Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Trečiadienį apie šimtą Tauragės krašto ūkininkų su traktoriais susirinko prie didžiojo turgaus, prisijungdami prie respublikinės akcijos „Lietuva, tavo kaimas miršta!“. Jie piktinosi šalyje vykdoma politika, baigiančia sužlugdyti žemdirbius, tvirtino, kad juos vis labiau dusina veržiama mokesčių kilpa. Ūkininkus žeidžia ir tai, kad 15 metų jiems mokamos per pusę mažesnės nei Europoje išmokos, nors jų produkcija – sveikiausia ir saugiausia. „Kiek iš mūsų šaipysis?“ – klausė susirinkę žemdirbiai.
Subruzdo ūkininkai
Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Regina Rimkienė atviravo, kad sutelkti žemdirbius jai padėjo aktyviausi ūkininkai, kurie savo seniūnijose ėjo per kiemus ir ragino jungtis prie visuotinės akcijos „Lietuva, tavo kaimas miršta!”. Pirmininkė pati daug kvietimų išsiuntinėjo, iš kai kurių ūkininkų net priekaištų sulaukė dėl susisiekimo būdų su jais. Daugiausiai ūkininkų sulaukta iš Žygaičių ir Skaudvilės seniūnijų.
– Ne visi galėjo dalyvauti akcijoje, ne visų traktoriai buvo tvarkingi: iš variklių tekėjo tepalai, vargino įvairūs gedimai po intensyvių rudens darbų. Turintys senesnius traktorius nesiryžo atvykti į miestą vengdami pašaipių žvilgsnių ir jausdamiesi nepatogiai. Labai daug kas turi seną techniką, – pasakojo pirmininkė. – Pagrindinis ūkininkų noras, kad nedidėtų mokestinė našta. Iš prezidentūros daug mokesčių atskrieja. Nuo 50 iki 90 proc. ketinama padidinti pajamų mokestį – tai baisios sumos. Kuro akcizo taipogi didelės sumos.
R.Rimkienė pasakojo, kad pajamų mokestis jau pernai kai kuriems ūkininkams sukėlė šoką. Įprastai jie mokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį, o pernai jis šoktelėjo nuo 15 iki 20 proc. Raudonas kuras reikalingas ne tik žemdirbiams, bet ir gyventojams, įstaigoms ir įmonėms, kurios jį naudoja šildymui. Žemės mokestis kai kuriuose rajonuose ūkininkams yra kompensuojamas – tokią viltį turi ir Tauragės krašto žemdirbiai.
– Miesto žmonėms, sakantiems, kad žemdirbių traktoriai gražūs, brangūs ir kuo jie nepatenkinti, priminsiu, kad su 25-30 metų technika mes negalime dirbti, nes gaminame ekologišką ir kokybišką produkciją, – kalbėjo pirmininkė. – Su traktoriais miesto gatvėmis įveiksime 9,4 km.
Kratosi mokestinės naštos
Numatytu laiku prie didžiojo turgaus žemdirbiai atvyko su nuplautais traktoriais, ant jų užklijavę specialius lipdukus. Būrelyje stoviniavo Žygaičių ūkininkai, kurie ilgai nemąstydami prisistatė: Virginijus Bartušis, Kęstutis Kučinskas, Audrius Rumbutis, Ričardas Šimkūnas ir Romas Šuris.
– Esame vidutiniai ūkininkai, turintys iki 100 ha. Mus mokesčiai visai riečia į ožio ragą. Sodros, pelno mokesčiai didės. Slegia mus skolos, bet kenčiame, nieko neperkame. Supirkimo kainos nuolat mažėja. Kai tik žemdirbiams išmokas išmoka, tai supirkimo kainas centuku sumažina. Už pieno kg gauname 0,18 centų, – vienas kitą papildydami kalbėjo pieno ūkių savininkai. – Tuo naudojasi perdirbėjai, juk matote, kokios pieno kainos parduotuvėje.
– Nepatinka mums šalies žiniasklaidos varymas ant ūkininkų. Esame negerbiami, laikomi blogiausiais ir didžiausiais teršėjais, nors mūsų produkcija Europoje ekologiškiausia, kadangi Lietuvos valstybė mums iškėlusi didelius reikalavimus, – apmaudo neslėpė ūkininkas Jonas Dragūnas. – Norim, kad pakeltų supirkimo kainas, tačiau šio noro niekas neišgirsta. Tikimės būti išgirsti. Jau 4 metai, kaip krizė kaime. Apgailėtinos pieno ir mėsos supirkimo kainos. Šiaip ne taip dar išsilaikome.
Mažesnius ūkius turintys svarstė, kokia ateitis jų laukia, spėliojo: negi valdžia nori visai smulkius ūkininkus, šeimos ūkius sužlugdyti. Vieni teigė nežinantys, ką daryti, mat niekas nepaaiškina, kaip kooperuotis. Kiti kooperatyvuose įžvelgė blogybę, nes „viršininkai gerai gyvens, o eiliniams nebus nieko gero“.
– Čiūdus iš mūsų krečia, daugiau nieko. Mačiau šunytį Rietavo turguje, kuris kainavo 500 Eur. Norėdamas jį nusipirkti, turėčiau parduoti dvi karves. Supirkėjai pirkdami karvę už 1 kg moka 0,60 centų. Paršiukų niekas nebeaugina, visai baigia išnaikinti, – piktinosi J.Dragūnas, jam pritarė kiti žemdirbiai. – Pravažiuosime gatvėmis ir grįšime dirbti. Vėl – į jungą. Traktorius pamatys mieste, sakom, tai bus patyčios. O juk tiek hektarų įdirbti reikia rimtos technikos, su arkliuku nieko nepadarysi. Iš ko daugiau atims, jei ne iš „juodnugario kvailučio“, na, ką daugiau smaugs, negi milijonierių? Valdžia tik atimti sugeba, o ne sukurti, valdininkų daugėja.
Vargina paskolos, skriaudžia supirkėjai
Pienininkystės ūkį turintis ūkininkas iš Žygaičių Alvydas Merkelis yra Tauragės ūkininkų sąjungos valdybos narys. Jis patikino, kad šie metai – tikras sunkmetis, nes pieno ir mėsos supirkimo kainos yra pačios mažiausios.
– Kokios supirkimo kainos buvo prie lito – prie euro tokių dar nebuvo. Dabar, kai supirkimo kainas sumažino, tai vos alsuojame. Dar lengvatas atiminėja ir mokesčius didina. Jaunimui jau nebėra vilčių kurtis kaime – esant tokioms sąlygoms, jie bėgo ir bėgs iš Lietuvos, – pyko aktyvus ūkininkas. – Dirbame 600 ha, raguočių turime apie 800, fermos – 4, reikalinga technika, todėl be paskolų neišsiverčiame. Perdirbėjų niekas neprižiūri, jie mums sako, kad elektra brangsta, todėl turi mums supirkimo kainas sumažinti. O tai mums elektra pinga?
Ūkininkui A.Merkeliui pritarė jo žmona Regina, kartu su juo atvykusi į akciją. Ji guodėsi, kad ūkininkai yra skriaudžiami, mokesčiai kyla, o produkcija pinga, todėl metams bėgant – vis sunkiau.
Į akciją atskubėjo 150 ha valdantis mišraus ūkio savininkas Stasys Vorobjovas su sūnumi. Jie turi karvių, penimų galvijų, augina grūdines kultūras. Teigė atvykę pakovoti už savo teises, jie, kaip ir visi atvykę, pasisakė prieš mokesčių kėlimą.
Ne ką linksmesnės nuotaikos buvo ir Vladas Liekis. Įkurtame šeimos ūkyje augina penimus galvijus, turi įrengęs skerdyklą, valdo 76 ha žemės.
– Dabar labai esame prispausti, mes neuždirbame tiek, kiek išleidžiame. Mums gyvulius šerti reikia, pašarus ruošti, o sausra vargina ne pirmus metus. Dirbame, kad išgyventume ir gyvulius išlaikytume, – atviravo ūkininkas. – Dabar visa Lietuva sukilo, prireikus važiuosime į Vilnių.
Žygaičių seniūnijoje, Trumpiškių kaime, ūkininkauja Rūta ir Gintaras Pilypaičiai. Taikioje akcijoje Rūta priminė, kad 2009 m. ūkininkai ištraukė Lietuvą iš krizės investuodami, imdami paskolas iš bankų ir pirkdami techniką.
– Kodėl niekas nekalba apie tai, kad ūkininkas, gamindamas ir parduodamas produkciją, gamina PVM. Jis sukuria 3-4 darbo vietas miesto žmonėms, gerbūvį sau ir šeimai, įdarbina žmones savo ūkyje, – patikino ekologinio ūkio savininkė. – Jei padidins mokesčius – mes neišgyvensime. Turime dar vieną problemą – šeriame savo gyvuliais valstybės saugomus vilkus.
Protestuodamas prieš mokesčius į akciją atskubėjo jaunas ūkininkas Nojus Mockus iš Pagramančio, 30 ha plote auginantis grūdines kultūras.
Mokesčiai – negerai, bet…
Taikiai žemdirbių akcijai įpusėjus atskubėjo meras Dovydas Kaminskas. Daugiau valdininkų ir politikų nebuvo. Jis padėkojo už pilietinės pozicijos parodymą, priminė, kad valstybės ir savivaldybės tikslas – jog jie geriau gyventų, todėl ta linkme po truputį judama.
– Turime suprasti, kad viskas sukuriama sunkiu darbu, daug metų sunkiai dirbote ir toliau dirbsite, tik tiek, kad jums už tai bus sumokėta, – sakė meras, o pamatęs netoliese stovintį srutovežį sunerimo ir pareiškė norą, kad jo turinys liktų ten, kur ir yra.
D.Kaminskas teigė, kad savivaldybė galinti nustatyti žemės mokesčio procentą. Jis dabar yra mažiausias Lietuvoje – 0,85 proc. Pasak jo, šiemet žemdirbiams savivaldybė padėjo melioracijos darbams skyrusi 100 tūkst. Eur, o vyriausybė ir Europos Sąjunga – 400 tūkst. Eur.
– Kartais valstybė turi priimti sprendimus, kad ir kokie nepopuliarūs jie būtų. Man nesinorėtų didesnių mokesčių, bet tie žmonės, kurie priima tokius sprendimus – yra Seime, jie daugiau argumentų girdi, tai jie ir priims tą sprendimą, – sakė meras. – Nauji mokesčiai nėra gerai, bet kartais valstybė turi prisiėmusi įsipareigojimus ir mes turime juos įgyvendinti. Kad žmonės vienoje vietoje pamatys tiek traktorių – gerai, gyventojams, manau, tai kažkokią žinutę atsiųs.
Merui žemdirbių kreipimąsi įteikė ūkininkas iš Lauksargių Rimantas Lazdauskas. Jį džiugino Tauragės krašto žemdirbių vieningumas.
– Visi čia susirinkę esame aktyvistai, atvykome vienas kitą paragindami. Tauragės ūkininkų sąjungai nuo 1990 m. vadovauja pirmininkė R.Rimkienė. Ateityje aš už ją balsuosiu – tai labai nusipelnęs žmogus ir garbė Tauragei, kad ji sugebėjo iki šiol išlaviruoti ir išbūti. Ji tikrai stengiasi dėl bendro reikalo, prireikus, mes ją ginsime, – sakė ūkininkas, deklaruojantis 400 ha žemės ir valdantis pienininkystės ūkį. – Aš prieš mokesčių didinimą. Tris metus buvo sausra, dėl to bankrutavo stiprus žemės ūkio kooperatyvas „Piktupėnų javas“.
