Siekia įprasminti dar vieną istorinę vietą

Tauragė – pasienio kraštas ir Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Tauragės, kaip pasienio miesto, svarbą ne kartą tai yra prabrėžęs. 514-ojo Tauragės gimtadienio išvakarėse su „Tauragės kurjerio“ redakcija susisiekęs buvęs ilgametis Tauragės rajono vyriausiasis architektas Vincentas Paulauskas atskleidė norįs savo kraštui grąžinti skolą – įprasminti pasienį toje vietoje, kur jis kadaise ir buvo, prie pat Lauksargių. Architekto idėja sudomino paveldosaugininkus. Ar sudomins valdininkus?

Atsimena senąjį paminklą

Kad Tauragė – pasienio kraštas, rodo ir netoli Lauksargių įkurdinta informacinė lenta: joje aprašoma Melno sutartis, po kurios net 500 metų toje vietoje buvo nejudinama Mažosios ir Didžiosios Lietuvos siena. Kaip sako istorikai, per tiek metų netruko išryškėti kultūriniai skirtumai tarp padalytų kraštų. Nors Melno sutartis ir vadinta Amžinąja taika, sienos ribos galiausiai pakito ir Mažosios Lietuvos kraštas atiteko Lietuvai, tačiau buvusi siena liko tik simbolinė, o daugelį metų jos vietą žymėjęs betoninis žymeklis dingo.

Tauragėje daug metų vyriausiuoju architektu dirbęs Vincentas Paulauskas net ir išėjęs į užtarnautą poilsį nerimsta. Šįkart „Tauragės kurjerio“ redakcijai jis pranešė turįs idėją, kaip būtų galima įprasminti daugybę metų Lietuvą ir Prūsiją skyrusią sieną. Juolab, kad žymeklis toje vietoje buvo, tik vėliau jis išrautas ir dingo, kai buvo platinamas magistralinis kelias Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas.

– Ties čia einančiais krūmais buvo sienos riba. Tiesia linija tie krūmai eina link Konvencijos paminklo. Tik kadaise krūmų nebuvo, viskas buvo užsodinta medžiais. Pamenu, paminklas, žymėjęs ribą tarp Prūsijos ir Lietuvos, stovėjo čia prie kelio. 1980 ar 1982 metais platino kelio važiuojamąją dalį. Tauragės kelininkai klojo asfaltą, – prisiminė V.Paulauskas.

Palei krūmus ėjo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos siena. Mortos Mikutytės nuotrauka

Architektas tikino kalbėjęs su laikinai Tauragės krašto muziejui „Santaka“ vadovaujančiu Dariumi Kiniuliu ir šis pasakęs, kad prapuolęs senasis paminklas gali būti vienoje Vidgirių kaimo sodyboje.

– Istorija rodo, kad šis kraštas buvo reikšmingas, o jokio tai žyminčio ženklo nėra. Dar su Edmundu Mažrimu (amžinybėn iškeliavęs Tauragės paveldo tarnybos vadovas, – red.) buvome sutarę, kad šio pasienio ženklo reikia. Į senąją vietą nebegrąžinsime, ten kelias eina, bet galima štai čia, – į kadaise buvusios sienos ribą parodė V.Paulauskas.

Idėja plati

Kartu su Tauragės kultūros paveldo tarnybos vyriausiąja specialiste Svetlana Jašinskiene ir architektu Vincentu Paulausku nuvykome į jo nurodytą vietą, kur kadaise ėjusi Lietuvos–Prūsijos siena. Nedidelėje žvyruotoje aikštelėje stovi muziejaus įrengta informacinė lenta, netoliese – paminklas žuvusiems Tarybų sąjungos kariams. Kaip sako buvęs architektas, jis nieko prieš šį paminklą – juk jauni kariai ne savo noru čia atvyko žūti. Tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad istorinę vietą galima ne tik įprasminti, bet ir turistus čia apsilankyti pakviesti.

– Senasis prie kelio stovėjęs ženklas buvo nesudėtingas, iš atminties nupaišiau jį ir nesunku būtų pagaminti. Pamenu jį gerai, nes būdami vaikai mes čia krosą bėgdavome. Tai jis čia galėtų stovėti prie šių medžių. Ilgai šioje vietoje kelią dengė brukas. Man tėvai sakė, kad tada pasienietis išgirsdavo vežimo ratų dardėjimą ir išeidavo iš būdelės patikrinti, – pasakojo V.Paulauskas.

Architekto teigimu, aikštelėje palei medžius galėtų būti pastatytas kadaise buvusios sienos paminklas, kuris palaipsniui taptų turistų traukos centru. Mortos Mikutytės nuotrauka

Architekto įsitikinimu, dideliu ir brangiu projektu gąsdinti valdininkų nereikia ir vertėtų iš pradžių pasiūlyti paprastą paminklo su pagrindu atstatymo idėją. Tačiau vėliau mintį būtų galima plėtoti. Pašnekovas atskleidė pagalvojęs, kad palei kadaise buvusią sieną galėtų driektis dviračių takas, vedantis iki Konvencijos paminklo. Jis galėtų vingiuoti – taip turistai galėtų simboliškai apsilankyti ir senojoje Prūsijoje. Šalia paminklo architektas siūlo kloti senąjį kelią menantį bruką, kur nors įkomponuotų ir dryžiais nudažytą pavėsinę, atrodančią it pasieniečio būdelė.

Kas įgyvendins?

Tauragės kultūros paveldo tarnybos vyriausioji specialistė S.Jašinskienė patikino, kad V.Paulausko idėja puiki ir įgyvendinti ją įmanoma. Svarbu tik uždegti ja kitus.

– Manau, svarbu būtų sąsajos su Konvencijos paminklu. Turime seniausią 500 metų sieną – ją svarbu įprasminti. Su savivaldybės Teritorijų planavimo komisija planuojamas nuotolinis susirinkimas. Jo metu palaikysiu šią idėją. Vincentas Paulauskas manęs prašė pabūti jo kojomis (architektas sunkiai vaikšto, – red.) ir aš tai padarysiu, – užtikrino S.Jašinskienė.

Kiek pirminės idėjos – paminklo pastatymo – įgyvendinimas gali kainuoti, S.Jašinskienė teigia kol kas nenumananti. Be to, jos nuomone, tam reikia ir rajono valdžios pritarimo.

– „Rotary“ klubas atstatė Konvencijos paminklą. Gal kas nors kitas prisidėtų prie šios idėjos? V.Paulauskas įpareigojo mane eiti į savivaldybę ir eisiu. Muziejus jau atkreipė dėmesį į Tauragės unikalumą, kad tai pasienio kraštas. Reiktų tą plėtoti. Bandysim uždegti Tauragę, – įkvėpimo pagauta kalbėjo S.Jašinskienė.

Muziejaus vadovas atsargesnis

Kiek atsargiau apie šią idėją kalbėjo laikinai Tauragės krašto muziejui „Santaka“ vadovaujantis Darius Kiniulis. Jo teigimu, dviračių takas nuo Konvencijos paminklo iki Lauksargių jau yra. Klausimas – ar reikia dar vieno?

Tauragės krašto muziejus „Santaka“ buvusio pasienio vietoje įrengė informacinę lentą. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Kiek man žinoma, Vincentas Paulauskas buvo tas žmogus, kuris dar sovietmečiu neleido naikinti tų krūmų, nes tuometė valdžia norėjo viską suarti ir sujungti laukus. Be jo mes dabar neturėtume gamtinio buvusios sienos žymens, – iki šiol nežinotus faktus atskleidė muziejaus vadovas. – Muziejaus atstovas buvo pas tą žmogų, kurio valdose atsidūrė senasis sieną žymėjęs ženklas. Bet jis nesileido į kalbas. Labai norėtųsi originalųjį paminklą ten grąžinti. Tai turėtų būti aktualu ir Paveldo tarnybai.

D.Kiniulis svarstė, kad šiuo metu vykdomas projektas „Tauragė+“ teikia daug galimybių turizmui plėtoti. Bet jo, nuomone, paminklo atstatymo idėjai koją pakišti gali ir tai, kad greta eina valstybinės reikšmės kelias – paminklo statytojams dėl to gali kilti įvairių ribojimų.