fbpx

Tauragės gatvių bruko akmenys: ir kopūstams, ir tvorai

Dalintis:

Akmenimis grįstų gatvių Tauragėje nebeliko, o dešimtmečius gludinti jų akmenys nusėdo privačių namų kiemuose. Dar likusius sveikus ir šiandien galima rasti parduodamus internete, nors juos likviduoti privalėjo kelių tiesimo darbus atlikusios bendrovės. Šiandien perpardavinėtojai už 45 tonas grindinio akmens prašo 3000 eurų.

Parduoda internetu

Prezidento Antano Smetonos laikais į Tauragės gatvių grindinį sudėti akmenys po gatvių renovacijos į atliekas nenukeliavo. Ne visi jie buvo panaudoti ir savivaldybės reikmėms. Nors paskutinė akmenimis grįsta V.Kudirkos gatvė Tauragėje renovuota prieš aštuonerius metus, internete atsirado skelbimas, pagal kurį bet kas, turintis pinigų, gali nusipirkti krūvą laiko ir automobilių padangų nugludintų gatvės grindinio akmenų. Laišką redakcijai su nuoroda į skelbimą atsiuntusi tauragiškė klausia: „Labai įdomu, ar legaliai pas žmones atsiranda gatvių grindinio akmenys. Pas ką kiemuose nusėdo V.Kudirkos gatvės grindinys?“

Paskambinus skelbime nurodytu telefonu atsiliepęs vyras sakė nežinantis, iš kurios miesto gatvės šis turtas, kurį parduoda.

– Turiu skaldytų akmenų. Yra ir tokių kaip žmogaus galva. Kai kurie didesni, kai kurie mažesni. Akmenys labai gražūs, spalvoti. Mano kieme jie pragulėjo 4 metus. Tie, kurie apačioje, bus sulindę į žemę, o ant viršaus esantys tikrai švarūs ir gražūs, – telefonu kalbėjo 10 kilometrų už Tauragės gyvenantis vyras.

Paklaustas, iš kur akmenis gavo, vyras patikino juos pirkęs iš kito tauragiškio.

– Senais laikais buvo akmeninė gatvė. Dar čia nuo senų rusų laikų. Aš tuos akmenis pirkau iš kito žmogaus, jis man pasakė, kad jie iš gatvės. Nežinau, iš kurios. Tas žmogus iš akmenų tvorą pasistatė, o tuos, kurie liko, pardavė. Aš irgi parduodu, bet visus iš karto. Iš viso yra 45 tonos. Kai pirkau, vežėm prie grūdų sandėlių, svėrėm. Buvo 45 tonos. Tie akmenys tinkami ir židinio statybai, ir tvorai, ir pamatui. Kam tik norit. Jau man paskambino vienas žmogus iš Rietavo. Susidomėjo labai. Akmenys iš gatvės per laiką nusišlifuoja. Akmenų viena pusė švelni, nėra aštrių kampų. Yra raudoni, mėlyni akmenys. Tikrai gražūs, – kalbėjo pardavėjas.

Kalbėdama akmenis parduodančiu vyru šių eilučių autorė jam neatskleidė, kad yra žurnalistė.

V.Kudirkos gatvė renovacijos metu 2014-aisiais. TK archyvo nuotrauka

Rinko kas tik norėjo

V.Kudirkos gatvėje ilgiau nei du dešimtmečius gyvenanti ponia pasakojo, kad pradėjus gatvės rekonstrukciją atkastus akmenis bemat išgraibstė.

– Rinko juos visi, kas netingėjo. Staigiai jie dingo. Matėm paskui, kad darbininkai tai, kas liko, sukrovė į priekabas su visu žvyru ir išvežė. Man atrodo, kad tos gatvės nereikėjo išvis asfaltuoti. Būtų palikę tokią, kaip buvo. Daugiau juk niekur Tauragėj nebeliko akmenuotų gatvių. Ir mašinoms nebūtų patogu važiuoti, eismas būtų mažesnis, ramiau gyventi, – kalbėjo V.kudirkos gatvės gyventoja, prisistatyti moteris nenorėjo.

Pasak jos, nemaža akmenų krūva ir dabar suversta ir seniūnijos kieme.

– Niekas ten jų nenaudoja. Stovi žolėmis apžėlę pakrašty tvoros, – parodė tauragiškė.

Kita V.Kudirkos gatvės gyventoja Genovaitė „Tauragės kurjeriui“ pasakojo, kad ir pati iš grindinio pasiėmė 4 skirtingų spalvų akmenis. Juos moteris naudoja buityje.

– Aš pasiėmiau 4 akmenis. Tokius gražius išvertė į paviršių. Vieną naudoju rudenį, kai rauginu kopūstus žiemai. Paslegiu juos su akmeniu. Kiti – prie ūkinio pastato padėti. Daugiau man nereikėjo. Namas senas, kur aš juos viena sudėsiu. Nei man kelio reikia, nei tvoros. O jei žmonės rinkosi, tai gerai. Geras daiktas, kam į sąvartyną vežti. Gal panaudojo kur, – pasakojo V.Kudirkos gatvės gyventoja.

Tauragės miesto seniūnijos kieme suversta nemaža krūva niekam nereikalingų grindinio akmenų. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Sandėliavo savo iniciatyva

Kai vyko paskutinės Tauragės akmenimis grįstos V.Kudirkos gatvės rekonstrukcija, miesto seniūnijai vadovavo Virginijus Žilius. Buvęs seniūnas tikina, kad niekas tuomet nesidomėjo, kur nugula iš grindinio iškasti akmenys. Jie buvo vadinami statybinėmis atliekomis, kurių likvidavimu turėjo pasirūpinti renovacijos darbus atlikę rangovai.

– Yra ir buvo visokios praktikos. Kai buvo skelbiamos gatvių remonto pirkimo sąlygos, jose būdavo nurodyta, ką reikia daryti su grindinio akmenimis. Dažniausiai jie buvo vadinami atliekomis. O atliekas turėjo išvežti ir likviduoti darbus atlikęs rangovas. Vienu metu seniūnijos iniciatyva akmenis sandėliavome Tauragės šilumos tinkluose, dalį jų panaudojome bendruomenių reikmėms. Jos akmenimis puošė darželius, tvarkydavo aplinką, naudojo bažnyčių viešųjų erdvių tvarkymui. Įstatymiškai prievolės sandėliuoti grindinio akmenų nebuvo, – prisiminė buvęs seniūnas ir patvirtino, kad gatvės grindinio akmenų krūva iki šiol yra miesto seniūnijos kieme ir jie vis dar naudojami tvarkant viešąsias erdves.

Pasak V.Žiliaus, grindinio akmenų aukcionų ar kitokio pardavimo būdo savivaldybė neskelbė.

– Savivaldybė pardavinėti tų akmenų negalėjo. Tada reikėtų juos įkainoti, skelbti pardavimą. Daug paprasčiau, kai akmenis likviduoja rangovas. Akmenys niekada nebuvo pripažinti turtu. O kur po gatvių rekonstrukcijos jie atsidūrė, buvo kažkada visokių kalbų, – sakė V.Žilius, bet asmenų, kurių kiemuose galimai nugulė gatvių akmenys, neįvardijo.

Naudoja senas plyteles

Dabar miesto seniūnijai vadovaujantis Žilvinas Majus nekomentuoja, iš kur ir pas ką nugulė grindinio akmenys. Seniūnas patvirtino, kad ir dabar yra jų likusių ir sandėliuojamų seniūnijoje. Akmenis, kaip ir senas šaligatvių plyteles, seniūnija naudoja visuomenės reikmėms.

– Savivaldoje dirbu jau 15 metų. Dabar, kai žiūriu kitomis akimis, atrodo, kad dalį akmenų gal ir galėjome išsaugoti, palikti autentiškus ruožus gatvėse. Bet rekonstrukcijos projektai buvo vykdomi tam, kad būtų paprasčiau gyventojams. Kaip grindinio akmenys buvo likviduojami, pasakyti negaliu, – „Tauragės kurjeriui“ sakė Ž.Majus.

Seniūnas pasakojo, kad dabar vykdant šaligatvių rekonstrukciją neskilusios ir naudoti tinkamos šaligatvių plytelės neišmetamos. Pasak seniūno, dalis jų naudojamos tvarkant miesto erdves.

– Dalį sveikų plytelių, kurios išimtos vykdant rekonstrukciją, sandėliuojame. Pavasarį jas ir panaudojome, kokius 20–30 kvadratų. Kalvano parke buvo senos gėlynų klombos, po medžiais, šešėlyje. Dvi jų uždengėme senomis trinkelėmis. Akivaizdžiai matosi, kad jos senos, bet sutaupėme, nereikėjo pirkti naujų, – pasidžiaugė seniūnas.

Žilvinas Majus pabrėžė, kad gatvių rekonstrukciją galima vykdyti keliais būdais: viską iškasti traktoriumi nesaugant nei akmenų, nei plytelių, arba gražiai išimti ir galvoti, kur dar ateityje likusias medžiagas panaudoti.

– Prezidento gatvėje vykdant rekonstrukciją daugiau nei 100 kvadratinių metrų plytelių buvo gražiai sukrautos ant palečių ir atvežtos į seniūniją. Reikalui esant mes jas naudojame. Prie devynaukščio namo miesto centre iš tų plytelių sudėtas takelis, – pasakojo Ž.Majus.

Konfliktas – iki teismo

Grindinio akmenų likimas – iki šiol opi problema visuose Lietuvos miestuose. Aršiausiai savo gatvių akmenis gynė kauniečiai. Laikinojoje sostinėje pradėjus Vilniaus gatvės rekonstrukciją paveldosaugininkai suabejojo savivaldybės ketinimu šlifuoti senus akmenis ir vėl juos naudoti grindiniui. Konfliktas net pasiekė teismą, bet pavyko jį baigti taikos sutartimi. Nutarta, kad baigus kapitalinį gatvės remontą autentiški nugludinti ir tašyti akmenys suguls draugėn: tašyti bus klojami gatvių pakraščiuose, o gatvės viduryje – patogi nauja akmenų danga. Sunaikinti ar išdalyti senuosius akmenis nebus leidžiama.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Komentarų: 1

  1. vaikysteje pamenu 1970 -1980 Vytauto gatve eidamas link centro praeidavau gatveles is situ akmenu rausvu , kur gimdymo namai ir sekanti…Grazu buvo , istorinis paveldas deja sunaikintas ..Juk greitis mieste ribotas ir galejo neisardyti ju tikrai….Deja..

Palikite komentarą