Senų daugiabučių namų problemas efektyviai sprendžia kompleksinė renovacija

Dalintis:

Daugiabutis – tai ne tik betono plokštės ar plytų mūras, bet ir sudėtinga inžinerinė sistema, reikalaujanti nuolatinės priežiūros. Dauguma Lietuvos daugiabučių neatitinka šiuolaikinių energinio efektyvumo, saugumo ir estetikos standartų. Ekspertai aptaria dažniausiai pasitaikančius defektus, jų poveikį gyvenimo kokybei ir būtinybę renovuoti pastatus.

Konstrukciniai ir inžineriniai pažeidimai

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius pažymi, kad senuose daugiabučiuose dažniausiai nustatomi konstrukciniai ir inžineriniai pažeidimai.

Tarp konstrukcinių pažeidimų dažniausi plyšiai, iškritusi mastika, nesandarios siūlės, kurios leidžia drėgmei ir teršalams patekti į vidų, o tai ilgainiui skatina armatūros koroziją. Taip pat dažnai fiksuojami išorinių sienų, stogų ir balkonų konstrukcijų pažeidimai.

Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldas Šneideris priduria, kad pažeidimų pobūdis priklauso ir nuo jų konstrukcijos tipo. „Mūriniams namams būdingi įtrūkimai, atsirandantys dėl pamatų sėdimo, ištrupėjęs ar išsisluoksniavęs dekoratyvinis plytų mūras. Stambiaplokščiuose daugiabučiuose dažnos nesandarios jungtys, pažeidimai sunkiai prieinamose vietose, lodžijų elementų deformacijos. Dalis tokių pastato konstrukcijų jau patenka į avarinės būklės zoną“, – teigia doc. dr. A. Šneideris.

Pasak R. Marcinkevičiaus, kita kritinė sritis – vandentiekio ir nuotekų infrastruktūra. Ne ką mažiau problemų kelia pasenusios natūralios ventiliacijos sistemos, šiuolaikinių buitinių poreikių ir saugumo reikalavimų neatitinkanti elektros instaliacija.

Priežastys – ne vien techninės

Senų daugiabučių namų defektų priežastys yra kompleksinės – jas lemia pastato amžius, konstrukciniai sprendimai, aplinkos poveikis ir eksploatacijos kokybė.

„Didžioji dalis Lietuvos daugiabučių buvo statyti dar iki 1993 metų, o stambiaplokščiai – net prieš 40–60 metų. Per tiek laiko medžiagos natūraliai dėvisi. Tačiau labai svarbus ir žmonių požiūris. Kol gyventojai nesuvoks, kad jie atsakingi ne tik už savo buto sienas, bet ir už bendras pastato konstrukcijas – stogą, pamatus, fasadą – tol bus sunku užtikrinti efektyvią ir ilgalaikę priežiūrą“, – sako doc. dr. A. Šneideris.

Anot R. Marcinkevičiaus, daugumą defektų galima stabilizuoti arba visiškai pašalinti renovacijos metu. Kompleksiškai atlikta renovacija ne tik atnaujina pastatą, bet dažnu atveju pailgina jo gyvavimo ciklą 25–40 metų ar net ilgiau. Renovacijos poveikis pastato eksploatacijos trukmei priklauso nuo darbų apimties, kokybės ir sprendinių ilgaamžiškumo. Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.

Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė

Užs. Nr. 101

Dalintis:

About Author

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą