fbpx

Užsiveriant daliai užsienio šalių rinkų, „Vilvi Group“ laikosi tvirtai

Dalintis:

Kinijai taikant sankcijas Lietuvai dėl sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę, dėl pastarųjų mėnesių įvykių traukiantis prekybiniams ryšiams su Baltarusija, į šias šalis eksportuojančiam verslui kilo nemenkų rūpesčių. Kaip vykstant neplanuotiems pokyčiams sekasi realizuoti produkciją, apie į aukštumas šoktelėjusias pieno supirkimo kainas ir kodėl šios žaliavos šalyje trūksta, pasakoja vienos didžiausių pieno produktų gamintojos Baltijos šalyse „Vilvi Group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

 

Kinija prarasta

 

„Vilvi Group“ sudaro 6 įmonės: AB „Vilkyškių pieninė“ (motininė įmonė), AB „Modest“, AB „Kelmės pieninė“ (pastarosios dvi veikia Tauragėje), UAB „Kelmės pienas“, AB „Pieno logistika“ ir neseniai prisijungusi nedidelė Latvijos įmonė SIA „Baltic Dairy Board“. Šiose įmonėse kasdien perdirbama daugiau nei 670 tonų pieno ir pagaminama apie 200 tonų produkcijos, kurios didžioji dalis eksportuojama į daugelį pasaulio šalių.

– Produkciją šiuo metu eksportuojame į daugiau nei 60 šalių: Aziją, Pietų Ameriką, Arabų, Europos ir Balkanų šalis, Izraelį, Pietų Korėją. Esame diversifikavę produktų krepšelį, neparduodame į vieną šalį labai daug, kadangi iš patirties žinome, kad nereikia dėti visų kiaušinius į vieną krepšį. Į Rusiją eksportavome labai daug sūrių, o paskelbus embargą susidūrėme su dideliais iššūkiais rasti kitas rinkas, – pasakojo įmonių grupės vadovas. – Tada labai „prakaitavome“, todėl dabar didelio kiekio produkcijos vienai rinkai neparduodame. Savo produkcijos eksportuojame 80 proc., kasmet ta dalis didėja, o vidaus rinka stabili.

Pasak G.Bertašiaus, „Vilvi Group“ neturi pasirinkusi prioritetinės šalies – visos rinkos labai įdomios ir nesvarbu, jos didesnės ar mažesnės. Produkcijos asortimentas platus, o jos poreikis šalyse skirtingas. „Vilvi Group“ įmonės per mėnesį pagamina apie 2000 tonų sausų pieno produktų, sūrių – 2000 tonų, per mėnesį eksportuoja 1,7 mln. tonų grietinėlės, tiek pat šviežių pieno produktų.

– Per mėnesį parduodame apie 7,5 milijono tonų produkcijos, ją išveža 336 sunkvežimiai, per dieną jų pakrauname 16–17. Į Baltarusiją produkciją tiekėme simboliškai, labai mažai, tik vieną kitą toną, ta dalis mums buvo visiškai nereikšminga, – kalbėjo G.Bertašius. – Rinkos su Kinija be galo gaila, ji reikšminga dėl dviejų dalykų: trečdalį pasaulio importo pieno sudaro Kinija, ten gyvena apie pusantro milijardo žmonių – tokios didelės rinkos būna naudingesnės. Tam tikrais mėnesiais į Kiniją tiekiamos mūsų produkcijos kiekiai buvo labai reikšmingi, bet turim tai, ką turim. Ten aktyvios prekybos tikėtis nebeverta.

 

Pandemijos pasekmes jaučia

 

„Vilvi Group“ įmonių grupės vadovas pripažįsta – prarasti Kinijos rinką labai gaila: juk tokios rinkos, kaip Kinijos, neatsiranda paprastai: įdėta labai daug žmogiškųjų resursų ir finansų, daug ten važiuota, organizuotos parodos, reprezentacijos.

– Gaila, kad mūsų valstybė neturi nuoseklumo. Prie Butkevičiaus vyriausybės buvo skatinama eiti į Kiniją, dabar, kai nėra valstybėje nuoseklumo, čia yra pati didžiausia bėda, juk mes nežinome, kas dabar gali atsitikti su bet kokia kita pasaulio šalimi, – svarstė G.Bertašius.

Pandemijos pradžioje, 2020 m. kovo ir balandžio mėn., „Vilvi Group“ buvo sunkus laikotarpis, jį įveikti padėjo tai, kad įmonių grupė veikla – maisto sektorius. Tuo metu rinka ir jos segmentai persiskirstė, greitojo maisto įmonėms tiekiamą produkcija buvo perorientuota į prekybos centrus.

– Iššūkių buvo, bet dabar jau viskas tvarkoje. Dabar daugiau iššūkių kelia pandemijos pasekmės – visame pasaulyje brangsta žaliavos, kroviniai ilgiau ir brangiau gabenami, laivai vėluoja, o produkciją eksportuojame konteineriais. Bet kol kas mums pavyksta viską subalansuoti, rezultatas tenkinantis, – teigė įmonių grupės generalinis direktorius. – Į Taivaną savo produkciją eksportuojame jau 4 metus, bet šios rinkos neįmanoma lyginti su Kinija. Taivane gyvena tik apie 24 mln. gyventojų.

 

Supirkimo kainos – istorinėse aukštumose

 

Pasak G.Bertašiaus, pieno supirkimo kainos Lietuvoje aukštos, o Lietuvos mastu parduodamo pieno kiekis mažėja. Direktorius neabejoja, kad smulkieji tiekėjai neatlaikys konkurencijos, nes jų ūkiai neprekiniai ir neefektyvūs, smulkieji ūkininkai laiko tik 2 ar10 karvių. Stambiame ūkyje iš vienos karvės primelžiama 8–11 tūkst. litrų pieno, o smulkiame – 4–5 tūkst. litrų. Jei produkcijos kainos kyla, vadinasi, įmonė daugiau moka už žaliavą, nes perdirbėjai tarpusavyje konkuruoja.

– Pieno supirkimo kainos dabar istorinėse aukštumose. Didelės bendrovės ar stambūs ūkininkai gauna kainą kaip Vokietijoje, smulkesnieji – mažesnę, nes tokia struktūra, reikia išlaikyti pieno punktus – to nėra didžiosiose šalyse. Palyginus, kas buvo anksčiau ir kas dabar, tai tikrai kainų istorinės aukštumos. Visada kai kurie ūkininkai gali būti nepatenkinti, juk grūdai dabar pabrangę ir vis tiek sako, kad blogai, – kalbėjo verslininkas.

Lietuvoje pieno žaliavos „Vilvi Group“ neužtenka, apie 30 proc. jos importuoja iš Latvijos ir Estijos.

 

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą