvejoti ir kitaip leisti laisvalaikį prie vandens telkinių.

– Kai apie galimai neteisėtai privatizuotą ežerą paskelbiau savo feisbuko paskyroje, sulaukiau daug atsiliepimų, žmonės džiaugiasi, kad į tokius pranešimus reaguojama, – sakė parlamentaras.

Dauguma komentatorių gyrė Seimo nario iniciatyvą, kiti skundėsi panašiomis situacijomis savo rajonuose. Robbicho vardu pasivadinęs komentatorius rašo: „Čia ne Bevardis ežeras, o Jūros senvagė. Pilietis privatizavo žemes aplink ir įsivaizduoja, kad viskas jam priklauso. Pagaliau matau, reikalai pajudėjo. Žiūrėsim, kas iš to gausis. Turėtų įžymios pavardės seimūnų suskambėti. Sėkmės Jums“.

Pasak L.Jonausko, visuomenės nepasitenkinimą neabejotinai kelia ir nelegaliai užtveriamos valstybinių vandens telkinių prieigos. Jis šiemet įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo pataisas, kurias patvirtinus už tokį pažeidimą baudos didėtų 20 kartų.

– Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tvoros statytojai privalo palikti laisvą praėjimą vandens telkinio pakrante. Priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, jis turi būti 5–25 metrai. Tačiau ne visi to paiso. Poilsiautojams vis dar kelią užkerta nelegalios tvoros, kurios ne tik trukdo prieiti prie vandens, bet ir laisvai judėti pakrante. Dažnai nelegalių tvorų tvėrėjai piktybiškai nepaiso draudimo, susimoka nedidelę baudą, kuri šiandien siekia nuo 30 iki 140 eurų ir, išvykus iš teritorijos pareigūnui, atstato tvorą. Baudos turi būti tokios, kurios atgrasytų pažeidėjus, – įsitikinęs L.Jonauskas.

Priėmus Seimo nario siūlomas pataisas, už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą grėstų bauda nuo 300 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 400–750 eurų bauda.