Įprastą bendravimą per karantiną pakeitus virtualiam, padaugėjo vadinamųjų meilės sukčiavimo atvejų. Policijos pastebėjimu dažniausiai nuo tokių sukčių nukenčia vienišos moterys, ne tik patikėdamos nuotoliniu būdu meilę įrodinėjančiais asmenimis, bet ir dosniai atverdamos piniginę. Pasak Moters užimtumo ir informacijos centro, nereti ir ekonominio smurto atvejai.
Prisijaukinę auką išvilioja pinigus
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė informavo, kad 2019 m. dėl vadinamojo romantinio sukčiavimo komisariatas tyrimų nepradėjo, 2020 m. pradėti 3 tokie tyrimai. Vis dėlto dažniausi sukčiavimo atvejai, kai apgavikai nusitaiko į portalo skelbiu.lt asmenis, parduodančius įvairias prekes.
– Mūsų užfiksuotais atvejais buvo pervestos 3100, 14 475 ir 26 500 eurų sumos. Dažniausiai nuo vadinamųjų romantinių sukčių nukenčia moterys, kurios sunkiai verčiasi ar slaugo sunkų ligonį, dėl tam tikrų aplinkybių yra emociškai palūžusios, – sakė komisariato atstovė. – Norint išvengti pinklių, reikia nepasitikėti ypač užsienyje gyvenančiais nepažįstamais asmenimis, kurie prašo finansiškai padėti, net jei tai būtų prašymas sumokėti už kokį nors siuntinį, kuriame neva yra jums skirti vertingi daiktai ar dovana. Sukčiaujantys asmenys labai dažnai jau antrą pažinties dieną pasako, kad moterį myli ir negali be jos gyventi.
Tokios apgaulės auka tapusios moters dukra feisbuke sukūrė viešą grupę „Meilės sukčiai“, kad įspėtų kitas moteris neužmegzti ryšių su „feisbuko princais“, prisistatančiais Amerikos kariškiais, verslininkais, naftos magnatais, našliais, vienišais tėvais. Tokie sukčiai dažniausiai slepiasi po svetimomis nuotraukomis.
„Šių sukčių taikinys – vyresnio amžiaus vienišos moterys. Šie svajonių jaunikiai įkyriai prašosi į draugus, rašo meilės žinutes, rodo daug dėmesio, apipila moteris komplimentais, priverčia jas tikėti, jog visa tai tikra, jog tyra meilė per atstumą egzistuoja ir ji nugali visas kliūtis, – socialiniame tinkle rašo įskaudintos moters dukra. – Jie gerai išmano psichologiją, žino, ką moterys nori girdėti, ir taip apsuka joms galvas. Iš tikro moterys jiems yra aukso kasykla, pragyvenimo šaltinis. Pajautę, kad prisijaukino savo auką, šie aferistai pradeda iš jos vilioti pinigus. Taip mano mama prarado pinigus, sveikatą ir pasitikėjimą“.
Pasak „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės, pernai Lietuvoje buvo fiksuotas romantinio sukčiavimo atvejų šuolis: tokių atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. Iš gyventojų bandyta išvilioti daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių pavyko išsaugoti apie 87 tūkst. eurų. Vieno asmens patirtas meilės nuostolis siekė net 35 tūkst. eurų. Banko atstovės teigimu, pasitaiko atvejų, kai sukčių melas būna toks įtaigus, kad dalies klientų nepavyksta atkalbėti net policijai ar psichologams. Tarp nukentėjusiųjų daugiau moterų, bet pasitaiko ir vyrų.
Tikisi meilės – sulaukia bėdos
Viešai pasidalyti karčia patirtimi nuo „interneto mylimųjų“ nukentėję asmenys vengia, kadangi bijo aplinkinių reakcijos, bijo būti išjuokti, dažnai šį įvykį slepia ir vieni gydosi pašlijusią sveikatą, net puola į depresiją. Savo patirtį „Tauragės kurjeriui“ papasakojo tauragiškė Vilma, vieniša mama. Moters dukra studijuoja kitame mieste. Pasak Vilmos, atkaklus tamsaus gymio užsienietis, tikėtina – iš Azijos kraštų, su kuriuo moteris susipažino internete, greitai pelnė jos prielankumą: dažnai rašė ir negailėjo komplimentų, Vilma jautėsi apgaubta išskirtiniu dėmesiu.
– Bendraujant „Skype“ jis prašė manęs nusirengti, o pats to daryti nė neketino, gerai, kad nenusimečiau visų rūbelių. Tik vėliau sužinojau, kad nuogą mane galėjo nufotografuoti ir pradėti šantažuoti. Jis įdėmiai žiūrėdavo, kaip atrodo mano namo vidus, prašė parodyti kiemą, teiravosi, ar dirbu, klausė, kiek vaikų turiu, ar vieniša, – atviravo Vilma. – Jis sakė, kad jo šalyje vyksta karas, jis nusprendęs prašyti politinio prieglobsčio, nori atvykti į Lietuvą, prašė sutvarkyti vizą ir atsiųsti pinigų bilietui. Kelis šimtus eurų siunčiau – jie įvaldę psichologiją, sunku nepatikėti jų nuoširdumu, sugeba įlįsti į širdį. Mes, moterys, juk taip norime būti mylimos ir mylėti.
Lietuvės nukenčia ne tik nuo užsieniečių, bet ir nuo kraštiečių, kurie jas „myli“ tol, kol šios turi pinigų. Tauragės krašte gyvenanti Viktorija liedama graudžias ašaras tvirtino, kad nieko padaryti negali – myli savo skriaudėją. Viktorija – ūkininkė, jos vienturtė dukra ištekėjo ir su vyru išvažiavo gyventi į užsienį, todėl moteris jaučiasi vieniša. Prieš septynerius metus ji, laikraštyje pamačiusi pažinčių skelbimą, susipažino su vyru ir apsigyveno kartu.
– Pardaviau savo ir mamos butą, nupirkau jam traktorių. Ko tik ūkyje prireikdavo, viską įsigydavome iš mano santaupų. Kai pinigai baigėsi, jis pasikeitė neatpažįstamai: tapo grubus, mušdavo mane, šaukdavo ant manęs, žemino, esu net TV pagalbą kvietusi, už smurtą buvo teistas, jam buvo skirti viešieji darbai ir psichologo konsultacija. Nuo didžiulio streso pradėjau išgėrinėti, praradau teises, jis pats man alkoholio parveža, – pasakojo vyresnio amžiaus moteris. – Nėra nupirkęs net duonos, valgo mano maistą. Tikriausiai jis nori visą mano turtą nusavinti, nori, kad prasigerčiau, suprantu, kad manimi tik naudojasi, bet nieko negaliu padaryti, nes aš jį myliu.
Kentėjimui – daug priežasčių
Tauragės moters užimtumo ir informacijos centro direktorė Nijolė Meilutienė sako, kad moteris, nukentėjusias nuo romantikos sukčių, kamuoja didžiulis gėdos jausmas. Dažniausiai apie skaudžią savo patirtį kalbėti jos vengia, įsitikinusios, kad sužinojusi jų istorijas visuomenė išjuoktų. Pasak Moters užimtumo ir informacijos centro vadovės, pagalbos į centrą per dešimtmetį kreipėsi tik viena moteris, patikėjusi internetiniu mylimuoju, kitos galbūt nedrįsta. O kad vyrai finansiškai išnaudoja moteris – neretas atvejis.
– Moterys mums pasakoja, kad jos dirba, o vyrai ar sugyventiniai – ne, jos apmoka jų išlaidas, savo vardu paima kreditus ir nuperka jiems mašinas. Tokie atvejai – tai ekonominis smurtas. Tokių vyrų moterys nepalieka dėl daugybės priežasčių: sako, kad neturi kur eiti, kad myli savo skriaudėją, dėl bendrų vaikų, jaudinasi, kaip jis gyvens be jos, bijo vienatvės, – kalbėjo N.Meilutienė. – Mes tokioms moterims padedame suprasti, kad nesvarbu, kokio pobūdžio smurtas: seksualinis, fizinis, psichologinis – jis suksis ratu, smurtas niekur nedings nieko nekeičiant. Teikiame pagalbą ir vyrams, tačiau jiems vis dar sunku jos kreiptis: to daryti neleidžia vyriškas ego.
Moters užimtumo ir informacijos centro vadovės nuomone, moterys dažniau linkusios pasitikėti, mano – jei žmogus joms rašo, turi gerų ketinimų, todėl dažnai nukenčia nuo tokių „kazanovų“. N.Meilutienė įspėja, kad sukčiai dabar labai įgudę, apsiskaitę, įgiję daug psichologinių žinių, savo aukai skiria daug laiko, kad įgytų jos pasitikėjimą.