Birželio viduryje baigėsi su Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija pasirašytos Balskų, Batakių ir Meižio tvenkinių dešimties metų nuomos sutartys. Draugijai atlikus privalomą tvenkinių monitoringą, sutartys bus pratęstos vėl tokiam pat laikotarpiui. Tyrimas atskleidė, kad šiuose tvenkiniuose – tikras žuvų knibždėlynas. Kitą naujiena – draugijoje vyksta rotacija: ilgametį darbuotoją Vitą Anulį keičia buvusi Tauragės veterinarijos tarnybos vadovė Aušra Stumbrienė.
Dirba be pelno
Tauragės medžiotojų ir žvejų draugija nuo 1998 m. balandžio nuomojosi visus valstybinius vandens telkinius, esančius Tauragės rajone. Nuo 2005 m. draugija pasiliko tik tris – Balskų, Batakių ir Meižio tvenkinius, kitų atsisakė.
– Už nuomą per metus Tauragės rajono savivaldybei sumokame 306 eurus. Pernai vietoj planuoto pelno patyrėme beveik 300 eurų nuostolio. Vien už įžuvinimą pernai sumokėjom 2006 eurus, monitoringas kainavo 1500 eurų, todėl ir šie metai draugijai bus nuostolingi. Šiuos vandens telkinius stengsimės išlaikyti, net jeigu jie mums ir bus nuostolingi. Vien todėl, kad mūsų draugijoje yra ne tik medžiotojų, bet ir žvejų. Tai vien dėl to privalome turėti savo vandens telkinių, tokia mūsų politika, – kalbėjo draugijos pirmininkas Kęstutis Balašaitis.
Draugijos vadovas patikino, kad draugija neturi tikslo uždirbti, tačiau nenori, kad žvejų poreikis būtų užkrautas ant medžiotojų pečių. Draugija gyvena iš nario mokesčio: darbuotojui algą moka, gerina infrastruktūrą ir patalpas išlaiko, kitų pajamų negauna.
– Jei iš nario mokesčio teks išlaikyti telkinių nuomą, tada bus blogai. Bent kad būtų ant nulio, tai dar būtų galima gyventi, nėra mūsų tikslas iš to užsidirbti. Žvejybos leidimų kainą nustato valstybė. Mes gauname lėšas už žvejybos leidimų platinimą. Dalį lėšų Mokesčių inspekcija persiunčia, dalį surenkame vietoje. Gal ne žvejų per mažai, gal vis dėlto galėtų būti bent simboliškai padidintas žvejybos mokestis. Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna mus informavo, kad tvenkinių nuomos sutartys bus pratęstos. Jei būtume nesilaikę sutarčių, neatlikę monitoringo, tvenkinių nuoma būtų skelbiama aukcione, – pasakojo K.Balašaitis.
Žuvų gausu
Septynerius metus Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijoje dirbęs Vitas Anulis išėjo į pensiją. Jis turi veterinarijos gydytojo specialybę, yra dirbęs kolūkio pirmininku, komercijos direktoriumi, Žemės ūkio skyriaus vedėju. Vyras pats pareiškė norą atsisakyti pareigų draugijoje.
– Dabar dar dirba Vitas Anulis, perduoda pareigas, moko naują darbuotoją. Kai apklausą darėme viena sąlygų buvo, kad pirmumas draugijos nariui. Aušra Stumbrienė – buvusi veterinarijos tarnybos vadovė, ji – medžiotoja ir draugijos narė. Kai išmoks, perims V.Anulio pareigas, – pokyčius draugijoje atskleidė K.Balašaitis.
Vitas Anulis pasakojo, kad trijuose vandens telkiniuose (Balskų, Batakių ir Meižio) specialistai atliko tyrimą. Balskų tvenkinyje 12 val. aštuoniais skirtingo dydžio akių tinklais gaudė žuvis, kad sužinoję, kiek ir kokių žuvų ten yra, pateiktų įžuvinimo rekomendacijas. Atliekant monitoringą, jo rezultatai apskaičiuojami pagal mokslininkų pateiktus parametrus ir formules.
– Sugavę matuoja ir sveria žuvytes. Turi suskaičiuoti, kiek raudžių, ešerių, lydekų ir kitų žuvų yra tvenkiniuose. Manau, jei per patikrinimą nepakliūtų kokios nors rūšies žuvis, tai padarytų išvadą, kad visai tos rūšies ten nėra. Dabar nustatė, kad sudėtis nėra pablogėjusi, žuvų yra pakankamai, netgi reikia mažinti lydekaičių leidimą į Balskų tvenkinį. Jame visko yra: starkių, lydekų, raudžių, kuojų, karosų, ešerių, aukšlių, ungurių, šamų, – vardijo draugijos darbuotojas.
Pagal ankstesnį projektą, specialistų skaičiavimus ir pateiktas rekomendacijas į Balskų tvenkinį kasmet reikėdavo įleisti 1400 lydekaičių, kas dvejus metus į Batakių tvenkinį – 40, į Meižio – 11 lydekų ir dar po 60 karosų. Dabar, atlikus tyrimą, dešimčiai metų rekomenduojama kas dvejus metus Balskų tvenkinį įžuvinti 1400 lydekų, į Batakių tvenkinį kasmet įleisti 40 lydekų, o Meižio – 20 lydekų ir po 60 karosų į abu telkinius.
– Mes taip ir darėme. Kai tyrė karšių populiaciją Balskuose, pagavo apie 50 kilogramų per naktį, o Batakiuose tai lynų normaliai yra, taip pat lydekų, raudžių, ešerių. Tokias pagavo. Meižio tvenkinyje pagavo ešerių, vieną lydeką, kuojų, raudžių. Specialistai sako, kad biomasė pakankama. Tris tvenkinius nuomojame ir visuose atlikta patikra. Vėliau kasmet ar kas dvejus metus inspektoriai tikrins, kaip mes tvenkinius prižiūrime, ar įžuviname, ar stendai yra, ar laiku sumokame mokesčius, – tvarką aiškino V.Anulis.
Svarbiausia – kantrybė
Jei atlikus monitoringą paaiškėja, kad tvenkinyje gyvena smulkios žuvys, tokios kaip raudės, tuomet specialistai rekomenduoja įžuvinti daugiau lydekaičių, kad smulkias žuvis apmažintų, kad jos ir starkiai geriau augtų. Dalis ungurių iš Balskų tvenkinio išplaukia, o tie, kurie pasilieka jame gyventi, ten neneršia. V.Anulis tvirtino matantis, kokių didelių žuvų sugauna žvejai.
– Kai tik įrengė šiuos tvenkinius, tai iš karto juos ir įžuvino, čia užsiveisė įvairių žuvų. Dabar žvejai pagauna kilogramo dydžio ungurių, starkiai sveria tris, keturis ar penkis kilogramus, karpių ir karosų yra kilograminių, yra ir plačiakakčių. Visko mūsų nuomojamuose tvenkiniuose yra užsiveisę, – pasakojo V.Anulis.
Žvejams jis pataria – norint sugauti didelę žuvį reikia dažniau žvejoti ir turėti kantrybės, o svarbiausia – laikytis taisyklių.
Komentarų: 1
Jei nuostolis juos nuomuotis,palikite valstybei,ir bilietų nereiks ir nuostolių jums nebus.