fbpx

Sunkią traumą patyrusį peslį moko skraidyti

Dalintis:

Sigitui Klymantui savo sodyboje Rūgalių kaime nėra kada nuobodžiauti – jis kasdien ne tik rūpinasi globojamais gyvūnais, bet ir priima būrius lankytojų. Neretai žmonės jam atveža ne tik šuniukų ir kačiukų, bet ir leisgyvių sparnuočių, kuriems reikalinga ypatinga globa. Štai dabar Sigitas rūpinasi pesliu, kurį reikia ne tik lesinti, bet ir išmokyti skraidyti.

Visiems gyvūnams Sigito Klymanto sodyboje vartai atviri ir visai nesvarbu, ar pagalbos prireikia keturkojams, plunksnuočiams, ropliams ar net žuvims. Nors slaugyti traumuotus gyvius sudėtinga, kantrybės gyvūnų globėjui užtenka.

– Peslys susižeidė atsitrenkęs į kelininkų automobilį, kai jie asfaltavo magistralinio kelio atkarpą Tauragė–Kaliningradas. Darbininkai paukštį nunešė į artimiausią sodybą, jos gyventojai nuvežė veterinarijos gydytojui Eugenijui Kriaučiūnui, iš ten jis pateko pas mane, – pasakojo gyvūnų globėjas. – Didelių vilčių, kad paukštis pasveiks, neturėjome, nes peslys nevalingai judino galvą, nekoordinavo judesių. Trys pirmosios dienos buvo kritinės. Problema, kad peslys nenori lesti: nei žalios mėsos, nei konservų, todėl maitinu jį pražiodinęs. Dvi dienas bandžiau iš rankos nelesinti, bet pats lesti taip ir nepradėjo.

Sigitas Klymantas tikisi, kad jo globojamas peslys pasveiks ir išskris. Asmeninio albumo nuotrauka

Vis pražiodindamas S.Klymantas peslį lesina jau daugiau nei mėnesį. Jo praktikoje nėra pasitaikę, kad taip ilgai reikėtų paukštį maitinti – dažniausiai po savaitės pradėdavo lesti. Kai pesliui galva nustojo purtėti, Sigitas jį išnešė į lauką ir norėjo paleisti. Tačiau nepavyko, traumuotas paukštis nepajėgė skristi – vos pakilęs tuoj pat leidžiasi.

– Keista, kad peslys labai arti prisileidžia, atrodo, lyg nelaukinis būtų. Jis turėtų blaškytis, negi dėl smūgio taip pasikeitė elgesys? – svarstė gyvūnų globėjas. – Nagais ginasi, kimba, bet nuo žemės jį lengva paimti. Kol maitinom, kol gydėm, paukštis buvo nedideliame narve, dabar perkelsime į voljerą, kad galėtų mankštinti sparnus. Gal vėliau sutvirtės raumenys ir pakils. Aš vis tiek esu už natūralią atranką. Gelbėdami peslį, lapę, šešką ar kiaunę žmonės šiuos gyvūnus paliko be natūralaus maisto. Žmogus per daug kišasi į gamtą. Žinoma, jei peslys taip ir nepradės skraidyti, juo rūpinsimės.

Pesliai – saugomi ir reti Lietuvos plėšrieji, vanaginių šeimos, paukščiai. Juodasis peslys (Lietuvoje gyvena ir rudieji pesliai, tikėtina, kad pas S.Klymantą pateko būtent toks) Lietuvos ornitologų draugijos buvo išrinktas 2020 m. paukščiu. Ši reta ir pažeidžiama rūšis įrašyta ne tik į Lietuvos raudonąją knygą, bet saugoma ir Europos mastu. Tai vienas paukščių, dėl kurių Kauno marių regioninis parkas įtrauktas į Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą ir paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija. Būtent Kauno marias pesliai yra labai pamėgę. Pastaraisiais metais prie Kauno marių peslių pastebima mažiau. Tačiau išvydę skrendantį šį paukštį nesupainiosite su niekuo kitu – peslį išduoda išskirtinė uodegos iškirptė, kiek primenanti kregždės uodegą.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą