Tauragės padėtis prekybos žmonėmis žemėlapyje

Užimtumo tarnybos Tauragės skyrius, siekdamas rasti tinkamiausias veiklas ir paruošti darbo rinkai darbo ieškančius asmenis, rengia įvairius kursus, konferencijas bei seminarus. Ne pirmą kartą Užimtumo tarnybos Tauragės skyriuje apsilankė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė.

Prekybos žmonėmis rūšys

K.Mišinienė gausiai į lekciją susirinkusiems tauragiškiams pasakojo, kad Tauragėje, prieš gerus 20 metų, išgirdus žodžių junginį „prekyba žmonėmis“, dažniausiai daugeliui paraleliai galvoje iškildavo ir žodis „prostitucija“. KOPŽI vadovė gerai prisimena, kai Tauragėje viena didžiausių problemų ir buvo prekyba merginomis, jaunomis moterimis. Tauragiškės buvo gabenamos dirbti į Prancūziją, Vokietiją, Norvegiją bei kitas šalis. Ne viena merginų, kilusių iš Tauragės ir patekusių į prostitucijos liūną, byla pasiekė teismą, nusikaltimų aukoms teisiniais ir psichologiniais aspektais pagalbos ranką tiesė KOPŽI centras. Dabar, pasak K.Mišinienės, vis labiau ryškėjanti prekybos žmonėmis rūšis, yra prekyba vyrais. Vyrai dažniausiai išnaudojami kaip darbo jėga.

­– Visada sakiau ir sakysiu, kad darbo sutartis yra visa ko pradžia ir pabaiga. Nėra darbo sutarties – nieko gero sau nepasieksi. Visada reikia atidžiai perskaityti visus sutarties punktus ir tik tada pasirašyti. Dažnai vyrams yra siūloma dirbti įvairius fizinius darbus statybose ar ūkiuose be sutarčių, sakoma, kad mokesčių nereikės mokėti valstybei, bus galimybė daugiau uždirbti, bet taip galima ir labai lengvai papulti į darbo vergovę, ypač, jei darbovietė yra užsienio šalyje, o besidarbinantis asmuo gerai nemoka, ar išvis nemoka tos šalies kalbos. Būna atvejų, kai vyrai ir vaikinai įtraukiami ir į prekybą narkotikais, – su galimais pavojais darbinantis užsienyje supažindina KOPŽI centro vadovė. Deja, ne daug vyrų darbinio išnaudojimo bylų pasiekia teismą. Tokių atvejų atskleidžiama tik vienas ar du per metus. Pasak K.Mišinienės, tam įtaką daro ir pačių vyrų psichologinis pasiruošimas ir visuomenės jiems iškelti standartai.

– Daugeliui vyrų paprasčiausiai būna sunku pripažinti suklydus, nemokėjus apsisaugoti nuo išnaudojimo. Daugelis jų jaučia gėdą. Kaip čia jam taip galėjo nutikti? Juk jis – vyras, – žalingą mąstymą įvardija KOPŽI vadovė.

Moterų išnaudojimas irgi niekur nėra dingęs. Be jau minėto įtraukimo į prostituciją, moterimis naudojamasi vykdant vagystes. K.Mišinienė auditorijai rodė trumpametražį dokumentinį filmą-reportažą apie jauną mamą, gyvenusią Tauragės rajone. Moteriai kaimynas pažadėjo darbą užsienyje, tačiau atvykusi į numatytą darbovietę, vieniša dviejų vaikų mama sužinojo, kad jos „darbas“ bus vogti iš parduotuvių. Moterį, neįvykdžiusią dienos plano pavogti tam tikrą kiekį prekių, „darbdaviai“ mušdavo, grasino susidorojimu ne tik su ja, bet ir su jos mažamečiais vaikais bei neįgalia mama. Nepaisant visko, moteris kreipėsi į teisėsaugą, o teisėsaugos atstovai – į KOPŽI centrą. Praėjus kuriam laikui teisingumas buvo įvykdytas.

– Teisingumas mūsų šalyje tikrai yra, tačiau jis neatnešamas ant lėkštutės. Už jį reikia kovoti, – konstatuoja K.Mišinienė.

Prekyba vaikais

Dar viena, bene skaudžiausia, prekybos žmonėmis forma yra prekyba vaikais. Pasitaiko, kad Lietuvoje prekyba vaikais vyksta siekiant seksualinių tikslų tenkinimo, tačiau tokią vaikų prekybos formą įrodyti yra itin sunku, sako K.Mišinienė. Nemažai vaikų išnaudojami „įdarbinant“ juos vykdyti nusikalstamas veikas – vogti, elgetauti ar platinti narkotines medžiagas. KOPŽI centro atstovė gerai prisimena atvejį, kai Danijoje vogti iš automobilių, vėliau ir iš parduotuvių, buvo paimtas aštuonmetis vaikas iš Šiaurės rytų Lietuvos. Sučiuptas Danijos pareigūnų ir ekstradikuotas į Lietuvą, visą savo „kietumą“ iškart „pametė“ vos išvydęs mamą.

– Deja, apie šeimą galima daug pasakyti, kai mama, apkabinusi sūnų, apčiupinėjo jo kišenes ir tarė: „Tai net cigarečių nepaėmei?“ Tas vaikas vėl sugrįžo į jį „įdarbinusios“ gaujos gretas, – liūdnai pasakoja šiurpią istoriją K.Mišinienė, – Tiesa ta, kad kuo socialiai pažeidžiamesnė šeima ar asmuo, tuo daugiau išnaudojimo atvejų gali pasitaikyti. Liūdina ir tai, kad visuomenėje yra gajus aukų kaltinimas. Net kalbant apie vaikus. Vis pasitaiko sakančių: „O kodėl apgautos ir išvežtos buvo būtent tos merginos ar tie vaikinai? Kodėl jie nesimokė? Kodėl merginos buvo pasileidusios? Kitoms mergaitėms taip nenutiko.“ Daug tokių skaudinančių ir gniuždančių kaltinimų bei prilipdytų etikečių galima išgirsti, – minorine gaida pasakoja Kristina.

Tauragė prekybos žmonėmis kontekste

Kaip teigia K.Mišinienė, prekyba žmonėmis vyksta visoje Lietuvoje, bet Tauragė kaip miestas turi tam tikrą specifiką.

– Reikia pripažinti, kad prieš kelerius metus, jau nekalbant apie prieš kelioliką metų, Tauragėje tikrai veikė nusikalstamos grupuotės. Galbūt šis „įdirbis“ liko iš kontrabandos organizavimų. KOPŽI centras daug tauragiškių išnaudojimo formos matė priverstiniuose nusikaltimuose. Klaipėdoje specializuotas prokuroas ir Tauragėje specializuota tyrėja Aurelija Kasmauskytė davė stiprų atkirtį šioms grupuotėms, tačiau tokio pobūdžio nusikalstamumas niekur nedingęs, – situaciją nupasakoja KOPŽI organizacijos vadovė.

K.Mišinienė akcentuoja Tauragės regionui opią problemą, kurią padėti išspręsti prašo visuomenės palaikymo ir sąmoningumo:

– Tai moterų prostitucijos pirkimas. Būtent moterų iš Ukrainos. Turėjome prekybos žmonėmis atvejį, kai jauna ukrainietė buvo vežiojama po Lietuvos miestus teikti prostitucijos paslaugas. Viena iš „darbo“ stotelių buvo Tauragė. Mes, KOPŽI centras, norime atkreipti dėmesį, kad sekso pirkėjai yra vietiniai vyrai. Tauragiškiai vyrai, kurie eilutėmis rikiuojasi prie išnuomoto buto durų ir laukia sau skirto pusvalandžio. Smerkti nenorime, bet prašome sąmoningumo, kad žmonės suvoktų, jog jie taip pat prisideda prie prekybos žmonėmis platinimo, augimo, palaikymo. Bendrai vardinant, pirkdami kūną, ieškodami pigaus darbo ar įsigydami neapskaitytas prekes mes visi prisidedame prie prekybos žmonėmis.

KOPŽI centras padeda žmonėms, kurie nori duoti parodymus, lydi šiuos asmenis į apklausas, samdo advokatus, teikia teisinę ir psichologinę pagalbą, yra įsteigę SOS pagalbos liniją, veikiančią visą parą.

SOS tel. nr.  +370 679 61 617, el.p. taurage@anti-trafficking.lt