Rezervato gyvūnų gyvenimas – kaip ant delno

Dalintis:

Tauragės priemiesčio miškuose gyvenusius šernus, kurių invazija į miesto centrą labai nepatiko gyventojams, išnaikino maras. O štai Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate šie gyvūnai, pasak gamtininko Sauliaus Bartmino, šoka pasiutpolkę. Ilgametis rezervato darbuotojas prasitaria, kodėl kiaulių maras gamtininkus kartais net džiugina.

Pasak Sauliaus Bartmino, kiaulių marui plisti labai padeda aktyvi šernų migracija iš vienos vietos į kitą. Kuo šernai sėslesni, tuo šis užkratas mažiau plinta.

– Veterinarinė tarnyba prašė neorganizuoti varyminių medžioklių Karšuvos girioje ir nevaikyti šernų, kad maras neplistų. Daug metų kalbama apie varyminių medžioklių uždraudimą, neaišku, kaip čia bus. Miškuose žvėrių labai pagausėję. Tačiau aš esu už gamtotvarkinę medžioklę ir protingą populiacijos reguliavimą, – teigė gamtininkas.

Viešvilės gamtiniame rezervate šernų pastaraisiais metais sumažėjo, gyvena tik kelios negausios šeimos, labai mėgstančios pasivartyti pelkėje-maudyklėje. Šernus medžioja vilkai, todėl jų populiacija menksta.

– Mes, gamtininkai, net džiaugiamės dėl maro, kadangi šernų Tauragės krašto miškuose jau buvo prisiveisę tiek, kaip šunyje blusų. Buvo per daug, o tai gamtai negerai, nes šernai visaėdžiai, sunaikina paukščių dėtis ant žemės. Pagal Gamtos tyrimo institutą ten, kur yra kurtinių buveinės, tūkstantyje hektarų gali būti tik šeši šernai. Tai labai mažai. O mūsų miškuose jų buvo prisiveisę apie 80 tokiame plote, tai buvo viskas perknista, – kalbėjo gamtos specialistas.

Lapė. Reginos Genienės nuotrauka

Saulius Bartminas džiaugiasi, kad rezervate reikalai pajudėjo dėl siųstuvų kurtiniams, jau vykdomas viešasis pirkimas. Rezervato specialistai netrukus galės stebėti kurtinius, kuriuos išauginę išleidžia į Karšuvos girią. Bus grįžtamasis ryšys, kuris labai padės įveisti šių retų paukščių.

Suskaičiuota, kad Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate dabar gyvena šeši vilkai, prieš metus jų buvo devyni – tris medžiotojai nušovė. Pasak S.Bartmino, iki šiol vyksta kiekybinis vilkų šaudymas miškuose. Per šį medžioklės sezoną Lietuvoje leista nušauti 282 vilkus, šiuo metu jau sumedžioti 195 plėšrūnai.

– Ūkininkams medžiotojai nieko nepadėjo, nes prie gyvulių nesistengė medžioti. Manau, kad bus keičiamas vilkų apsaugos planas. Mokslininkai siūlo pereiti nuo kiekybinės prie kokybinės medžioklės. Ar pas mus bus nauja vilkų vada, neaišku, nes buvo nušauta alfa patelė. Vilkai nesiporuoja su broliais ir seserimis. Jei nebus su kuo poruotis, taip ir liks šeši, – svarstė pašnekovas.

Kai neseniai gausiai prisnigo, gamtininkams įžengti į rezervato miškus buvo sudėtinga, daug medžių išvirto, reikėjo juos šalinti nuo kelių. S.Bartminas filmuoja rezervato gyvūnus ištisus metus, užfiksuotą vaizdo medžiagą viešina feisbuke. Kelių minučių trukmės filmukai apie įvairius paukščius, lūšis, vilkus, elnius, briedžius ir kitus rezervato gyvūnus labai populiarūs. Neseniai gamtininkui pavyko iš arti nufilmuoti baltąjį kiškį.

– Baltieji kiškiai pas mus nėra labai reti, bet jie įrašyti į Raudonąją knygą. Tai teritoriniai gyvūnai, turi savo teritoriją ir joje nuolat gyvena. Lapių Tauragės miškuose negausu. Bebrų apmažino vilkai, viena bebravietė šiemet tuščia. Bebrams mūsų rezervate idealios sąlygos, bet jų populiaciją labai reguliuoja vilkai, – pasakojo gamtininkas, nuolat stebintis ir jau puikiai pažįstantis miško žvėrių gyvenimą.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.