2019-aisiais Kauno technologijos universitete statybos inžinieriaus specialybę įgijęs, pareigą tėvynei Lietuvos kariuomenėje atlikęs ir gitara brazdinti mėgstantis tauragiškis Tadas Paulauskas (23) atrado naują pomėgį – keliavimą autostopu. Tokiu būdu vasarą per penkias dienas įveikė 1800 km, o artėjant didžiosioms metų šventėms, gruodį, per 10 dienų nukeliavo 4000 km – apkeliavo vakarų Europą. Šiemet Tado planuose – pakeleivingomis mašinomis pasiekti Balkanų šalis.
Autostopu – įdomiau ir pramoksta kalbų
Po studijų, liepos pradžioje, turėdamas tris savaites atostogų, įsivyravus puikiems orams, Tadas suplanavo pirmąją savo kelionę autostopu. Nusipirko autobuso bilietą iš Kauno į Prahą, Čekijos sostinę, iš ten per Vokietiją, Prancūziją, Viduržemio jūros pakrante keliavo į Barseloną. Šiuo maršrutu per penkias dienas įveikė 1800 km.
– Mano tokio keliavimo tikslas – pamatyti besikeičiantį reljefą, susipažinti su kitų šalių žmonėmis, kultūra ir istorija. Vasarą keliaudamas kalbėjau angliškai ir ispaniškai, šios kalbos pramokau savarankiškai, – pasakojo Tadas ir atskleidė, kad svajoja išmokti ispaniškai kalbėti laisvai. – Ispanų kalba nesunki, populiari, kaip ir anglų kalba. Gruodį, keliaudamas po vakarų Europą, kalbėjau prancūziškai ir rusiškai. Man visuomet labiau patiko tikslieji mokslai, o dabar noriu išmokti kuo daugiau kalbų.
Šiuo metu T.Paulauskas dirba Amsterdame. Gruodžio pradžioje, artėjant šventėms, jį išleido atostogų. Tuomet sumąstė į Lietuvą grįžti pakeleivingomis mašinomis, per 10 dienų įveikti 4000 km. Tadas patikino, kad kelionė, pradėta gruodžio 10 dieną, buvo sunkoka ir lėta, todėl nerimavo, kad atvykti į Lietuvą gruodžio 20-ąją, kaip planavo, nesuspės. Laimei, pamažu kelionė maždaug nuo Paryžiaus įgavo pagreitį – per dieną Tadas įveikdavo apie 500 km, todėl Lietuvą pasiekė numatytu laiku.
– Pirmoji mano kelionė vasarą buvo įspūdingesnė. Tuomet iš Liono, Prancūzijos vidurio, iki Ispanijos sienos pakeleivingu „Tesla“ automobiliu nuvykau per vieną dieną. Įveikėme 800 km, kas 200 km sustodavome prie elektromobilio krovimo stotelės. Per dieną spėjome užsukti į šešis miestus, kiekviename įsiamžinau – nusifotografavau, – įspūdžiais dalijosi tauragiškis, žemėlapyje rodydamas savo kelionės maršrutą. – Vykdamas iš Prahos į Niurnbergą su vokiečiu vairuotoju valandą automagistrale skriejau 200 km/val. greičiu.
Naujos patirtys ir pažintys
Šypsodamasis Tadas prisiminė kuriozinę savo vasaros kelionės situaciją. Prancūzas vairuotojas jį pavėžėjo iki 50 tūkst. gyventojų turinčio miesto konkrečios vietos ir patikino, kad tai labai patogi vieta sulaukti pakeleivingos mašinos, važiuojančios jam reikiama kryptimi. Deja, toje „puikioje“ vietoje Tadas prastypsojo 6 valandas – nesustojo nė vienas automobilis. Tuomet traukiniu nuvažiavo 100 km, išlipęs iš jo po valandos susistabdė pakeleivingą mašiną ir tęsė kelionę.
– Nenuspėsi, ar kas nors greitai sustos, ar teks ilgai laukti. Ant kartono lapo užrašydavau miesto pavadinimą, ranką ištiesęs, nykštį į viršų iškėlęs, stabdydavau. Svarbiausia stovėti tokioje vietoje, kad mašinoms būtų patogu sustoti. Dažnai su vairuotojais susitardavau degalinėse, dažniausiai paklausdavau, kur žmogus važiuoja, o jei susitarti pavykdavo, nuvažiuodavau iki kurios kitos degalinės, – patirtimi dalijosi tauragiškis.
Keliaudamas autostopu Tadas pavojų nepatyrė, vagių ar agresyvių žmonių nesusitiko. Prieš įsėsdamas įvertindavo vairuotoją ir automobilį. Savigynai nieko neturėjo, bet ateityje įsidėtų dujų balionėlį. Antrą kartą keliaudamas pasiėmė mažesnį bagažą – į kuprinę sutalpino termoaprangą, miegmaišį ir tai, kas būtiniausia. Tado nuomone, kuo mažesnis svoris, tuo lengviau, o tuomet ir smagiau. Nakvynė moteliuose kainavo nuo 15 iki 30 Eur. Kartą, patartas vietos gyventojų, nakvojo Italijoje ant kalvos, kurios papėdėje, lempų šviesoje, skendi 200 tūkst. gyventojų turintis Triesto miestas.
– Nuo Paryžiaus iki Marselio mane pavėžėjo 10 žmonių, susipažinau su lėktuvų variklių inžinieriumi, lenktynių „Formulė 1“ darbuotoju. Su įdomiais žmonėmis apsikeičiau kontaktais. Įsėdus į pakeleivingą mašiną su vienais vairuotojais daug kalbėdavome, su kitais tylomis važiuodavome. Klausinėdavau apie jų šalį, miestus, istoriją, – įvairias situacijas atskleidė pašnekovas. – Vienas keliaudamas diskomforto nejaučiu, nes nereikia prie nieko derintis, darai tai, ką nori. Be to, dviem žmonėms sunkiau automobiliai sustoja, nes dažnai neturi vietos pavėžėti du pakeleivius. Labiausiai patiko Milano, Nicos, Venecijos, Marselio, Vienos miestai.
Išgyveno euforijas
Autostopu Tadas apvažiavo vakarų Europą, pabuvojo Ispanijoje, Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje, Slovėnijoje. Jam patiko „milžiniškas Paryžius, Luvro muziejus, Eifelio bokštas ir prancūzų maisto kultūra“. Savo grožiu, prabangiomis mašinomis ir daugybe jachtų pakerėjo Monakas – turtuolių Meka. Tauragiškis džiugiai prisiminė, kaip nuoširdžiai žmonės jam padėjo ir patarė Italijoje ir Ispanijoje, kokios įspūdingos vasarą vynuogių plantacijos, mėlynuojantys levandų laukai, smaragdinė Viduržemio jūros platybė.
– Maistui vienoje kelionėje išleidau apie 100 Eur, dar apie 150 Eur skyriau nakvynei. Brangiausia šalis – Austrija, o kainų Monake net nežinau, nes nieko ten nepirkau, kadangi visko turėjau. Skubėjau, nes norėjau per kuo trumpesnį laiką kuo daugiau pamatyti, – patikino kelionių autostopu mėgėjas. – Kaskart pasiekęs tikslą išgyvenau tikrą euforiją. 4000 km būčiau įveikęs per 9 dienas, bet Prancūzijoje tuo metu vyko streikas, nedirbo trečdalis metro linijų, traukiniai nevažiavo. Paskutinę dieną 800 km atstumą per Lenkiją iki Kauno nuvažiavau per 12 val. Spartus tempas keliaujant be poilsio autostopu išvargina, bet man taip patinka, tokios kelionės ne kiekvienam.
T.Paulauskas planuoja šiemet, jei tik turės laiko, autostopu pakeliauti po Balkanų šalis, nes ten gyvenantys žmonės garsėja draugiškumu ir svetingumu. Jie su stabdančiu pakeleivingas mašinas keliautoju skuba nusifotografuoti, kviečiasi į namus ir vaišina, todėl autostopu keliauti per šias šalis lengviausia ir smagiausia – įsitikinęs Tadas.