Balskų tvenkinio pakrantės žvejams „traukiasi“ vis labiau

Balskų tvenkinio teikiamais malonumais mėgaujasi ne tik poilsiautojai, bet ir žvejai. Pastariesiems apmaudu, kad žvejoti nuo kranto prie šio didžiulio vandens telkinio tampa vis sudėtingiau – ne visos pakrantės jiems atviros ir lengvai pasiekiamos, sunku prasibrauti per krūmynus, žolių sąžalynus, nelengva rasti kranto proskyną, o kartais kelią pastoja įspėjimai apie privačią valdą. Ar čia nėra pažeidimų, netrukus aiškinsis Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami du mėnesius truksiančią akciją visoje Lietuvoje.

Valtininkams paprasčiau

Kiekvienas žvejys žino apie tradicines žvejybos vietas prie Balskų tvenkinio, tarpusavyje jie jas vadina „prie siurblinės“, „prie nudžiūvusio ąžuolo“, „po Stokaičiais“, „prie kelio į Didkiemį“. Yra žvejų pamėgtų vietų pakrantėse prie pat užtvankos šachtos, valčių nuleidimo vietos, o kai nėra poilsiautojų, tinka ir pontoninis lieptas. Dėl šių vietų vyksta tylios varžytuvės, ypač savaitgaliais ar švenčių dienomis. Anksčiau atvykęs ramiai užmeta meškeres, o pavėlavusieji leidžiasi paskubomis laimės ieškoti kitur, vildamiesi rasti dar neužimtą vietelę žvejybai.

Pasak meškeriotojų, „prie Ozgirdo namelių“ prieiti prie vandens tapo neįmanoma – ten privačios valdos, įrengtos užtvaros, užrakintos spynomis. Ir „prie pušyno“ nuo kranto nepažvejosi – prieš kelerius metus ūkininkas čia suarė žemę ir užsėjo grūdus, paskui kažkas pasistatė namą ir aptvėrė teritoriją. Tik valtininkams Balskuose paprastesnė situacija.

Tauragiškiai žvejai Balskų tvenkinyje žvejojo plaukiodami valtimi – krante nerado kur apsistoti. Reginos Genienės nuotrauka

Balskuose sutikta iš valties netoli kranto žvejojusi tauragiškių šeima atviravo, kad ne itin dažnai čia žvejoja, mieliau važiuoja į kitus vandens telkinius, kur turi mėgstamas vietas. Pasak žvejų, šįkart čia atvyko gamta pasimėgauti ir kokią žuvelę pagauti. Per tris valandas užkibo nemenkas ešerys, kuris labiausiai nudžiugino jauniausią šeimos narį. Šeimos galvos nuomone, Balskų tvenkinyje žvejoti plaukiojant valtimi patogiausia, nes pakrantėse nėra kur apsistoti.

– Į Balskus atvažiavom truputį paplaukioti, papramogauti. Yra čia žuvų, tik pagauti daug reikalų. Ir šamų yra. Tik kažko šiandien nenori kibti. Žvejojam paprastai iš valties, nes čia nuo kranto nėra kur – visur privačios teritorijos. Tokia didelė Balskų tvenkinio teritorija, tačiau vienur neina prieiti, o kur eina prieiti – negali žvejoti, – kalbėjo tauragiškis žvejys.

Reikalavimų daug

Atskiriems upių ruožams nustatytos skirtingo dydžio pakrančių apsaugos juostos. 3 metrų pločio juosta taikoma upės aukštupiuose (nuo upės ištakų iki 20-ojo km), 10 metrų pločio juosta – vidurupyje (nuo 20-ojo iki 100-ojo km), 30 metrų pločio pakrantės juosta taikoma žemupyje (nuo 100-ojo km iki žiočių). Pasak Aplinkos ministerijos atstovės Aistės Gadliauskaitės, kadangi Balskų užtvanka pastatyta 78 km nuo upės žiočių, taikoma 10 metrų pločio apsaugos juosta. Apsaugos zonos platesnės. Jei upė 50 km ar ilgesnė, apsaugos zonos išorinė riba nutolusi 200 metrų.

Vandens telkinių apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus. Draudžiama pažeisti migracinių koridorių funkciją ir visuomenės teisę naudotis vandens telkiniais bei jų pakrantėmis, tverti tvoras ir įvairiais objektais kliudyti pakrante praeiti 5 metrus nuo kranto linijos.

Balskų pakrantės pastaraisiais metais vis gražėja, tačiau daugėja čia ir privačių zonų. Reginos Genienės nuotrauka

Ar gali prieiga prie vandens telkinio būti užtverta tvoromis? Bendrieji reikalavimai nurodyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Greta teisės naudotis vandens telkiniais poilsiautojams numatytos ir pareigos: negalima eiti per privatų kiemą ar sklypą, naudotis žmonių tesėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra, pažeidinėti viešąją tvarką, šiukšlinti. Patekimui iki vandens telkinio turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims.

– Aplinkos apsaugos departamento iniciatyva visoje Lietuvoje nuo liepos 1 iki rugpjūčio 31 dienos vyks kasmetinė akcija „Poilsiauk atsakingai“. Departamento pareigūnai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams,  saugomoms ir kitoms rekreacinėms teritorijoms. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, pernai tokių pažeidimų Tauragės rajone nefiksuota, – informavo ministerijos atstovė A.Gadliauskaitė.

Pasak A.Gadliauskaitės, planuojantiems aptverti sklypą šalia vandens telkinio reikia pasidomėti, ar konkrečiu atveju neprivalomas šio statinio statybą leidžiantis dokumentas. Apie tai daugiau informacijos galėtų suteikti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Baudos nemažos

Neteisėtai užtvėrusiems tvoras ar ariantiems žemę iki pat kranto pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmenims gresia bauda nuo 150 iki 400 Eur (nusižengus pakartotinai – 420–650 Eur), juridiniams asmenims – nuo 250 iki 650 Eur (650–1000 Eur). Per 2 mėn. nepašalinus pažeidimo, 144 Eur žala aplinkai skaičiuojama už kiekvieną savavališkai užtvertą tvoros metrą. Bauda kiekvieną mėnesį tokiu principu didinama tol, kol tvora bus pašalinta.

Ar automobilius poilsiautojai gali statyti apsaugos juostoje? Specialiųjų žemės naudojimų sąlygos nustato, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrus nuo vandens telkinio kranto, išskyrus išimtinius atvejus. Pažeidus reikalavimą gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 Eur.