Šilumos tinklai įsigijo sklypą – statys daugiabutį

Savivaldybės kontroliuojama bendrovė Tauragės šilumos tinklai už daugiau nei 200 tūkstančių eurų įsigijo sklypą Prezidento gatvėje. Pernai šioje vietoje buvo nugriautas šimtametis namas, kadaise priklausęs žinomam krašte gydytojui, ir kiemo pakraštyje stovėjęs svečių namelis, penkerius metus glaudęs vieną žymiausių Lietuvos moterų. Bendrovė patvirtino – sandoris įvyko, o meras teigia, kad savivaldybės bendrovė vykdys pilotinį projektą.

Sumokėti turi iki metų pabaigos

Tauragės šilumos tinklų direktorius Audrius Arcišauskas patvirtino, kad jo vadovaujama bendrovė įsigijo sklypą Prezidento gatvėje (šalia Užimtumo tarnybos). Šios bendrovės 100 proc. akcijų priklauso savivaldybei.

– Sklypas buvo įsigytas už 205 tūkstančius eurų su galimybe mokėti dalimis iki 2026 metų gruodžio 31 dienos. Šiame sklype planuojame vystyti nekilnojamojo turto projektą, pirmiausia orientuotą į gyvenamosios paskirties būstą, atsižvelgiant į esamą būsto trūkumą Tauragėje. Šiuo metu vyksta parengiamieji planavimo ir projektavimo darbai. Konkretūs terminai bus aiškesni artimiausiu metu, tačiau preliminariai projektą planuojame pradėti įgyvendinti per artimiausius metus, o jo realizavimas gali užtrukti apie 2–3 metus, priklausomai nuo projektavimo, leidimų ir statybos proceso, – planus atskleidė Tauragės šilumos tinklų direktorius.

Audrius Arcišauskas dar informavo, kad bendrovė planuoja parduoti buvusį Tauragės butų ūkio administracinį pastatą Prezidento g. 17 (šilumos tinklai yra perėmę butų ūkio daugiabučių priežiūros funkciją). Pasak įmonės vadovo, šis sprendimas priimtas įvertinus pastato būklę ir jo panaudojimo galimybes – pastato efektyvus įveiklinimas reikalautų neproporcingai didelių investicijų, kurios ekonomiškai nebūtų pagrįstos. Todėl, pasak A.Arcišausko, pasirinktas sprendimas šį turtą realizuoti ir nukreipti lėšas į tvaresnius bei didesnę grąžą miestui bei gyventojams kuriančius projektus.

Kadaise žinomam gydytojui priklausęs namas Prezidento gatvėje pernai buvo nugriautas. Arnoldo Vydmanto nuotrauka

Kas statys – dar neaišku

Meras Dovydas Kaminskas sakė žinantis, kad šiuo metu sklypo įsigijimo procedūros baigėsi, tik patikino nežino, kokia „ta galutinė suma“. Kitame etape, pasak D.Kaminsko, bus rengiamas projektas, priderinant jį prie miesto infrastruktūros ir suderinant su savivaldybe.

– Parengtą projektą bus bandoma parduoti potencialiam investuotojui, kuriam nieko jau nereikia daryti, o tik ateiti ir dirbti darbą. O jeigu tai nepavyktų, žiūrint į finansinę situaciją, į galimybę skolintis, galbūt patys šilumos tinklai bandytų įgyvendinti tą projektą. Bet čia 3–5 metų projektas, kadangi šilumos tinklai artimiausiais metais turi nusipirkti naują katilą, kuris būtų kogeneracinis ir gamintų elektrą. Į tai koncentruojamasi. Bet lygiai taip pat bandoma vystyti nekilnojamąjį turtą, ypač daugiabučių, nes Tauragėje tai nevyksta. Matydami, kad niekas daugiabučių nestato, šilumos tinklai inicijuoja tą projektą, – kalbėjo meras.

Savivaldybė įsitikinusi, kad potencialiems investuotojams reikia pateikti konkretų projektą, kad jiems nereikėtų vargti su biurokratija, o iš karto galėtų pradėti statyti.

– Tai mes planuojame tas biurokratines procedūras praeiti ir tada bandyti pritraukti investuotoją. Yra besidominčių, bet visiems norisi konkretumo, o konkretumo pasiūlyti negalime, tik padrąsinti. Šiuo atveju šilumos tinklams galimybės išvystyti daugiabučių statybą yra žymiai didesnės. Nežinau, kiek tame sklype kvadratų galėtų tilpti, gal pusantro tūkstančio. Ten, berods, yra 20 arų. Ten daugiabutis planuojamas. Šiuo metu detalių negaliu patikslinti, nes tikrai apie tai dar nebuvo kalbos. Bet tikrai ne daugiau nei keturių aukštų, o kiek kvadratų – reikia pažiūrėti į sklypo ribas, į užstatymo galimybes. Dar daug darbo reikia atlikti, – sakė meras.

Paklaustas, kokia situacija su būstais Tauragės rajone, D.Kaminskas patkino pastebėjęs, kad privatūs namai statomi, tačiau investicijų į daugiabučius trūksta.

– Tikrai jaučiam trūkumą, matome šitą problemą. Jauni žmonės, kurie nori grįžti, dar neturi sukaupę tiek pinigų, kad galėtų savo namą statyti. Senos statybos būste irgi ne visi nori gyventi, visi nori naujo, o kai pasirinkimo nėra, tada yra problema. Mes dabar galvojame apie strategiją, kaip paskatinti daugiabučių statybą miesto centre, kur yra keliai, šilumos, nuotekų, vandens trasos. Viskas sutvarkyta miesto centre, bet yra daug senų namų, kurie nebenaudojami ir nebebus naudojami, tai labai norėtume paskatinti, kad kažkokie vystytojai pirktų po keletą sklypų, juos jungtų ir vystytų daugiabučių statybą. Svarstome priimti tvarkas, kurios skatintų tai daryti, nes taip savivaldybė sutaupytų, – įsitikinęs D.Kaminskas.

Keis miesto architektūrą

O kaip daugiabučio statybos miesto centre gali padėti savivaldybei sutaupyti? Pasak D.Kaminsko, jei daugiabutį kas nors stato sklype, kur net nėra kelio, savivaldybei anksčiau ar vėliau tą kelią reikės įrengti, o statant miesto centre yra visos komunikacijos.

– Tik reikia keisti miesto architektūrą, tuomet ir miesto centras keisis, daug privalumų matom. Kažkaip bandysim skatinti, bet čia ateinančių metų klausimas. Mes kelias strategijas turim. Šiais metais norim priimti tokią būsto plėtros programą, kuri padėtų investuotojams ateiti ir investuoti, o antra strategija – per šilumos tinklus bandyti vykdyti taškinius projektus. Ateityje, jei bent vieną tokį projektą pavyktų išvystyti per šilumos tinklus, jeigu viskas sėkmingai, tai po 20–30 metų miesto centras pasikeistų neatpažįstamai. Viskas yra ilgalaikė strategija, iš karto niekas nepasidaro, – mano meras.

Dovydas Kaminskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje daug kalbama apie municipalinį būstą, tačiau, jo nuomone, yra politikų, kurie tokį būstą painioja su socialiniu būstu.

– Kol kas gražiai skamba, tačiau nėra aprašymo, kas tai yra. Aš matyčiau taip – municipalinis būstas yra galimybė žmogui, kuris neturi pradinio įnašo, bandyti jį įsigyti. Municipaliniai būstai turėtų būti pastatyti su valstybės ir savivaldybės investicijomis, kad jauni žmonės ar trūkstami specialistai galėtų pradėti gyventi išperkamosios nuomos pagrindu. O per, sakykim, penkerių metų laikotarpį sutaupę pradinį įnašą eitų į banką ir tada su banku išsimokėtų už tą būstą. Tai labai svarbu, kad tu ateini ir gyveni, tu nenuomoji, nes yra išperkamoji nuoma, tu investuoji į savo turtą. Pirmadienį, sausio 12 dieną, važiuosiu susitikti su premjere, ten merai susitinka, tai apie tai irgi kalbėsiu, – sakė D.Kaminskas.

Savivaldybei svarbi ir socialinių būstų problema, kadangi rinkoje jų nėra pirkti. Šią problemą spręsdama iš Europos Sąjungos pinigų savivaldybė statys mažos kvadratūros dvibučius Stoties gatvėje.

Įdomi istorija

Kuo tame sklype Prezidento gatvėje, kur dabar žadama statyti daugiabutį, nugriautas namas buvo ypatingas, atskleidė puikiai Tauragės istoriją išmananti ir ekskursijas vedanti gidė Irina Sadauskienė:

– Šis namas priklausė Tauragės ligoninės vyriausiajam gydytojui Mečislovui Norkui. Po jo mirties 1966 metais namą paveldėjo jo gyvenimo draugė, su kuria gydytojas nebuvo oficialiai susituokęs, tik šliūbą bažnyčioje ėmė. Pokario laiku to afišuoti nebuvo galima, todėl visuomenės akyse jiedu atrodė nesusituokę. Tai viena istorijos pusė, o kita tokia, kad ten kieme, nuo gatvės pusės, stovėjo lyg garažas, toks kaip ūkinis pastatas, iš tiesų tai buvo svečių namelis. Ten apsistodavo pas gydytoją atvykę giminės ir draugai. Ir tame svečių namelyje gyveno žymioji Marcelė Kubiliūtė. Archyvuose rašoma, kad ji buvo verčiama saugumo sekti gydytoją Norkų, tačiau ji atsisakė.

Marcelė Kubiliūtė – pirmoji Lietuvos žvalgė, 1919 m. padėjusi sužlugdyti Lenkų karinės organizacijos perversmą Lietuvoje, už tai, kad iš Vilniaus geto gelbėjo žydus, buvo ištremta į Sibirą, saugumo tarnybų buvo nuolatos persekiojama. M.Kubiliūtė apdovanota visais aukščiausiaisiais valstybės apdovanojimais.

– Marcelė Kubiliūtė – unikali moteris. Jeigu ne ji, mes, ko gero, neturėtume nepriklausomos Lietuvos. Turime didžiuotis, kad toks žmogus gyveno Tauragėje. Gal nauji savininkai toje vietoje pastatys kažką ir bus galima pritvirtinti atminimo lentelę, – pasvarstė I.Sadauskienė.

Gidė pagal gydytojo M.Norkaus buvusio namo stilių sprendžia, kad jis galėjo būti pastatytas 1924–1927 metais. Namas buvo perstatytas, kadangi buvo degęs. Labai daug metų jame niekas negyveno, kol neseniai jis buvo parduotas ir nugriautas.