fbpx

Vandenyje aptiko ir geležies, ir arseno

Dalintis:

Bendrovė „Tauragės vandenys“ praneša, kad 2020 metais iš 285 įvairiose rajono gyvenvietėse ištirtų vandens mėginių 24 neatitiko Lietuvos higienos normų. Gyventojai informuojami, kad kai kuriose gyvenvietėse geriamasis vanduo ypač užterštas ir maistui vartoti jo negalima. Blogiausia padėtis – Pužiškės ir Griežpelkių kaimuose bei Joniškės soduose, kur vandenyje rasta itin nuodingo arseno.

Iš čiaupo bėga purvas

2020 metais „Tauragės vandenys“, tikrindami geriamojo vandens kokybę, iš rajono vandenviečių, įvadų ir vidaus tinklų paėmę ir ištyrę mėginius išsiaiškino, kad dešimtyje ėminių padidėjusi bendroji geležis, 13-oje – amonio koncentracija, vienas vandens mėginys buvo per drumstas. Prasčiausia vandens kokybė Pužiškės kaime, bet Tauragės rajono savivaldybė davė leidimą gyventojams tiekti geriamąjį vandenį su padidėjusiu geležies kiekiu, kol šioje gyvenvietėje bus atlikti nugeležinimo įrenginių statybos darbai.

Ponia Natalija Pužiškėje gyvena ne vieną dešimtmetį. Moteris „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad vanduo čia buvo prastas visada. Maistui jo nenaudoja, geriamąjį vandenį perka. Jei pritrūksta, vandenį iš čiaupo keletą kartų užvirina ir palieka nusistovėti.

– Kai palieki pripilto vandens, tai keli centimetrai rūdžių ant dugno nusėda. Labai prastas vanduo. Ne kartą buvo – atsuki vandenį, o ten ir rudeniniai lapai įkrenta iš čiaupo. Purvas bėga. Neįmanoma tokio vandens gerti, – sakė moteris.

Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Paklausta, kiek gyventojų Pužiškės kaime naudojasi centralizuotai tiekiamu vandeniu, Natalija kaimynus suskaičiavo ant vienos rankos pirštų.

– Kaime tušti namai likę. Penkios šeimos naudojasi vandeniu iš bokšto, todėl niekam ir nesvarbi jo kokybė. Per brangu tą valymo įrenginį čia statyti. Mes žmonės ramūs, nesiskundžiame, nes skundai nepadės. Būtų daugiau gyventojų, gal greičiau ir kokius valymo įrenginius pastatytų, – svarstė vietos gyventoja. – Tikriausiai geresnis vanduo būtų iš šulinio, bet ne visi juos turi. Prieš kokius dešimt metų vanduo geresnis buvo, dabar gal pats bokštas paseno, gal vamzdynai jau prasti.

Normas viršijantis amonio ir geležies kiekis vandenyje rastas ir Griežpelkiuose, bet situacija ten geresnė nei Pužiškėje.

– Tame vandenyje labai daug geležies. Turime sutaupę pinigų ir Griežpelkiuose bei Pužiškėje statysime nugeležinimo įrenginius. Kai jie pradės veikti, vanduo tikrai bus geras, – žada „Tauragės vandenų“ direktorius Eduardas Anulis.

Rado arseno

Dar sudėtingesnė situacija tauragiškių pamėgtuose Joniškės soduose. Buvusiuose sodų sklypuose statomi nauji namai ir kuriasi šeimos su mažais vaikais. Šioje gyvenvietėje atlikus geriamojo vandens tyrimus paaiškėjo, kad vanduo užkrėstas itin sveikatai pavojingu arsenu.

Eduardas Anulis „Tauragės kurjeriui“ sakė, kad sunkiuoju metalu užterštas vanduo rastas atsitiktinai.

Joniškės sodų vandenyje rasta ypač sveikatai pavojingo arseno. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

– Neturime vandentiekio Joniškės soduose. Ruošėmės įvesti vandentiekį ir išgręžę gręžinį 60 metrų gylyje radome arseno. Pradėjome tirti keliose vietose, visur radome arseno. Paėmėme mėginius iš privataus gręžinio, kurio gylis 110 metrų, ten sunkiojo metalo neberadome. Gręšime naują gręžinį, turėtų tada būti jau geras vanduo. Kol nėra naujo gręžinio ir vanduo netiekiamas centralizuotai, visus gyventojus raginu išsitirti savo gręžinių vandens kokybę. Vartoti vandenį, užkrėstą arsenu, pavojinga, – perspėjo E.Anulis.

Joniškės soduose gyvenančios dukros atvykusi aplankyti ponia Nijolė tikino, kad dukters šeima maistui naudoja vandenį iš parduotuvės.

– Dukra skalbia, prausiasi, sodą laisto vandeniu iš gręžinio. Jis negilus, todėl maistui vanduo iš jo netinkamas. Nežinau, kokių negerovių rado, kai tyrė. Gal geležies. Dabar prižiūriu anūkus, tai griežtai prisakyta gerti ir gaminti tik su pirktiniu vandeniu, – sakė soduose sutikta ponia.

Vandenį į sodą iš miesto atsiveža ir Genovaitė bei Antanas.

– Pirmą kartą girdžiu, kad čia vanduo užterštas. Mes vandenį atsivežame, nes retai sode būname, mažai jo suvartojame. Jei tikrai yra arseno, tai reikia informuoti visus gyventojus, čia daug kas nuolat gyvena, naujus namus statosi, vietinius vandens gręžinius kasa. Labai blogai, jei tokia prasta kokybė, – nuogąstavo sodininkas Antanas.

Anot „Tauragės vandenų“ vadovo, daugiau arsenu užteršto vandens Tauragės rajone neaptikta.

– Geologai iki šiol neduoda atsakymo, iš kur atsirado arsenas. Gal iš paviršinio vandens, gal žemės gelmėse yra kažkas. Vis išgirstame tai viename, tai kitame rajone apie rastą arseną. Anksčiau jo niekas netirdavo, – sakė E.Anulis.

Kodėl arsenas pavojingas?

Vandenyje rastas arsenas – linkęs organizme kauptis sunkusis metalas. Specialistai perspėja, kad arseno sukeltos ligos pasireiškia ne iš karto. Veikdamas ilgą laiką jis gali sukelti odos, nervų sistemos, inkstų, šlapimo pūslės, kepenų pakenkimus, virškinimo trakto veiklos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir vėžį. Lėtinis poveikis pirmiausia pastebimas odoje: atsiranda odos pigmentacijos pakitimų, odos pakenkimų, gali suragėti delnų ir pėdų oda. Arsenu užterštą vandenį geriančios nėščiosios gali pakenkti kūdikiui.

Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Mieste vanduo geras

„Tauragės vandenys“ skelbia, kad Tauragės mieste geriamasis vanduo atitinka higienos normas ir yra geras. 2020 metais Tauragės mieste vandens mėginiai buvo imami iš Tauragės miesto vandenvietės ir vandentiekio skirstomojo tinklo (įskaitant įvadus į vartotojų pastatus) bei iš geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekio čiaupų. Iš viso buvo paimti 202 vandens mėginiai, kuriuose buvo nustatyti 2278 rodikliai. Visi tirti rodikliai atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 nustatytus reikalavimus.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą