Tėvai prašo grąžinti vaikus į mokyklas, mokyklų vadovai – laukti

Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“ praėjusią savaitę kreipėsi į Prezidentą, Vyriausybę, Seimo Pirmininkę ir 4 parlamento komitetus siekdama, kad vaikai (1–8 kl.) nuo vasario grįžtų į mokyklas, vyresni – truputį vėliau. Kreipimesi teigiama, kad dėl nuotolinio mokymo susidarė tragiška ugdymo situacija Lietuvoje, kilo rekordiškai daug mokytojų ir tėvų konfliktų, smuko mokymosi rodikliai. Ar šios problemos neaplenkė ir Tauragės ugdymo įstaigų?

Pažymiai negerėja

Tauragės Jovarų pagrindinės mokyklos direktoriaus Algimanto Kaminskio nuomone, moksleivių grįžimui į mokyklas būtina pasiruošti: nuo COVID-19 paskiepyti mokytojus, kitą mokyklos personalą, valgyklos darbuotojus. Mokymo įstaigos vadovas įsitikinęs – jei pedagogai bus nepaskiepyti, o vaikai atėję iš namų, kur daug kontaktų, paskleistų virusą, kiltų nauji ligos židiniai.

– Mes ne prieš būtume vaikus ugdyti kontaktiniu būdu. Tačiau COVID-19 situacija dar sudėtinga. Jei kuris mokytojas susirgs, nebus kas jį pavaduos. Šiuo metu Vyriausybės sprendimas geras, – kalbėjo A.Kaminskis. – Bendraujam su tėveliais, jie suvokia, kokia situacija, ir labai gerai vertina mokyklos darbą. Yra nepatenkintų dėl kompiuterio ar planšetės, bet viskas vyksta teigiama linkme: tėvai supratingi, o mokytojai stengiasi, skirtos oficialios mokinių konsultavimo valandos.

Mokyklos direktorius palygino pirmojo šių mokslo metų trimestro rezultatus su kelerių ankstesniųjų metų rezultatais. Jie panašūs, labai didelio atotrūkio A.Kaminskis teigia nepastebėjęs. Kas gerai mokėsi kontaktiniu būdu, tam, direktoriaus nuomone, ir namuose sekasi, o pritinginčiųjų, kuriuos reikėjo raginti ir skatinti, pažymiai suprastėjo.

– Po ilgesnio laikotarpio gal skirtumas bus ryškesnis, pripažinkim, šiuo metu pažymiai negerėja. Tačiau skaičiai – apgaulingas dalykas: dabar prasčiau besimokantys mokiniai kontrolinio darbo metu gali pabendrauti ieškodami pagalbos, ne paslaptis, kad daug kam ir tėveliai padeda. Todėl vertinant rezultatą reikėtų išsamesnių tyrimų, – svarsto A.Kaminskis. – Turim vyresnių klasių neklaužadų, kurie sunkiau jungiasi nuotoliniu būdu, stengiasi nedalyvauti pamokoje. Tačiau tokie mokiniai ir kontaktiniu būdu žiūrėdavo, kaip išsisukti nuo pamokos. Mokytojai teigia, kad jiems gerai sekasi, o ekranas, žinoma, visiems pabodo.

Ketvirtokai galėtų grįžti

„Versmės“ gimnazijos direktorė Dalia Pukelienė mano, kad vasario pradžioje moksleiviams grįžti į mokyklas per anksti, nes kasdien Lietuvoje registruojama daug naujų susirgimų, šiuo metu kovidu serga du gimnazistai. Mokiniai to neslepia, nors mokydamiesi namuose apie ligą pranešti neprivalo.

– Jei sugrįžtų dabar į mokyklą, tai jie kaip tiksinčios bombos, o mokytojai nepaskiepyti. Nuo vasario vidurio tik ketvirtokai jau galėtų grįžti, – mano gimnazijos vadovė. – Nuotolinis mokymas netenkina ir mokytojų, nes jie negali matyti, kas nusirašo, kas priklijuoja ant dialogo lango nuotrauką ir nueina galbūt miegoti. Mokytojai vertina vaiką, nors įtaria, kad už jį užduotis atliko kažkas kitas. Kiti mokiniai įsigudrina neprisijungti vykstant kontroliniam darbui, teisinasi, kad namuose dingo elektra.

Gimnazijos direktorė teigia, kad gimnazistų mokymosi pasiekimų lygis karantino laikotarpiu nekrito. D.Pukelienė sako išanalizavusi dabartinių ketvirtokų (abiturientų) praėjusių ir šių mokslo metų mokymosi rezultatus ir juos vadina ypatingai gerais: maždaug pusė abiturientų mokosi labai gerai ir gerai, kita pusė – penketais ir šešetais.

– Labai džiaugiamės pusmečio rezultatais, ir šiais mokslo metais mūsų gimnazistai olimpiadose užima pirmąsias vietas. Sunkiau dirbam, sunku vaikams ir mokytojams, stengiamės ypač į ketvirtokų norus atsižvelgti. Skundų iš tėvelių nesulaukiu, jie labai bendrauja su klasių auklėtojomis: duoda signalą, o jos sureaguoja, – kalbėjo D.Pukelienė. – Man paskambinę vieni tėveliai sako, kad per mažai „zoominių“ pamokų, kiti – kad per daug. Šiandien mama teiravosi, kodėl dukra 5 pamokas jungėsi prie platformos. Paaiškėjo, kad ji turėjo neįvykdytų atsiskaitymų.

Direktorė informavo, kad gimnazijoje keitėsi antrojo pusmečio tvarkaraštis: vienai mokytojai išėjus motinystės atostogų, kitos anglų kalbos mokytojos turėjo persiskirstyti krūvius, todėl „pajudėjo“ visi grafikai. Pasak direktorės, ketvirtokų tėvai pageidavo, kad vaikams mažiau reikėtų jungtis per „Zoom“ platformą prie tų dalykų, kurių jie nelaikys egzaminų, mokytojai sutiko.

Pataria galvoti ne tik apie save

„Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė informavo, kad prieš dvi dienas į mokyklą buvo grąžintas 21 moksleivis, kuriam reikalinga pagalba. Vienas į mokyklą grįžęs mokinys sukarščiavo, todėl direktorė baiminasi, kad įstaigoje vėl neįsipliekstų koronaviruso židinys.

– Tėvai dažnai nuslepia faktą, kad šeimoje kas nors serga. Tėveliai pavargo, kai šalia yra vaikai, bet jie turi jiems padėti. Pastebėjau, kad kai kurie padeda net per daug, nepasitiki savo vaikais, neleidžia jiems nieko savarankiškai daryti, daug patys daro, galiu faktais pagrįsti, – pasakojo direktorė. – Esu už kontaktinį mokymą, jam nuotolinis neprilygs. Pastaruoju metu stebime krintančią mokinių motyvaciją, netgi gerai besimokančių.

Pasak J.Lazdauskienės, labiausiai rezultatai smunka tų mokinių, kuriuos ir kontaktiniu būdu mokantis reikėjo už rankos vesti, o kai kada net tempti, kad įsisavintų dėstomą medžiagą. Mokyklos vadovė įsitikinusi, kad per ekraną tokių gerų rezultatų, kaip mokantis klasėje, nepasieksi.

– Tačiau tėveliams reikia ne tik apie savo situaciją, bet ir apie mokytojus pagalvoti. Mes buvome vienas pirmųjų stiprių židinių Tauragėje, patyriau situaciją, kai trūksta mokytojų. Mokytojams teko dirbti labai sudėtingomis sąlygomis, karščiuodami jungėsi prie pamokų, buvo atvejis, kad pamokos metu mokytoja net nualpo, – sakė mokyklos vadovė. – Labai norim kontakto, labai pasiilgom vaikų, bet sveikata svarbiau. Turime susikaupti ir išlaukti.

Išlenda daug spragų 

Savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Egidijaus Šteimanto nuomone, jei sąlygos leistų ir liga neplistų, būtų puiku, kad moksleiviai galėtų grįžti į mokyklas, nes visi išsiilgę tiesioginio kontakto. Bet virusas pavojingas, todėl ypač mokytojų, o ir vaikų, sveikata rizikuoti negalima. E.Šteimanto skaičiavimu, rajone yra apie 120 mokinių, kuriems reikalinga pagalba, todėl jie, prižiūrimi specialistų, mokosi mokyklose.

Švietimo skyriaus vedėjas pastebėjo, kad karantino metu padaugėjo atvejų, kai tėvai, apie problemą nepakalbėję su mokyklos administracija, kreipiasi tiesiai į jį. O tvarka esanti tokia, kad visais atvejais dėl ugdymo proceso organizavimo, priemonių, tvarkos ir susitarimų pirmiausia reikia kalbėtis su mokyklos vadovu. Jei problemos išspręsti nepavyksta, tada įsikiša Švietimo skyrius. E.Šteimanto nuomone, ugdymo kokybei įtakos turėjo bendros nuotolinio darbo sistemos nebuvimas virusui užklupus staiga, savarankiškai dirbti mokiniai nebuvo ugdomi, tik dabar klojami savarankiško darbo pamatai.

– Būna, kad nesusitaria, nesusikalba, ne tam specialistui pasako, perkrauti dalykų mokytojai nepraneša klasių vadovams. Tokių nesusikalbėjimų yra ir nuomonių yra įvairių, yra gražiai dirbančių pedagogų, kuriais džiaugiamės, yra tokių, kuriems nelabai sekasi, – neslėpė E.Šteimantas. – Kiek įmanoma, ugdymo procesas užtikrinamas, žinoma, jis nėra toks, kaip kontaktiniu būdu – išlenda daug spragų.