Mieste benamių kačių problema suvaldyta, kaime vis dar vadovaujamasi mitais

Benamių gyvūnų problema Tauragės mieste jau beveik suvaldyta – taip teigia VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ įkūrėja Ligita Juščienė. Tačiau kaimuose vis dar laksto tuntai katinų, kurie nevaldomai dauginasi, o naujų vadų arba makabriškai atsikratoma, arba jos patenka gyvūnų globėjų atsakomybėn. Mat kačių sterilizacija vis dar apipinta mitais.

Tauragėje veikiančios VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ įkūrėja ir vadovė Ligita Juščienė „Tauragės kurjerį“ patikino, kad kaimuose bešeimininkių kačių situacija sudėtinga. Kai kur jų laksto ir veisiasi tiesiog tuntais. Ligita sako, kad kaimo žmonėms stengiasi padėti, tačiau kieme išvydus 15 kačių nusvyra rankos.

– Kaimuose šiuo klausimu yra tragedija. Kas kreipiasi, stengiamės padėti, tai Skaudvilėje situacija daugmaž suvaldyta. Visada pradžia būna nuo pačių žmonių – netvarko katės, o tada skambina, kai jau kieme laksto 15 kačių. Ir kone visi pasakoja, kad katė priklydo, ją nori pasilikti, bet kačiukus rašo mūsų priimti į prieglaudą. Kartais šeimininkai nenori kačių sterilizuoti. Mes galime dalį sterilizavimo išlaidų padengti iš organizacijos lėšų, bet jei žmogus nesitvarko su gyvūnu ir problema kartojasi, tikrai ima pyktis, – širdo L.Juščienė.

Tauragės mieste situacija geresnė. Pašnekovės teigimu, miesto žmonės greitai pastebi, jei katinas benamis, ir tuoj pat informuoja globos savanorius, kurie gyvūną sugauna, pasirūpina kastracija, sterilizacija ir naujų namų paieška.

Gyvūnais savanoriškai besirūpinanti moteris pastebėjo, kad kaimo žmonės vis dar tiki mitais apie kačių sterilizavimą ir kastravimą. Vieni nuogąstauja, kad operacija bus brangi, kiti įsitikinę, kad gyvūno negalima sterilizuoti.

– Yra vyresnių žmonių, kurie turi ne vieną katę ir nesupranta kastracijos. Būna, net socialiniai darbuotojai mums skambina, kai jau daug gyvūnų prisiveisia, – kalbėjo L.Juščienė. – Dažnai žmonės sako, kad katei reikia vieną vadą turėti – neva tai sveika. Kiti mano, kad sterilizuota katė nebegaudys pelių. Bet kaip veterinarai sako, sterilizuojant katę juk ne smegenis išima.

VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ prieglaudoje šiuo metu – 20 kačiukų ir sutarta priglausti dar keletą šeimynų. Vieno kačiuko paruošimas naujiems namams įstaigai atsieina apie 35 eurus – į šią sumą įeina ženklinimas mikroschema, skiepai, gyvūno nukirminimas. Gyvūnai į naujus namus atiduodami nemokamai, tačiau L.Juščienė džiaugiasi, kai būsimieji šeimininkai pasiryžta padėti ir kitiems prieglaudos gyventojams padengdami naujo šeimos nario ženklinimą ir skiepijimą.

Tauragės rajono savivaldybėje šiemet tęsiama programa „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“, kurios metu gaudomos benamės katės, jos sterilizuojamos ir paleidžiamos, tokiu būdu reguliuojant kačių populiaciją. VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ vadovė patikslino, kad gegužę iš savivaldybės įstaiga gavo 3 tūkst. eurų, kurių, pirminiais skaičiavimais, turėtų užtekti sterilizuoti apie 60 kačių:

– Nesiskundžiame, retas rajonas tiek skiria šiai programai. Tikimės, kad ir naujoji administracijos direktorė palaikys šią iniciatyvą.

Veterinarijos gydytoja Ligita Baracevičiūtė. Mortos Mikutytės nuotrauka

Tauragėje dirbanti veterinarijos gydytoja Ligita Baracevičiūtė „Tauragės kurjeriui“ tvirtino, kad nesterilizuotos katės, visai kitaip nei šunys, gali atsivesti net 4 vadas per metus.

­– Katės iki pat lapkričio rujoja kas dvi savaites. Taigi apie 4 kartus per metus gali gimti 4–5 kačiukai. Įsivaizduokite, kaip plečiasi populiacija. Ir ruja gyvūnui nelengvas periodas, jo metu išsenka gyvūno organizmas. Naminėms katėms po sterilizacijos reikia specialaus maisto, nes jos mažiau juda ir gali pradėti tukti. Tačiau laukinėms katėms to nereikia, nes jos ir toliau medžioja, gamtoje susiranda natūralaus maisto, daug juda, – kalbėjo veterinarijos gydytoja.

Ligita Baracevičiūtė patikslino, kad pagal „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ programą Tauragėje jau sterilizuotos 26 katės.