Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Atšilus orams ir nutirpus sniegui – pats darbymetis soduose, daugelis suskubo genėti vaismedžius. Žymus agronomijos mokslų daktaras, sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus Tauragės krašto žmonėms pažėrė įvairių patarimų ir net tai, kokia skubi pagalba padės „išsišiepusiems“ kamienams, kaip svarbu sode gerai „nuprausti“ net augalotą medį.
Stresas medžiui
Algirdas Amšiejus pabrėžia, kad norint vaismedžiams suteikti populiarėjančią svyrančių šakų formą reikia tokį genėjimą atlikti per 3–4 metus, o kai obelis nugenima radikaliai, tai nebent dėl grožio. Kad neužaugtų didžiuliai vilkūgliai, pavasarį išgenėjus, birželio mėnesį reikia dar vieno genėjimo, pašalinant mažas šakeles išskėstų rankos pirštų principu (kai paliekamos šakelės ties nykščiu ir mažuoju pirštu, o smiliaus, didžiojo ir bevardžio pirštų atkarpoje išpjaunamos). Kitą pavasarį reikės nuskinti tik vieną kitą šakelę. Taip obelys ir kriaušės atjauninamos, o taisyklingai nugenėjus išaugusios šoninės šakelės jau kitąmet derės ir gražiai nusvirs nuo vaisių.
– Tokį genėjimą, norint turėti vaisių, reikia atlikti protingai, per trejus metus, nesukeliant medeliui streso. Negalima radikaliai, nes kai palieka 3–4 svyrančias šakas ir viską išpjauna, o medelio šaknys lieka visos, tai priauga vilkūglių. Tai galioja tik seniems vaismedžiams. Pusiau žemaūgiams ar žemaūgiams vaismedžiams šalinama viršūnė birželio mėnesį ant šoninės šakos. O vilkūglius svarbu birželį nugenėti, nes pašalinus dalį lapų nevyksta fotosintezė ir šaknims neduodama maisto, nebeauginamos „antenos“. Aš sodus turiu jau 16 metų, geniu smailios verpstės forma, kaip eglutės, kai viršutinė šakutė trumpesnė už apatinę, o visas šakas, kurios išlenda į tarpuvagį, nupjaunu, – išsamiai apie genėjimo būdus pasakojo A.Amšiejus.
Sodininko teigimu, dabar genėjimui – tinkamas metas, nes jau teka medžių sula. Seniems vaismedžiams nupjovus viršūnę, iš šoninių šakų galima gražiai suformuoti ne tik „katilo“ formą, o kokia forma – priklauso ir nuo vaismedžio veislės. Su stačiašakėmis veislėmis sunku, jas reikia kitaip praretinti, o svyrančiųjų veislių vaismedžius vėl kitaip reikia genėti.
– Svarbiausia – taisyklingai nupjauti šaką, iki žieduko. Negalima palikti kelmelio, nes jis nudžiūsta, atsiranda drevė išpuvus medienai. Taip būna ir kai pažeidžiamas apaugimo žiedukas – yra toks pastorėjimas, o paskui šaka, tai iki to pastorėjimo reikia pjauti. Pjūvio vietą reikia padengti emulsiniais dažais, jie vieni geriausių. Sodo tepalas skirtas skiepijimui, jis visiškai netinka po genėjimo, jis neleidžia apaugti pjūvio vietai. Dabar genint, kai medžių sula teka, augalas labai gerai užgydo žaizdas. Jei būtume genėję prieš tris savaites, kai šalo ir buvo sniego, tai būtinai reikėtų patepti. Dabar genint labiau svarbu patepti pjūvį dėl ligų, – kalbėjo sodininkystės žinovas.
Sodo „dailininkai“
Algirdas Amšiejus nė neabejoja – šiuo metu medelių kamienus balina tik sodo „dailininkai“.
– Reikia balinti kuo vėliau rudenį ar net žiemą. Šiemet reikėjo sausio mėnesį balinti, tačiau kaip balinsi, kai sniego buvo iki šakų. Šiemet saulė nukando labai daug medelių, labai daug „išsišiepusių“ kamienų. Skambina žmonės dėl nurudavusių pušų ir puskiparisių. Tokios žiemos, kad sausį temperatūros vidurkis būtų -20 ir 20 saulėtų dienų per mėnesį, nelabai pamenu. Visžaliai augalai nurudavo, nes nudegė, nurudavusios šakelės nudžius, bet iš šonų atsigaus, ataugs, jų rauti nereikia. Šiemet net liepos išilgai kamienų susprogo. Kas nenubalino rudenį, tai ypač trešnės, kriaušės bus sutrūkę. Tokie medeliai dažniausiai vėliau numiršta, – šaltos ir saulėtos žiemos padarinius vardijo pašnekovas.
Algirdas Amšiejus ragina kuo skubiau kiekvienam apžiūrėti medelių kamienus ir pamačius įtrūkimus juos stipria, technine – „maišine“ medžiaga tvirtai spaudžiant apvynioti, suveržti, o ant viršaus užtepti molio, kad sulaikytų drėgmę.
– Žemaitijoj sniego buvo daugiau, tai suplyšusius kamienus dar galima spėti išgelbėti, gal dar nespėjo žievė išdžiūti. Tokį užrišimą galima liepos mėnesį nurišti, jau kiek bus priaugę, tiek. O pirmas sodo tręšimas – trys savaitės iki žydėjimo. Dabar purkšti reikia vario sulfatu, galima karbamidu, kuris sunaikins erkučių, amarų kiaušinėlius. 700 g karbamido į 10 litrų vandens, įdėti 100 g vario ir purkšti, kai naktimis – pliusas. Šiuo mišiniu reikia taip nuprausti medelį, kad sudrėktų visas. Ir dar kuo skubiau sode reikia nurinkti visas mumijas – supuvusias slyvas, vyšnias, obuolius, kabančius ant šakų, ir juos ne kompostuoti, o tiesiai į laužavietę, – pataria pašnekovas.
Jei vaismedyje susiformavo drevė, A.Amšiejus ramina – yra pagalba, reikia ją užtinkuoti. Jei yra būtinybė, pavasarį galima genėti sėklavaisius ir kaulavaisius, o šiaip vyšnios, slyvos ir trešnės genimos su uogomis arba nuderėjusios.
– Vaismedžiai genimi du kartus per metus. Kai per vieną TV laidą parodė, kad genėdamas su uogomis šakas nupjoviau, mane išvadino medžio žudiku ir banditu, visokių epitetų gavau komentaruose, – šypsosi prisiminęs sodininkas. – Aš studentas buvau geras, nepraleidinėjau paskaitų, o įgytos žinios man buvo aukso vertės.
Vaisėdžių – jūra
Jei dabar genėsime trešnes ir slyvas, tai turėsime įspūdingų, net 2–3 metrų, beverčių „antenų“. Genint sėklavaisius svarbu, ar skeletinės šakos suformuotos, ar ne, jei nesuformuotos, tai genėti reikia pavasarį. O jei suformuotos, tai vasarą tas šakas, kurios viena kitą dengia. Turintiems senovines, aukštas, pramečiui derančias vyšnias A.Amšiejus primena neužmiršti jų patręšti trąšomis, kurios turi didesnį kiekį kalcio, mat jis reikalingas kauliukų suformavimui.
– O ką sodinti įveisiant sodą – kiekvienos šeimos reikalas. Šeimos sodelyje patarčiau pasodinti 10 vaismedžių, toks maždaug šeimos poreikis: obelų, vyšnių, slyvų, trešnių, – pataria A.Amšiejus.
Žymusis sodininkas pataria sodinti pusiau žemaūges, iki 3 metrų aukščio, veisles, kad kibirą apvertęs ir ant jo atsistojęs viską nusiskintum. O žemaūgės veislės yra pramoninės, aukštaūgės – „parkams“. Jei ant senų vaismedžių auga samanos ir kerpės, tai ekologija, jos nekenkia.
Užsukę į Amšiejų šeimos sodą, pamatytume 11 ha lazdynų, 2 ha kriaušių, 4 ha obelų, 12 ha šilauogių, 35 ha raudonųjų serbentų, sode mielai ūkininkauja sūnus Rokas. O Algirdas turi bityną, kuriame – 200 bičių šeimų, gyvenančių jo patobulintuose daugiaaukščiuose bedugniuose aviliuose. A.Amšiejaus medelyne gali jums neparduoti medelio, jeigu suplanavote pasodinti jį ten, kur netinkamos klimatinės sąlygos, pavyzdžiui, Dzūkijoje trešnės neauga.
