Už alimentų nemokėjimą – griežta atsakomybė

Šalies spaudoje pastaruoju metu plačiai aptarinėjama tema – piktybinis pareigos išlaikyti vaiką vengimas. Garsiau prabilta po to, kai Seime pasigirdo siūlymai atimti teisę vairuoti iš savo vaikų po skyrybų neišlaikančių tėvų. Tauragėje dirbantys teisėsaugos pareigūnai taip pat gauna kreipimųsi dėl vengimo išlaikyti vaikus. Dažniausiai kreipiasi „Sodra“, retesniais atvejais – vaiko teisėtas atstovas, kuriuo neretai būna mama.

Pernai – 5 tyrimai

Vasario mėnesį Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė apie pradėtus du ikiteisminius tyrimus dėl pareigos išlaikyti savo vaiką vengimo. Vienu atveju šios pareigos vyras vengė nuo 2023-iųjų, kitu atveju – taip pat vyras, vaikų neišlaikęs nuo 2022-ųjų vasaros. Pastarojo skola siekia 5835 eurus. Abiem atvejais ikiteisminiai tyrimai pradėti po „Sodros“ kreipimosi, o vyrams gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Banienė „Tauragės kurjerį“ informavo, kad pernai buvo pradėti penki tokie tyrimai ir visos bylos, atlikus tyrimus, buvo perduotos teismo verdiktui.

– Policija pradeda ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį tuomet, kai gaunama pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad asmuo vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tiek gavus pareiškimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tiek iš vaiko atstovo pagal įstatymą (dažniausiai vieno iš tėvų). Taip pat informacija gali būti gauta iš kitų institucijų. Svarbu pabrėžti, kad tyrimas pradedamas ne pagal tai, kas pateikė pranešimą, o pagal tai, ar pateikta informacija rodo galimą nusikalstamosios veikos požymių buvimą, – informavo L.Banienė.

O ką reiškia pareigos vengimas – iš ko nusprendžiama, kad vienas iš tėvų galimai vengia išlaikyti savo vaiką?

– Paprastai kalbant, tai reiškia, kad asmuo, kuriam teismas yra nustatęs pareigą mokėti vaiko išlaikymą (alimentus), sąmoningai ir tyčia šios pareigos nevykdo. Atsakomybė kyla ne už patį faktą, kad susidarė skola. Ji kyla tada, kai nustatoma, kad asmuo turėjo galimybę mokėti, tačiau piktybiškai to nedarė, – patikslino komisariato atstovė, pridūrusi, kad kai kuriais atvejais nebūna paprasta surasti atsakomybės vengiantį žmogų – jei jis nedeklaravęs gyvenamosios vietos, išvykęs dirbti ir gyventi į užsienį, jo buvimo vietą nustatyti sudėtingiau, tačiau nėra neįmanoma.

Išlaikyti padeda „Sodra“

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad rekomenduotinas minimalus vaiko išlaikymo dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti prilyginamas minimaliam mėnesio atlyginimui „į rankas“. Tai reiškia, daugiau nei 300 eurų į rankas iš vieno tėvų. Jei vienas iš tėvų neprisideda prie vaiko išlaikymo, nors toks yra priteistas, vaiko teisėtas atstovas gali kreiptis į „Sodrą“ pagalbos. Pateikus reikalingus dokumentus, „Sodra“ kas mėnesį vaiko išlaikymui šiuo metu skiria 133,20 Eur. Tai gerokai mažiau, nei įprastai priteisiama iš vieno tėvų.

– „Sodros“ vaidmuo atsiranda tik tuomet, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo sprendimo ir nemoka priteisto vaiko išlaikymo. Tokiu atveju vienas iš tėvų ar globėjas, su kuriuo gyvena vaikas, gali kreiptis dėl laikinos valstybės pagalbos – vaiko išlaikymo išmokos. „Sodra“ šią išmoką moka vietoj skolininko, kad būtų užtikrintas vaiko finansinis saugumas. Vėliau išmokėtos sumos išieškomos iš skolininko, tačiau pati „Sodra“ nedalyvauja sprendžiant dėl alimentų priteisimo ar atsakomybės už jų nemokėjimą, – patikslino „Sodros“ komunikacijos specialistė Skirmantė Ramoškaitė.

Pirmiausia skolininkas informuojamas apie skolą, vėliau, vengiant skolą grąžinti, įstaiga bando lėšas nurašyti iš skolininko sąskaitos.

– Jei nepavyksta lėšų išieškoti pateikus mokėjimo nurodymą, gali būti taikomos kitos skolos išieškojimo priemonės: areštuojamas asmens turtas, nustatoma skolininko turtui priverstinė hipoteka ar įkeitimas, skolos išieškojimas gali būti perduotas antstoliui ar asmens darbdaviui, taip pat kreipiamasi į teisėsaugą – siunčiamas pareiškimas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, – sakė S.Ramoškaitė.

„Sodros“ atstovės pateiktais duomenimis, 2025 metais Tauragės policijai pateikti šeši pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o šiemet – jau trys.

Teismas – kraštutinė priemonė

Tauragės apylinkės teismo teisėjo padėjėjas Mindaugas Radvila patikslino, kad pernai išnagrinėtos septynios tokio pobūdžio bylos, kurių tik viena baigėsi išteisinimu, tačiau šis sprendimas jau apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Penkiais atvejais į teismą kreipėsi „Sodra“, kitais dviem – vienas iš vaiko tėvų. Neretai „Sodra“ kreipiasi jau po to, kai vaiko išlaikymą laikinai moka valstybė ir šias lėšas bandoma išieškoti iš pareigos nevykdančio žmogaus. M.Radvila teigia, kad bylos dėl vaiko išlaikymo vengimo itin jautrios, nes jose kalbama ir apie vaikų interesus, ir tėvų pareigas.

– Svarbu pabrėžti, kad baudžiamoji atsakomybė asmenims, vengiantiems išlaikyti savo vaikus, taikoma kaip kraštutinė, paskutinė, priemonė. Ji taikoma tais atvejais, kai asmuo nevykdo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką, nemoka priteisto išlaikymo ar neteikia kitos būtinos materialinės paramos. Dažniausiai iki baudžiamosios atsakomybės taikymo būna išnaudotos ir priverstinio išieškojimo galimybės. Išieškojimas vykdomas su antstolių pagalba, tačiau praktikoje tokie išieškojimai neretai būna nesėkmingi – skolininkas neturi oficialių pajamų, turto ar dirba nelegaliai. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti vaiko interesus, bent dalį priteisto, tačiau faktiškai nemokamo išlaikymo vaikui moka valstybė, kuri vėliau įgyja teisę šias sumas išieškoti iš pareigos nevykdančio tėvo ar motinos, – patikslino M.Radvila.

Teismo atstovo tvirtinimu, tokiose bylose būtina nustatyti, kad asmuo sąmoningai vengia išlaikyti vaiką – yra darbingas, turi kitas turtines galimybes, bet be pateisinamų priežasčių nemoka priteisto išlaikymo.

– Vengimas gali pasireikšti, pavyzdžiui, ilgalaikiu oficialiu neįsidarbinimu, nesiregistravimu Užimtumo tarnyboje, atsisakymu dirbti siūlomą darbą ar kitokiu tyčiniu pajamų slėpimu, – vardijo teisėjo padėjėjas. – Vis dėlto klausimas, ar tėvams pavyksta susitarti dėl išlaikymo, iš esmės priklauso jau ne baudžiamosios bylos sričiai. Išlaikymo dydis ir mokėjimo tvarka paprastai nustatomi teismo sprendimu arba patvirtinami taikos sutartimi civiliniame procese. Baudžiamojoje byloje vertinama tik tai, ar asmuo sąmoningai nevykdo jau nustatytos pareigos. Tačiau visais atvejais prioritetas teikiamas vaiko interesams, o tėvų moralinė ir teisinė atsakomybė prieš savo vaikus išlieka esminė.