Tauragėje sušauktas evangelikų liuteronų bažnyčios sinodas

Tauragės evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčioje sušauktas 16-asis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios sinodas, kuriame dalyvavo visi liuteronų dvasininkai ir visų parapijų atstovai. Kraštietis vyskupas Mindaugas Sabutis „Tauragės kurjeriui“ atskleidė sunkumus, kuriuos tenka spręsti evangelikų liuteronų bendruomenei, apžvelgė ir džiaugsmingus dalykus bei priminė, kaip šiai neramiais laikais išsaugoti dvasios ramybę.

Sinodas Lietuvoje pagal evangelikų liuteronų bažnyčios statutą šaukiamas kas trejus metus. Tauragėje jis vyksta pagal seną tradiciją, kadangi sovietmečiu čia buvo Lietuvos evangelikų liuteronų bendruomenės centras ir geografiškai buvo patogu atvykti į Tauragę. O sinodo trukmė priklauso nuo klausimų kiekio. Šiemet liepos 4 dieną surengtas sinodas truko tik pusdienį.
– Iki šiol Tauragės parapija didžiausia šalyje. Sinode dalyvauja visų parapijų atstovai ir visi dvasininkai, tik diakonai neturi balsavimo teisės, nors gali dalyvauti. Sinodo metu šešeriems metams renkama konsistorija, vykdomasis organas, kuris tarp sinodų sprendžia visus bažnyčios reikalus. Konsistoriją sudaro vienuolika narių – septyni dvasininkai ir keturi pasauliečiai. Šis sinodas buvo visuotinis ataskaitinis, kitų klausimų nebuvo svarstoma, tai buvo vyskupo ir revizijos komisijos ataskaitos, – šių metų sinodo esmę apibendrino Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis.
Dažnai sinodo metu aptariami su bažnyčios gyvenimu susiję klausimai, priimamos rezoliucijos, aptariamos bažnyčios aktualijos. Kokių sunkumų patiria liuteronų bažnyčia ir kuo gali pasidžiaugti?
– Šiuo metu kunigų trūkumo nėra, tačiau neturime jaunimo, norinčio studijuoti teologiją ir tapti kunigais. Mažėja kai kurios parapijos, ypač nutolusiose kaimo vietovėse. Tai tokie du iš sunkesnių artimiausios ateities klausimai. O didžiausias džiaugsmas – kad iki šiol gyvuojame, nes niekada liuteronų bažnyčia nebuvo dominuojanti ar didelė, kiekviena liuteronų karta vis galvodavo, ar jie nebus paskutiniai, nes išgyveno įvairius persekiojimus, suspaudimus ir karus. Ypač sunkus Antrojo pasaulinio karo ir pokario laikotarpis, kai iš 250 tūkstančių liuteronų bendruomenės teliko 20 tūkstančių, o dabar dar mažiau, tai tas smūgis ir praradimas jaučiamas iki šiol, – atviravo vyskupas.
Apžvelgdamas atskiras liuteronų parapijas vyskupas M. Sabutis pasidžiaugė, kad jose gyvybės netrūksta – vykdomos įvairios veiklos, ir socialinės, ir muzikinės, organizuojamos jaunimo stovyklos, sistemingai leidžiama liuteroniška spauda.
– Yra daug pasišventusių žmonių, ir kunigų, ir parapijiečių, kurie dega dėl bažnyčios ir kuriems Evangelija labai brangi, yra troškimas išlaikyti Evangelijos mokymą, – patikino vyskupas. – Mes, krikščionys, turime prisiminti, kiek nerimo gyvenime jau yra buvę, ir pagalvoti, ar verta dėl visko nerimauti ir pergyventi, ar viskas tikrai svarbu, dėl ko daugelis žmonių nerimauja. Pastaruoju metu pastebime, kad kai kurių žmonių dvasinė sveikata nėra labai stipri. Bažnyčia yra vieta, kur mes visi pasistiprinam, nes žinom, kad ne mes čia esame šeimininkai, Kristus, Viešpats, ir mes jo žodžiu guodžiamės. Čia yra tikroji reali paguoda, kuri ateina iš Dievo, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo iš Tauragės kilęs liuteronų vyskupas.
Dar nenuspręsta, kur po trejų metų vyks kitas sinodas, tačiau didelė tikimybė, kad jis vėl bus sušauktas Tauragėje. Tauragės liuteronų parapija įkurta 1567 metais, o dabartinė Martyno Mažvydo bažnyčia pastatyta 1842 metais.