Beveik tris mėnesius rajono pedagogai dirba neturėdami naujausiųjų vadovėlių. Kada ir kokie vadovėliai bus išleisti – nežino niekas. Mokyklų vadovai tikina, kad mokymosi procesas apsunkintas ir mokiniams, o tėvai praranda teisę kontroliuoti ką veikia internetinėje erdvėje.
Nepadeda ir seminarai
Po švietimo reformos naujieji mokslo metai vis dar negrįžta į įprastas vėžes. Mokyklos į darbus kibo net neturėdamos vadovėlių. Dalis jų net nėra išleista, o informacijos pamokoms pedagogai ir moksleiviai priversti ieškoti internete. Dalis mokytojų pamokas aiškina naudodami senus vadovėlius, kiti naudojasi elektroninėmis vadovėlių versijomis arba tiesiog kol kas naudoja savo žinias ir mokomąją medžiagą, surinktą iš kitų šaltinių.
Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocys patikino, kad dalį vadovėlių gimnazija jau nusipirko, bet jų neužteks pakeistoms ugdymo programoms. Labiausiai trūksta istorijos, lietuvių kalbos, geografijos vadovėlių.
– Ką galėjome, tą nupirkome. Kol kas padėtis nėra kritinė. Artėja antrasis vadovėlių pirkimas, paskirstyti pinigai, bet vadovėliai, kurių reikia, dar net neišleisti. Situacija dviprasmiška. Turim suktis. Sunku dirbti mokytojams, sunku ir vaikams. Ir vieni, ir kiti pamokoms ruošiasi ieškodami medžiagos internete. Mokytojai dalyvauja seminaruose, bet net juos vedantis lektoriai ne visada gali patarti, kur medžiagos ieškoti, – sakė direktorius.
Situacija kartojasi
N.Jocys užjaučia mokyklos bendruomenę, bet palengvinti darbų kol kas negali. Direktorius prisiminė, jog šie metai ne pirmieji, kad darbus reikėjo pradėti be būtiniausių mokymo priemonių.
– Gal prieš 4 metus panaši situacija buvo su lietuvių kalbos vadovėliais. Mokytojai turėjo verstis per galvą, panaudoti visą išmonę, kad galėtų perteikti mokymo kursą vaikams. Dabar tai kas vyksta, panašu į absurdą. Mokymo programos pakeistos, išmaišyti kursai. Tai, kas buvo dėstoma devintoje klasėje, dabar perkelta į žemesnes klases. Sumaištis, – sakė direktorius.
Pasak N.Jocio, nebeveikia ir gimnazijoje nustatyta tvarka, kai prieš pamokas vaikai atsisakydavo mobiliųjų telefonų. Dabar vaikai jais naudojasi nuolat.
– Iššūkis ir mokytojams, ir mokiniams, ir tėvams. Tėvai negali sukontroliuoti ką vaikai veikia internete: ruošiasi pamokoms ar žiūri vaizdelius. Kita bėda – ne visi vaikai turi mobiliuosius interneto duomenis telefonuose, o informacijos jiems reikia ieškoti viešojoje erdvėje, – aktualijas komentavo gimnazijos direktorius.
Pinigų vadovėliams yra
„Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė prisipažino, kad net oda pasišiaušia išgirdus frazę „švietimo reforma“. Anot pašnekovės, sunkiausia šiuo metu yra progimnazijos septintokams – iš esmės pakeista matematikos programa, o atnaujinti vadovėliai net neišleisti.
– Esame viena iš tų mokyklų, kuri dalyvauja Nacionalinės švietimo agentūros projekte „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“. Pirmame etape vadovėlių pirkimui buvome gavę per 16 tūkstančių eurų. Už juos įsigijome nemažai vadovėlių, kurie buvo išleisti. Praėjusią savaitę pasirašiau šios sutarties pratęsimą, bet dar nežinau, kokią pinigų sumą gausime naujiems vadovėliams įsigyti. Nieko nelaukdami pernai mes iš savo pačių sutaupytų lėšų buvome nusipirkę anglų kalbos vadovėlius 1–8 klasėms, – sakė J.Lazdauskienė.
Pasak direktorės, dėl trūkstamų vadovėlių ugdymo procesas nestoja, bet yra gerokai apsunkintas. Ji neabejoja, jog mokyklos jau nebeturės teisės uždrausti vaikams pamokų metu naudotis mobiliaisiais telefonais – informacijos, kurios reikia pasiruoši pamokoms, vaikai privalo ieškoti internete.
– Kasdien žiūriu, kokie nauji vadovėliai yra išleidžiami. Neseniai pasirodė geografijos, biologijos vadovėliai ir jau skelbiame pirkimus. Esame nuolatiniame procese. Taip pat turime truputį sutaupytų lėšų, savivaldybė žada jas palikti mums, kad galėtume ir toliau sėkmingai rūpintis vadovėliais. Jeigu būtų vadovėliai, pinigų jiems turėtų užtekti. Neseniai priešmokyklinukams nupirkome knygutę. Jiems turi būti skirti trys vadovėliai, bet išleistas tik vienas. Tą vieną ir nupirkome, bet jį naudos tik tris mėnesius, – aktualijas komentavo direktorė.
Moko ir vaikus, ir tėvus
Vadovė įsitikinusi, jog įgyvendinamai reformai buvo nepasiruošta nacionaliniu lygmeniu. Mokymo procesas pradėtas be svarbiausios priemonės – vadovėlio.
– Visi sakys, kad mokytojas neturi būti prisirišęs prie vadovėlių. Taip, turiniui susikurti yra įvairiausių priemonių, bet vadovėlio reikia vaikams ir tėvams. Vadovėlis yra paprasčiausia ugdymo priemonė. Pedagogai kviečiasi tėvus, pasakoja, kur rasti informaciją, kokiose platformose informacija bus įkelta. Procesas tikrai sudėtingas, – konstatuoja vadovė.
Direktorė pastebi, jog reformuojant sistemą neatsižvelgiama į visus ugdymo dalykus vienodai. Pavyzdžiui, muzikos mokytojai vaikus ugdo pagal seniai neatnaujintą vadovėlį ir kada šis mokymo kursas bus pakeistas, niekas nekalba.
– Kodėl negalima visko padaryti nevarant streso vaikams, tėvams, mokytojams, galų gale ir vadovams, kurie privalo užtikrinti darbo sąlygas. Taip neturi būti. Bijoma eiti etapiškai, neskubant. Reikėtų mažiau lygintis su visu pasauliu aplinkui. Reikia žiūrėti kur esame mes, – įsitikinusi J.Lazdauskienė.