fbpx

Nesibaigianti kova su šernais: šeima pastebėta Vytauto ir Prezidento gatvių sankryžoje

Dalintis:

Oko miške vykdytos varyminės medžioklės padėjo menkai – šernai ir toliau siaubia Tauragės žolynus, žmonių daržus, poilsiauja net viduryje sankryžos. Aplinkosaugininkai tvirtina, kad taip yra dėl reikšmingai padidėjusios šių žvėrių populiacijos, o tauragiškis medžiotojas Antanas dalijasi patarimais, kurie jo teigimu gali padėti.

Ministerija prašo pakentėti

Praėjusią savaitę „Tauragės kurjeris“ sulaukė skaitytojų nuotraukos, kurioje šernai mieste užfiksuoti ankstų rytą. Šernai gulėjo sugulę tiesiog ant Vytauto ir Prezidento gatvių sankryžoje. Kiek ironiška – ginklų parduotuvės pašonėje. Išknistų miesto erdvių jau tiek, kad tauragiškiai net nebesistebi – tapo įprastu vaizdu.

Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad reikalingas tik laikas ir kantrybė, kol medžiotojai atliks savo darbą.

„Aplinkosaugininkams susisiekus ir su gretimo medžioklės plotų vieneto naudotojais (medžiotojų klubo „Ąžuolas“ pirmininku) dėl šernų medžiojimo suintensyvinimo, šie informavo, kad vieną savaitgalį buvo sumedžiota 12 šernų ir žadama medžiokles šiose teritorijose kartoti. Minima vieta medžiotojams žinoma, tikimasi, kad artimiausiu metu problema bus išspręsta“, – raštiškame atsakyme „Tauragės kurjeriui“ poziciją išdėstė ministerija.

Šerti draudžiama

Apie šernų šėrimą paklausti specialistai griežti – šiuos gyvūnus šerti draudžiama, bet galima vilioti. Šias dvi sąvokas skiria nei daug, nei mažai – iki 100 kg pašaro laikoma masalu. O už šernų šėrimą numatyta administracinė atsakomybė, gresianti nuobauda – nuo įspėjimo iki 90 eurų baudos. Pastebėjus šeriant šernus būtina apie tai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui el. paštu ppt@aad.am.lt arba Pranešimų priėmimo tarnybos tel. (8 5) 273 2995.

Aplinkos ministerijos šių metų duomenimis, kuriuos pateikė medžioklės plotų naudotojai, Lietuvoje yra beveik 17 tūkst. šernų. Skaičiuojama, kad tai beveik 3300 šernų daugiau nei pernai.

„Maitindamiesi laukiniai gyvūnai juda iš vienos vietos į kitą, ieškodami, kur maisto rasti paprasčiau ir lengviau. Šernas yra visaėdis gyvūnas, todėl jis gali misti labai įvairiu maistu. Papildomas šernų šėrimas, netvarkingos šiukšliadėžės, netinkamas maisto atliekų tvarkymas, ypač netoli gyvenamųjų namų, ir sudaro tas sąlygas, kad šernai tampa vis drąsesni. Kita vertus, žmogaus buvimas miškuose beveik ištisus metus tarsi signalizuoja, kad laukinis gyvūnas gali nebebijoti žmogaus ir drąsiai eiti prie jo“, – tvirtina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės specialistai.

Siūlo tris išeitis

Po straipsnių apie šernus publikavimo „Tauragės kurjeryje“ sulaukėme skaitytojo Antano skambučio. Medžiotoju ir gamtos mylėtoju prisistatęs tauragiškis tvirtina, kad žino ką daryti, ir prašo tai paskelbti viešai, idant valdininkai pagaliau imtųsi tinkamų priemonių.

– Esu medžiotojas ir gamtos mylėtojas. Žinau, ką daryti. Į kitus miestus šernai beveik nesibrauna. Tauragėje labai didelė netvarka pačiame mieste – daug krūmų, valdžia į tai nežiūri. Iš vieno miesto galo į kitą gali nueiti ir niekas net tavo viršugalvio nepamatys. Be to, miesto žmonės maisto atliekas pila į krūmus. Taip pat aplink miestą kerta miškus. O rudenį žmonės grybavo ir baidė žvėris. Prasidėjo varyminės medžioklės su šunimis, kurių pabaidyti šernai bėga į krūmus, – šernų veržimosi į miestą priežastis vardijo medžiotojas.

Tauragiškis Antanas įsitikinęs, kad šiuos neprašytus svečius iš Tauragės galima išprašyti. Tačiau tam reikia imtis rimtų darbų. „Tauragės kurjerio“ skaitytojas pirmiausia siūlo pagalvoti apie miestą juosiančią tvorą, kuriai dalį lėšų esą galėtų skirti medžiotojų būreliai, savivaldybė ir dar Vyriausybė. Mato Antanas ir kitokių problemos sprendimo būdų.

– Šernų ėjimas miestan vyks metai iš metų. Būtina nušienauti aplinkines pievas, iškirsti krūmus. Krūmynus susmulkinti – gal dvejiems metams užtektų visai Tauragei šildyti, net kuras kiek atpigtų. Eina šernai nuo „Keramikos“ tvenkinių, o ten „Ąžuolo“ būrelio teritorija. „Kurtinio“ teritorijoje yra dviračių takai, pėsčiųjų takeliai – visi šernai tose apylinkėse išbaidyti. Tarailių pusėje knisa nuo Tyrelių atėję šernai, – pastebėjo pašnekovas.

Antano teigimu, didelę žalą daro medžiotojų įrengiamos šernų viliojimo vietos, kurios dažnai statomos ne miške, o palaukėse. Atviroje vietoje patogiau tykoti, tačiau taip šernai įpratinami eiti iš miško ir galiausiai jie pasuka siaubti ūkininkų laukų.

– Būtina naikinti priežastį, nes mieste šernams gyventi gera, – patikino tauragiškis Antanas.

Dalintis:

About Author

Morta Mikutytė

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą