Mokytojai sensta: kas mokys vaikus po penkerių metų?

Pedagogų bendruomenė Tauragės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vis labiau sensta, o jaunų specialistų, kurie juos pakeistų, neatsiranda. Jau dabar vyksta mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų paieškos, niekas neabejoja, kad ateityje ši problema aštrės. Kodėl pedagogo profesija negeidžiama? Pagal įstatymą tėvai net gali patys mokyti vaikus namuose – jau atsirado panorusių tai daryti.

Sunkus darbas nepatrauklus

Pasibaigus mokslo metams Tauragės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas sako, kad Tauragės rajono mokyklose pedagogų šiemet netrūko, tačiau jis neabejoja, kad po kelerių metų ši problema taps labai aktuali. Jau ir šiuo metu ugdymo įstaigose yra laisvų etatų ir trūksta specialistų.

– Kiekvienais metais atsisveikiname su kai kuriais mokytojais, kurie išeina į užtarnautą poilsį. Nežinome, kiek specialistų šią vasarą nuspręs baigti mokytojo karjerą ir kokių dalykininkų trūks naujiems mokslo metams. Tikrai žinome, kad ateinančiais mokslo metais neturėsim pagalbos mokiniui specialistų, jų neturėjome ir šiais praėjusiais mokslo metais, nors Švietimo ministerija nuo rugsėjo žada 25 proc. didinti jiems atlyginimą, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėjas. – Šiuo metu trūksta psichologų (4,5 etato), logopedų, o keleto socialinių pedagogų, daugiau trūksta specialiųjų pedagogų.

Pasak E.Šteimanto, sunkiau rasti fizikos, matematikos ir chemijos mokytojų, problema ir su istorikais. Bendraudamas su aukštųjų mokyklų darbuotojais E.Šteimantas turi informacijos, kad nė vienas studentas, baigęs studijas, į Tauragę grįžti neplanuoja, nori likti Vilniuje, Kaune ar iš viso išvažiuoti iš Lietuvos.

– Jei šie dalykininkai pajuda, tai visame rajone atsiranda įtampa, nes matematikus, fizikus ir chemikus visos mokyklos gaudo ir prašo dirbti pas juos. Kad negrįžta į Tauragę jauni specialistai, tai ne tik mūsų, bet visų mažesnių savivaldybių problema. Šiokį tokį deficitą turi Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, bet pas mus jis didesnis, – teigia Švietimo skyriaus vadovas. – Mūsų jaunimas išvažiuoja ir nelabai svajoja čia sugrįžti.

Pasak E.Šteimanto, kelerius metus Švietimo ministerijos sprendimu buvo vykdoma pedagoginių darbuotojų skaičiaus optimizavimo programa, kuriai buvo numatyta 6 mln. Eur, o skirtas tik 1 milijonas. Iš šios programos fondo pedagogams, nusprendusiems sulaukus pensinio amžiaus nebedirbti mokykloje, buvo išmokama 6 mėn. išeitinė išmoka.

– Deja, šiemet šis fondas 6 kartus mažesnis nei yra mūsų poreikis. Tie, kurie svajojo išeidami gauti orią 6 mėn. išeitinę, dabar ją gaus 6 kartus mažesnę. Todėl manau, kad pensinio amžiaus sulaukę mokytojai rimtai svarstys, ar likti mokykloje, ar išeiti, – mano E.Šteimantas. – Rajono pedagogų bendruomenė sensta, vidutinis amžius – 55–57 metai. Ateityje bus problema dėl jų pamainos. Valstybė finansuoja edukologijos studijas, tik mažai kas jas renkasi.

Švietimo skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad specialistų trūkumas mokyklose įrodo, jog mokytojo darbas sunkus ir netenkina jauno žmogaus lūkesčių. Jo nuomone, už šį darbą mokama per mažai. Dirbant nuotoliniu būdu mokytojams susidarė papildomas krūvis, tačiau apie tai mokėjimo tvarkose nekalbama.

– Mes apdovanojame mokinius šimtukininkus, olimpiadoms paruoštų mokinių pedagogus, motyvuojame tuos, kurie dirba ir realiai parodo rezultatus. Darbas sunkus, nes vaikų poreikiai sudėtingėja, reikalavimai nuolat auga. Nacionalinės patikros, testai parodė kai kurių dalykų žemus rodiklius, reikia galvoti apie priemones ir metodus, kaip dirbti gerinant situaciją, – sakė Švietimo skyriaus vedėjas.

Pasak E.Šteimanto, kasmet mokyklos gauna įvairių mokymo priemonių, tačiau tas aprūpinimas turėtų būti 100 kartų didesnis ir greitesnis. Jis džiaugiasi, kad mokyklose atnaujintos laboratorijos, tikisi, kad nuo sausio pradės veikti regioninė STEAM laboratorija – didžiulė pagalba kokybiškesniam ugdymui.

Yra norinčių vaikus mokyti namuose

„Šaltinio“ progimnazijai šiuo metu reikia socialinio pedagogo, matematikos, rusų ir vokiečių kalbų mokytojų, paskelbti konkursai šių specialistų paieškoms. Pasak mokyklos direktorės Jūratės Lazdauskienės, kolektyvas sensta, bet tai bendra Lietuvos problema, kuri nesprendžiama – pedagoginės profesijos nepritraukia jaunų žmonių.

Jūratė Lazdauskienė. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Labai abejoju, ar rasime vokiečių kalbos mokytoją, nes jie neberuošiami. Teks šią problemą spręsti su kaimyniniu rajonu hibridiniu būdu, bet kiek taip gali vaiką mokyti? Kasmet ko nors pritrūksta, bet iki šiol visuomet sėkmingai rasdavau. Esame vidutinio amžiaus, vienas pedagogas šiemet išeina į pensiją, – kalbėjo direktorė. – Prireikus psichologo ir su žiburiu nerastume, gerai, kad jį turime.

Jūratė Lazdauskienė pasakojo, kad prieš kelerius metus supratusi, kokių „Šaltiniui“ trūks specialistų, mokytojus ragino įgyti antrą specialybę. Mokyklai labai reikia logopedo, į skelbtus konkursus kandidatų nesulaukė, todėl pedagoginį išsilavinimą turinti mokytojo padėjėja pradėjo studijuoti logopediją.

– Pas mus daug vaikų, todėl reikia daugiau specialistų. Socialinė pedagogė Jolanta Daugalienė yra baigusi ir psichologiją, ji turi dvigubą specialybę. Nuo rugsėjo dirbs tik psichologe, turime socialinį pedagogą, ieškome antro, – vardijo mokyklos vadovė. – Ir vyresni mokytojai kūrybiškai dirba, tikiuosi, kad sulaukę pensinio amžiaus neišskubės. Buvo metas, kai visi ragino kuo greičiau išeiti į pensiją, o dabar viskas pasikeitė, nes išėjusiųjų nebėra kam pakeisti.

Direktorės nuomone, jauni žmonės pedagogo profesijos nesirenka ne dėl atlyginimo. Ši profesija, pasak J.Lazdauskienės, nepatraukli dėl to, kad mokytojo prestižas sugadintas, jam nuolat demonstruojama nepagarba, o jaunimas nori dirbti darbą, į kurį būtų žiūrima kaip į svarbų, nori būti gerbiamas.

– Mokytojas padarytas tokiu asmeniu, kuriam vadovauti ir jį mokyti gali bet kas. Tai atbaido nuo šios profesijos. Šis sunkus darbas apaugęs mitais: va, kiek jie ten atostogų turi. Bet kiek jie neturi atostogų, niekas neskaičiuoja. Tėvelių begaliniai reikalavimai, ištisai girdim, kaip neišmoko mokytojas, kaip neteisingai moko, visi viską žino, išskyrus pedagogą. Reikalavimai begaliniai, viskas apibrėžta: kaip prie vaiko prieiti, jį liesti ar neliesti. Jei už peties paimsi, tėveliai gali įžvelgti smurtą, – pasakojo direktorė. – Atlyginimas apsigynus kvalifikacijas – viskas gerai, nors jauno specialisto alga negundanti.

Į naująjį įstatymą, kai tėvai savo vaikus gali mokyti namuose, J.Lazdauskienė žvelgia skeptiškai. Norint šia galimybe pasinaudoti, reikia sudaryti su mokykla sutartį, įvairios tarnybos apsilankiusios namuose įvertins, ar vaikui ugdyti namuose sąlygos tinkamos.

– Į tai tėvai žiūri paprastai: imsiu ir mokysiu namuose. Nėra taip paprasta pačiam vaiką mokyti. Vieno tokį kreipimąsi jau turime, bet pavėlavo tėveliai laiku pateikti dokumentus. Tai buvo penktoko ar šeštoko tėveliai, – prisiminė J.Lazdauskienė. – Yra tėvų, kurie mano, kad jų vaikams mokytis namuose būtų geriau.

Rasti specialistų vis sunkiau

„Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė sako, kad praėjusiais mokslo metais mokytojų gimnazijai netrūko, o kolektyvo amžiaus vidurkis, kaip ir visoje šalyje, krypsta į vyresniųjų pusę. Ji neabejoja, kad bus sudėtinga prireikus rasti matematiką, fiziką ir lituanistą.

– Gimnazijoje dirba du pensinio amžiaus mokytojai, kurie gali ir nori dirbti. Bus tikrai sunku rasti fizikos mokytoją, tai čia visam rajonui aktualu, lituanisto gali reikėti artimiausiu laiku. Paskui, kai visas bukietas išeis, tai pagrindinių dalykų mokytojų reikės. Reikia jau dabar galvoti, problema yra, per dieną neatsiras specialistų, galinčių pakeisti, – kalbėjo gimnazijos vadovė. – Matematikas ir anglistas jau įspėjo, kad sulaukę pensinio amžiaus, maždaug po kelerių metų, jie išeis. Vaikelio auginimo atostogose yra anglų kalbos mokytoja, tai ieškosime pavaduojančio 8 pamokoms. Psichologė vaikelio auginimo atostogose, iki šiol nerandame kas ją pavaduotų.

Jovarų pagrindinės mokyklos direktorius Algimantas Kaminskis teigia, kad mokytojų trūkumo pas juos nėra. Mokykloje taip pat dominuoja vyresnio amžiaus pedagogai, kurie daug metų dirba ugdymo įstaigoje, mininčioje 42-ąjį gimtadienį.

– O psichologų visiems tikriausiai trūksta. Išeina mūsų mokytojai pagal optimizavimo programą, krūviai pasidalija, bėdos nėra. Penki pagal optimizavimo programą išeina į pensiją ir viena, nepatenkanti į šią programą. Iš viso šeši, – suskaičiavo direktorius. – Pensinio amžiaus keletas mokytojų dirba, aš tuo džiaugiuosi. Su pakaita sudėtinga. Kol kas dar neteko ieškoti nei lituanisto, nei matematiko, nei fiziko ir chemiko, nes nereikia. Kai reikės šių specialistų su universitetiniu išsilavinimu, manau, kad bus sunku.