Skiepai nuo COVID-19: už ir prieš

Lietuvą pasiekę skiepai nuo COVID-19 jau pirmosiomis visuomenės vakcinavimo dienomis sukėlė tikrą prieštaravimų audrą. Skiepytis ar ne? Kenkia ar ne? Ką daryti abejojantiems ir ar reikia skiepytis persirgusiems koronavirusu? Visuomenė skilo į dvi besiginčijančias puses – stiprių argumentų pateikia ir vadinamieji antivakseriai, ir pasitikintieji naujuoju mokslininkų išradimu. Skaudviliškis Virgilijus Kulikauskas sako, kad skiepysis tik tuo atveju, jei tą daryti jį privers valstybės politika, o žinoma psichologė Ina Kalvanienė, jau besidžiaugianti turėjusi galimybę pasiskiepyti nuo COVID-19, kito pandemijos suvaldymo būdo nemato – pasaulį išgelbės tik skiepai. 

„Viską uždrausti – joks problemos sprendimas“

Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis skaudviliškis Virgilijus Kulikauskas, aktyviai savo nuomonę reiškiantis socialiniuose tinkluose, koronaviruso neneigia, tiki, kad jis yra, tačiau jį skaudina visuomenės dalies nuomonė apie tuos, kurie 100 procentų nepritaria karantino ribojimams ir į Lietuvą atkeliavusiam skiepijimo procesui. Kai kurie skaudviliškio pasisakymai viešojoje erdvėje ypač kategoriški, veido kaukes jis yra pavadinęs skudurais, kritikuoja Vyriausybės nurodymus riboti gyventojų žiemos pramogas ir artimųjų lankymą kitose savivaldybėse.

Skaudviliškis Virgilijus Kulikauskas: „Kojinėmis prekiauti negalima, o alkoholiu galima“. Asmeninio albumo nuotrauka

– Šiaip aš jau prieš 10 metų rašiau, kad jei bent 5% Vyriausybė skirtų lėšų, kurias skiria sveikatos ir švietimo sistemai, sveikam gyvenimo būdui propaguoti ir tokiems judėjimams palaikyti, tai nereiktų mūsų visuomenei šiandien kovoti su tomis problemomis, kokias turim dabar. Mane labiau nuvilia ne pati situacija, o nesugebėjimas pažvelgti į tai kūrybingiau, atsigręžiant į esmę ir nekeliant klausimo, kodėl tai vyksta. Nuvilia tas nematymas kito varianto, kaip visko ribojimai ir skiepijimai, nes viską uždrausti ir visus suskiepyti tai joks problemos sprendimas, viso to, kas vyksta dabar, priežastis niekur nedingsta ir galvojimas, kad tuo viską išspręsim nepakeitę mąstymo, nepradėję draugiškai gyventi su gamta, neatsigręžę į vienas kitą, į silpnesnį, neapsijungę vienam bendram aukštesniam tikslui, nieko nepasieksim. Pradžiai bent nustoti reiktų kirsti miškus ir parkus viduryje vasaros su perinčiais paukščiukais, o po to jau galima pereiti prie kitų ir savęs tramdymo, – įsitikinęs V.Kulikauskas.

Skaudviliškis neneigia skiepų būtinybės apskritai, tik teigia esantis nusistatęs prieš prievartą. V.Kulikauskas pagal išsilavinimą – veterinarijos specialistas, todėl žino, kad skiepai nuo kai kurių ligų tikrai gali padėti. Tačiau vyras mano, kad išgirsti reikia ir tuos, kurie priešinasi vakcinacijai, nes teisę garsiai išsakyti savo nuomonę demokratinėje valstybėje turi visi piliečiai. V.Kulikauskas įsitikinęs, kad žmones, prieštaraujančius skiepijimui nuo COVID-19, vadinti antivakseriais ar net valstybės priešais nepadoru.

