Iš veislyno paleistus kurtinius stebės specialūs siųstuvai

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato darbuotojai į laisvę išleido dar septynis veislyne užaugintus kurtinius. Keli jų (nes visiems neužteko) pirmą kartą buvo paženklinti GPS siųstuvais – nuo šiol bus stebima, kaip šiems retiems paukščiams sekasi gyventi savarankiškai. Siųstuvai paukščiams – ne naujiena, Lietuvoje jais ženklinami ir apuokai.

Šiemet rezervato veislyne užaugintos trys patelės ir keturi kurtiniai. GPS siųstuvai, maitinami saulės energija, trims paukščiams buvo pritvirtinti kaip mažos kuprinėlės. Į laisvę paukščiai paleisti 3 km nuo veislyno. Pasak rezervato darbuotojų, siųstuvų pagalba bus galima nuolatos stebėti savarankišką kurtinių gyvenimą Karšuvos girioje.

Rezervato patarėjas Algis Butleris pasakojo, kad į laisvę ankstesniaisiais metais rezervato darbuotojai yra išleidę net 13 šių retų paukščių. Šiuo metu veisykloje gyvena 18 kurtinių, patelių šiek tiek daugiau. Dėl amžiaus subtilybių vieni paukščiai dar nesiveisia, kiti – jau nebesiveisia.

– Kai kurie kurtiniai veislyne tinka ne veisimui, o tik žmonėms pasižiūrėti. Patelės labai jautrios, nelaisvėje nenori perėti, tik kas trečia peri. Nenorinčią perėti, išrankesnę sąlygoms protingiausia paleisti į gamtą, tikėtina, kad ten perės. Nors patelė padeda 4–8 kiaušinius, tačiau išperėti jauniklius ne taip paprasta, ne vienas jų žūva, – veisimo specifiką atskleidė ilgametis rezervato darbuotojas.

Veislyne užauginti kurtiniai išleisti į laisvę. Viešvilės rezervato nuotrauka

Užaugintus kurtinius gamtininkai išleidžia netoli veislyno ar nuveža šiek tiek tolyn į girią. Šįkart nutarė užaugusius jauniklius nugabenti kiek toliau nuo veislyno, nes per daugelį metų pastebėjo, kad į laisvę išleisti paukščiai įsikuria netoli paleidimo vietos.

– Parinkome jiems gerą buveinę maisto požiūriu, ir kitos sąlygos geros jiems ten gyventi. Siųstuvų reikėjo, nes reikalingas grįžtamasis ryšys. Vienas kainavo apie 1200 eurų, Saugomų teritorijų tarnyba nupirko iš ES paramos lėšų, gautų projektams įgyvendinti. Jeigu paukštis sugebės snapu siųstuvo atsikratyti, yra buvę tokių atvejų, arba žus, o siųstuvas siųs signalą, mes galėsime juos surasti ir vėl naudoti, – kalbėjo A.Butleris.

Žemėlapyje žaliais brūkšneliais pažymėta paskutinė žinoma dviejų kurtinių buvimo vieta. Viešvilės rezervato nuotrauka

Kurtiniai iš veislyno išleidžiami trijų mėnesių amžiaus, tokio amžiaus jie natūraliai palieka savo motinas. Laisvėje paukščiai dar augs, stambės apie trejus metus. Nors veisiami, kurtiniai – vis dar reti paukščiai, jie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, jų medžioti negalima. Kurtiniai, kaip ir kitos retos rūšys, gamtoje patiria įvairių rizikų. Jiems, perintiems ant žemės, labai kenkia visaėdžiai šernai, šie paukščiai gali žūti nuo bet kokių plėšrūnų.

– Kurtinių labai sumažėjo dėl jų fizinio naikinimo – medžioklės. Jau XVI amžiuje Rytų Prūsijos valdovas Sigizmundas vestuvėms nušovė 123 kurtinius. Kitas Prūsijos valdovas, taip rašo istorijos šaltiniuose, per savo gyvenimą nušovė daugiau nei 1000 kurtinių. Prie šių paukščių nykimo prisidėjo miškų naikinimas, dėl to sunyko jų buveinės. Kurtinys – išrankus ir jautrus paukštis, jo elgesys konservatyvus. Jis sunkiai prisitaiko kintančioje aplinkoje, – retų paukščių unikalumą pabrėžė patarėjas.

Pasak rezervato vyriausiosios specialistės Agnetos Dargytės, pagal stebimą naujausią informaciją paleisti kurtiniai – vis dar Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate, pušyne. Paukščiai nuo jų paleidimo vietos nutolę apie 150 metrų. Deja, dėl techninių problemų iš vieno GPS siųstuvo nėra duomenų apie kurtinio buvimo vietą. Darbuotojų nuomone, paukštis sveikas, reikia dar palaukti, tikriausiai siųstuvas neprisijungė prie serverio. Problemą rezervato specialistai bandys išspręsti nuotoliniu būdu.