Abiturientai: mes nukentėsime labiausiai

Karantino metu kone visos Tauragės rajono mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymo. Labiausiai dėl to nerimauja abiturientai. Ši laida bus vienintelė istorijoje, kuriai ruoštis brandos egzaminams teks beveik savarankiškai. Dar pavasarį džiaugęsi, kad ne jiems kliuvo ekstremaliomis sąlygomis engti į svarbiausią savo gyvenimo žingsnį, šiemet vyriausieji rajono moksleiviai ir jų tėvai griebiasi už galvų. Mokyklų vadovai skėsčioja rankomis – kito kelio nėra.

Į pamokas – su pižama

Šiemet mokiniai mokykliniuose suoluose pasėdėjo vos du mėnesius. Lapkritį paskelbus karantiną į ugdymo įstaigas keliauja tik darželinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai. Daugelio mokymo įstaigų vyresnieji moksleiviai priversti mokytis namuose. Nors tėveliai skundžiasi, kad tokiu būdu mokytis sunku ir progimnazijų moksleiviams, smuko mokinių pažangumas, vaikai ne visada geba patys laiku prisijungti į nuotolines pamokas, didžiulę problemą įžvelgia ir abiturientai. Nuotoliniu būdu pasiruošti egzaminams ypač sudėtinga.

„Tauragės kurjerio“ kalbintos dvi abiturientės atviravo, kad šiuo laikotarpiu mokytis sunku, kankina baimė ir nežinia dėl artėjančių egzaminų. Žinoma, ne visus, nes kai kurie prie nuotolinių pamokų jungiasi vos praplėšę akis, dar su pižamomis.

– Yra kam nuotolinis ugdymas patinka, nes gali ilgiau miegoti. Bet egzaminų rezultatams tai kirs smarkiai. Manau, bent egzaminų dalykus galėtume mokytis kontaktiniu būdu. Suprantu, kad reikia sveikatą saugoti, tačiau ir egzaminai svarbu. O dabar daugiausiai mokomės savarankiškai. Turbūt dauguma abiturientų laikys valstybinį lietuvių kalbos egzaminą, tačiau per savaitę teturim gal dvi pamokas, kai bendraujame nuotoliniu būdu su mokytoja. Visas kitas pamokas dirbame savarankiškai, – nerimo dėl ateities neslėpė vienos miesto gimnazijos abiturientė Vilma (vardas pakeistas).

Mergina atskleidė, jog prasidėjus nuotoliniam mokymui mokykloje kalbėta, kad bent atsiskaitymai, kontroliniai darbai vyks kontaktiniu būdu – susitikus mokykloje su pedagogais. Bet tai ir liko tik kalbomis. Kita vertus, abiturientė pastebi, kad nuotoliniu būdu atsiskaitant galima net pasikelti vidurkį – juk užrašai ir vadovėliai po ranka, tačiau egzaminų metu tai nepadės.

– Pernai sakėm, kaip gerai, kad ne mes dvyliktokai. Bet šiemet paaiškėjo, kad mes dar ilgiau nuotoliniu būdu mokysimės už buvusius abiturientus, – apmaudo neslėpė gimnazijos ketvirtokė.

Kita moksleivė pasakojo, kad dėl nuotolinio ugdymo balsavo patys dvyliktokai, mat taip pasiūlė mokyklos administracija. Merginos teigimu, apie 60 proc. balsavusiųjų pasisakė už nuotolinį ugdymą. Likusieji pageidavo mokytis įprastai klasėse. Moksleivių tėvų nuspręsta neapklausti.

– Mano pažymiai nepasikeitė. Sakyčiau, vienų dalykų krūvis didėjo, kitų mažėjo. Daug tenka mokytis savarankiškai. Geriau, kai mokytojas aiškina, nes savarankiškai dirbdamas gali ne taip suprasti dalyką. Nuotolinio ugdymo metu irgi geriau yra pamokos su mokytojo dalyvavimu. Pedagogas gali pasukti mus reikiama linkme, – savo nuomonę išsakė Irma.

Mergina atskleidė, kad kai kurių dalykų mokytojai abiturientams siūlo asmenines konsultacijas, skelbia jų laiką ir laukia visų norinčių. Tačiau merginai susidarė įspūdis, kad nemažai mokytojų vengia tiesioginio bendravimo nuotoliniu būdu – tiesiog pasiūlo pasinaudoti konsultacijomis internetinėse platformose. Yra ir tokių mokytojų, kurie nesivargina mokiniams pasiūlyti papildomos pagalbos.

Saugo sveikatą

Praėjusią savaitę kalbinti mokyklų vadovai konstatavo, kad nuotolinio mokymo kol kas nutraukti neketina. Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys atviravo nerimaujantis dėl koronaviruso atvejų gausos Adakave ir Skaudvilės slaugos ligoninėje.

– Iš moksleivių nusiskundimų negirdėjau. Taip, jiems sunkiau, bet matant situaciją būtų sudėtinga ir rizikinga susitikti mokykloje. Kol kas dirbsime nuotoliniu būdu, o vėliau gal bandysime po truputį grįžti, gal grupelėmis rinksimės. Reikia suprasti, jei mokytojai bus biuleteniuose, tai pamokos išvis nevyks. Dabar jos nors tokiu būdu vyksta, – kalbėjo N.Jocys.

Nuotoliniu būdu besimokančios Žalgirių gimnazijos direktoriaus Jono Jatauto įsitikinimu, šiuo metu svarbiausia sveikata.

– Praėjusio pavasario sesija buvo sėkminga, tai manau, ir šiemet išgyvensim. Turėjome pirmus du mėnesius nenutrūkstamo mokymo. Jau tada buvo prognozuojama, kad gali tekti vėl grįžti prie nuotolinio ugdymo, mums tai nieko naujo. Privalome laikytis. Turime pagalvoti, kad yra kam ir dar sunkiau. Ši pandemija – spyris mokytis kitaip, – kitokį požiūrį demonstravo J.Jatautas.

Tačiau kaimų mokyklose ir kai kuriose progimnazijose situacija kitokia. Nors Jovarų pagrindinėje mokykloje dvyliktokų nėra, šioje mokykloje stengiamasi taikyti mišrų mokymo būdą. Direktorius Algimantas Kaminskis pasakojo, kad ir Gaurės, ir Lauksargių skyriuose vykdomas mišrus ugdymas – kas kelios savaitės keičiama iš nuotolinio į kontaktinį mokymą.

– Ten bendruomenės nedidelės, todėl nesunku išsaugoti saugius atstumus. Čia, mieste, tai beveik neįmanoma, labai sunku būtų srautus atskirti. Be to, mažesnieji labiau mokytojų klauso, o su vyresniais sunkiau, jie labiau nori bendrauti vieni su kitais, – patirtimi dalijosi Jovarų mokyklos vadovas.

Mišrų ugdymą taiko ir Tauragės profesinio rengimo centras. Ši įstaiga nepavaldi Tauragės savivaldybės Švietimo skyriui, tačiau joje besimokantys antrakursiai mokosi ne tik pasirinktos profesijos, bet ir ruošiasi abitūros egzaminams. Jiems kontaktinio mokymosi galimybė suteikta.

– Antrakursiai ateina kas antrą savaitę. Tėveliai įspėti, kad neleistų vaikų, jei jie serga, tačiau patys vaikai, kaip bebūtų keista, labai nori ateiti. Net pyksta, kai reikia likti namie. Reikia pabrėžti, kad pas mus kiek kitaip nei bendrojo lavinimo mokyklose. Kaip mechanikos išmokysi nuotoliniu būdu? – mokymo įstaigos poziciją aiškino Profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Virginijus Remeikis.

Nepaiso rekomendacijų

Pradinukai visose mokyklose mokosi kontaktiniu būdu. Taip patikino Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas. Tačiau vyresniųjų klasių mokiniai lieka namuose, kaip rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija.

– Yra galimas asmeninis konsultavimas ir kai kuriose gimnazijose tai vyksta. Aš pats pageidavimų jokių negirdėjau, gal jie baigiasi ties gimnazijų administracija? Epideminė situacija – ne žaidimas, viską suprantu, bet sveikata rūpintis reikia. Be to, gimnazijų vadovai atvirai sako, kad vyresniųjų klasių mokiniai yra didžiausioje rizikoje. Jie susitikinėja, nepaiso reikalavimų. Būtina galvoti ne tik apie mokinius, bet ir mokytojus, – įsitikinęs E.Šteimantas.

Švietimo skyriaus vedėjas patikino, kad stengiasi negalvoti apie blogiausią scenarijų – mokytojų trūkumą.

Penktadienį vyko nuotolinis mokyklų vadovų susirinkimas su Švietimo skyriaus specialistais. E.Šteimantas patikslino, kad tokie susirinkimai įprasti, jų metu aptariama naujausia situacija.

– Mokytojai pamokoms ruošiasi, o koks dvyliktokų požiūris, ar jie su pižamomis, ar su chalatais sėdi pamokose, čia jau kitas klausimas. Tiems, kas nori mokytis, vyksta ir individualios konsultacijos, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas.

Pasiteiravus, kiek reikalavimuose numatyta mokytojo darbo nuotoliniu būdu, o kiek savarankiško mokymosi, E.Šteimantas patikino, kad reikalavimai aiškūs – 50/50. Tai reiškia, kad pusė mokomojo dalyko savaitinių pamokų privalo būti su mokytoju bendraujant nuotoliniu būdu, o kita pusė pamokų gali būti savarankiško darbo užduočių atlikimas.