– Aš kritikuoju ne pačius skiepus ir skiepijimo procesą, bet neadekvatumą, kai prasilenkiama su sveiku protu. Šio karantino metu man daug kas atrodo neadekvatu – pavyzdžiui, tie policijos postai rajonuose, kur žmonių ir taip mažai. Aš negaliu aplankyti savo 83 metų mamos, kuri gyvena už rajono ribos. Absurdas. Pritariu, kad kaukės reikalingos didesnių susibūrimų vietose, gal todėl šiemet ir paprasto gripo beveik nebeliko. Tačiau lauke kaukės tikrai nereikalingos. Taigi medikai jau seniai įrodė, kad palankiausi sveikatai yra grynas oras, rogutės, slidės, vaikščiojimas po mišką, grūdinimasis. Veido kaukės lauke turi būti rekomendacija, o ne būtinybė, – sako V.Kulikauskas.

Jei turėtų tokią valią, V.Kulikauskas karantino metu uždraustų ne važinėjimą į kitas savivaldybes, o alkoholio ir rūkalų pardavimą.

– Kojinėmis prekiauti negalima, o alkoholiu galima. Tai čia kertasi su morale ir valstybės požiūriu, nebeaišku, ką valstybė nori apsaugoti, – stebisi vyras.

Paklaustas, ar jis skiepysis, kai ateis eilė, skaudviliškis atsakė, kad skiepysis tik tuo atveju, jei valstybė tai daryti privers. Tačiau juk oficialiai teigiama, kad jokios prievartos nėra – žmonėms leidžiama laisva valia rinktis – skiepytis ar ne. V.Kulikauskas mano kitaip – prievarta bus, jei žmogui bus pranešta, kad nepasiskiepijęs jis negalės patekti į savo darbovietę ar tiesiog dirbti darbo, iš kurio pragyvena, jei be skiepo negalės nuvykti į kitą šalį ar apskritai keliauti. Vyro nuomone, tai būtų prievartos forma, įvilkta į laisvo pasirinkimo drabužį.

– Kas dabar apie vakciną skelbiama? Kad imunitetas susidarys ne ilgiau nei 3 mėnesiams, vėliau reikės dar ir dar skiepytis. Ar tokiu būdu mes neatidarysim Pandoros skrynios, kad vieną kartą pasiskiepiję nebegalėsim sustoti ir nebegalėsim be šitų skiepų gyventi? Man neaišku, kokią įtaką šitas skiepas turės imunitetui. Kadangi aš gripu niekada nesergu, abejoju, ar man reikia to skiepo. Ar reikia skiepyti tuos, kurie sirgo lengva forma arba visai be simptomų? Jei žmogaus organizmas lengvai susidorojo su virusu, tai gal jis susidoros ir kitą kartą, – svarsto V.Kulikauskas.

„Vakcinos yra išsigelbėjimas“

O štai sausio 8-ąją nuo COVID-19 pasiskiepijusiai Šilalės ligoninėje medicinos psichologe dirbančiai tauragiškei Inai Kalvanienei net teko viešai aiškintis, kodėl skiepas jai priklausė. Kilus skandalui, kai Šilalės ligoninėje su kitais kolektyvo nariais buvo paskiepyti ir keletas vilniečių, žurnalistams pasipylė ir daugiau skundų. Suabejota, ar neatsirado ir daugiau tokių, kam skiepas nepriklausė.

Psichologė Ina Kalvanienė: „Tikrai gyvo viruso žmogui niekas nesuleidžia“. Asmeninio albumo nuotrauka

Ina Kalvanienė dėl tokių abejonių sulaukė „Delfi“ portalo žurnalistės skambučio. Psichologė portalui ir vėliau socialiniame tinkle viešai paaiškino, kodėl skiepas jai priklausė: „Skambina žurnalistė iš Delfi. Sako, gavo skundą, jog aš negalėjau gauti vakcinos. Suprantu tikrai to žmogaus rūpestį. O gal aš tikrai tokia „nagla“ ir galėčiau nešvariais būdais gauti vakciną anksčiau laiko. Smerkiu tokį verslininkų elgesį. Dirbu medicinos psichologe Šilalės ligoninėje Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos poskyryje. Kaip žinia, Lietuvoje antrais vaiko priežiūros atostogų metais galima dirbti, tą ir darau. Su klientais susitinku gyvai, todėl turiu teisę į vakciną. Mielai atiduočiau skiepą savo tėvukui, deja, to padaryti negaliu. Dalinuosi tuo džiaugsmu, nes tikiu mokslu, ne pramanais. Na, minutei tapau „žvaigžde“, nėr blogai“.

Straipsnis „Delfi“ portale taip ir nepasirodė.

„Tauragės kurjeriui“ I.Kalvanienė dar kartą patvirtino, kad Šilalės ligoninėje dirba medicinos psichologe su vaikais, kuriems nustatyta raidos sutrikimų. Konsultacijos vyksta kontaktiniu būdu, todėl psichologė ir buvo pakviesta pasiskiepyti nuo COVID-19. Atidėti šių konsultacijų vėlesniam laikui negalima, nes vaikams jos būtinos čia ir dabar. Su raidos sutrikimų turinčiais vaikais dirba ne tik psichologai, bet ir kitos specializacijos medikai, logopedai, specialieji pedagogai. Tokios tarnybos veikia ir Tauragėje.

Paklausta, ar nesuabejojo – skiepytis nuo koronaviruso ar ne, I.Kalvanienė patikino, kad nė minutės.

– Mano nuomonė šiuo klausimu griežta. Ir pati nuo įvairių ligų skiepijuosi, ir savo vaikus skiepiju. Pasaulis labai daug ligų suvaldė būtent skiepais. Turbūt visi pastebėjo, kai prieš keletą metų prasidėjo vadinamųjų antivakserių judėjimai, kad kai kurios ligos, kurios buvo jau išnykusios, atsinaujino. Vakcinos yra išsigelbėjimas ir būtent dėl medicinos pažangos žmonės gyvena gerokai ilgiau, – mano I.Kalvanienė.

Psichologė sako – jai sunku ir net neįmanoma būtų patikėti, kad pasaulio mokslininkai susitarė apgauti visuomenę. Prieš skiepijantis nuo COVID-19 Inai, kaip ir kitiems, buvo įteiktas informacinis lapelis su labai aiškiai ir paprastai pateikta informacija apie skiepą nuo koronaviruso.

– Tikrai gyvo viruso žmogui niekas nesuleidžia, informacija pateikta labai aiškiai ir paprastai. Aš tikiu ir pasitikiu mokslu. Juk iki patenkant vakcinai iki mūsų jos gamybos ir tinkamumo procesą tikrina daugybė žmonių, įvairiausių komisijų. 100 procentų tikiu, kad patikros filtrai yra didžiuliai. Dabar buvau paskiepyta, nes patekau į prioritetinį darbuotojų sąrašą, bet jei net nedirbčiau šio darbo ir ateitų eilė skiepytis, tikrai tą padaryčiau, – patikino I.Kalvanienė.

Psichologė mano, kad pandemiją suvaldyti gali padėti ne tik vakcinacija, bet ir skrupulingas karantino nurodymų laikymasis – nepriekaištinga higiena, saugūs atstumai, nesibūriavimas.

Paklausta, kaip jautėsi po vakcinacijos, Ina atskleidė, kad iškart po paskiepijimo nejautė nieko, vakarop dūrio vietą kiek pamaudė. Silpną maudimą moteris jautė apie parą, todėl tą dieną stengėsi fiziškai mažiau judėti, nes įprastai bėgioja.

– Kitą dieną maudimas dingo, vėl išbėgau pabėgioti. Jokių kitokių pašalinių simptomų nebuvo, – patikino antrosios skiepo dozės laukianti Ina.

***

Pirmadienio duomenimis, nuo COVID-19 jau paskiepyta 314 Tauragės rajono gyventojų – 253 moterys ir 61 vyras. Tai sudaro 0,83 proc. rajono populiacijos.

Lietuvoje paskiepyti 46 923 žmonės (1,68 proc. populiacijos).