Išvydę suniokotą pelkę apstulbo ir visko matę aplinkosaugininkai

Tarptautiniu mastu saugomoms teritorijoms „Natura 2000“ priklausanti ekstremalų išmaurota aukštapelkė sulaukė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų dėmesio. Kartu su aplinkosaugininkais teritorijos apžiūrėti vyko ir „Tauragės kurjerio“ žurnalistė. Kraupaus vaizdo nuotraukomis perteikti neįmanoma.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos specialistai praėjusį antradienį aptiko siaubingai išvažinėtą aukštapelkę, priklausančią tarptautiniu mastu saugomoms „Natura 2000“ teritorijoms. Pradėjus rinkti medžiagą tyrimui, kilo įtarimų, kad taip pasielgti galėjo rugsėjo 19-ąją varžyboms ruošęsi bekelės mėgėjai. Vėžėse aptiktas Taurų nuotykių parko lipdukas, galimai buvęs užklijuotas ant kurios nors transporto priemonių. Galiausiai pastebėta, kad filmuota pasivažinėjimų medžiaga trinama iš socialinių tinklų, dingo ir varžybų rezultatai su paviešintomis trasų schemomis. Kaltės niekas neprisiėmė, o aplinkosaugininkų laukia titaniškas darbas – apskaičiuoti gamtai padarytą žalą.

Penktadienį į Viešvilės rezervato direkciją atvyko Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos inspekcijos specialistai Petras Jukna ir Žaneta Aukštkalnienė. Kartu su aplinkosaugininkais apžiūrėti suniokotų plotų išvyko ir šių eilučių autorė. Vaizdo, kaip dabar atrodo išvažinėta Laukėsos aukštapelkė, neįmanoma iki galo perteikti nei filmuota medžiaga, nei nuotraukomis. Jei visuomenės pasipiktinimą sukeldavo vienas kitas kertamas medis, tai čia – daugybė kaip po didžiulės audros išvartytų pušaičių. Nors išverstų pušų kamienai ploni, medžiai neaukšti, tačiau tokia pelkės ekosistema – dvimetrinė pušelė gali būti sulaukusi ir 100 metų amžiaus. Tačiau pati didžiausia žala padaryta durpių sluoksniams, kurių 1 metras formuojasi 1000 metų. Nors tyrimas dar tik pradėtas ir žalos matavimai neatlikti, tačiau iš pirmo žvilgsnio kai kuriose vietose provėžos gali būti pusmetrio gylio. Dalis provėžų gali būti senesnės, tačiau iš dar žalių pušų spyglių matyti, kad šiemet „sportininkai“ kaip reikiant padirbėjo.

Mortos Mikutytės nuotrauka

– Žaizdos iš dalies jau po metų užsitrauks ir ne specialistas kitąmet čia ne ką pastebės. Bet kad atsistatytų visi procesai, reikės laukti apie 30 metų. Metro storio durpių klodas formuojasi apie 1000 metų. Pelkę formuoja kiminas – vadinamasis amžinasis augalas. Kai geros sąlygos, jis paauga 10–15 cm per vegetacinį sezoną. Žemiau jis susislegia ir formuojasi durpės – jų per metus susiformuoja vos apie 1–2 mm. Provėžose matyti išmaurotas durpių sluoksnis. Tai kai kur 200 metų formavimosi velniop. Per kai kurias kitas duobes – ir 500 metų, – kalbėjo Kristina Mudinaitė, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausioji specialistė, pirmoji pastebėjusi provėžas.

Mortos Mikutytės nuotrauka

Manoma, kad saugotinoje pelkėje lankosi lūšys – itin reti, nykstantys plėšrūnai, kurių ramybė turėtų būti ypač saugoma.

Viešvilės rezervato vyriausiasis specialistas Saulius Bartminas teigė, kad atvykę aplinkosaugininkai spręs, kaip bus fiksuojama žala. Pažeisti plotai tokie dideli, kad sunku nutarti, koks apskaičiavimo metodas būtų tiksliausias.

– Dirbu šį darbą 22-ejus metus ir tokių dalykų dar neteko matyti. Kartą rezervate pasivažinėjo su keturračiais, tai buvo gal 2006 metais ir tikrai tokios žalos nebuvo padaryta, kaip šįkart. Bus apskaičiuota gamtai padaryta žala ir teiksime ieškinį, – sakė S.Bartminas.

Rezervate dirbantis vyriausiasis specialistas atskleidė, kad žalos skaičiavimai bus itin sudėtingas procesas. Kol kas atlikti tik preliminarūs matavimai, dar teks išmatuoti pažeistos paklotės plotą, pažeisto durpių sluoksnio tūrį. Manoma, kad žala gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių ar net pusę milijono eurų.