Sodus ir privačius sklypus tvarkantys tauragiškiai į konteinerius verčia medžių šakas, o pakelėse išmėto senas padangas. Atliekų vežėjai ir seniūnai perspėja – netinkamai rūšiuojantys atliekas sulauks baudų.
Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus informavo, kad šiukšlių surinkimo aikštelėse sukabintos kameros nuolat rotuojamos, todėl surasti piktybiškus šiukšlintojus tampa vis lengviau. Į mišriųjų atliekų konteinerius arba prie jų išvertę žaliąsias atliekas bus identifikuojami ir sulauks baudų.
– Didelės bėdos nėra, bet kaip ir kasmet, taip ir šiemet atsiranda gyventojų, kurie išverčia šiukšles ne ten, kur priklauso. Susitvarkius savo sklype, medžių šakas reikia vežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Jei šakas gyventojai sukrauna prie konteinerių, jos tampa mano atsakomybe ir seniūnija turi samdyti „Dunokus“, sumokėti už tokių atliekų išvežimą. Tie pinigai eina iš bendros mūsų kišenės, – sakė seniūnas.
Pasak Ž.Majaus, jis ir pats yra matęs, kaip gyventojai prie konteinerių šiukšles atveža automobilio priekaba, ir tikina, kad anksčiau čia buvo galima jas krauti nemokamai. Bet kol kas miesto seniūnijoje daugiau bėdų dėl išmestų automobilių padangų.
– Jeigu vienas blogai padarė, nereiškia, kad ir tu iš paskos gali eiti ir taip daryti. Nuolat renkame išmestas padangas. Nuo Naujųjų metų iki kovo pradžios pridaviau 98 padangas. Čia nuolatinė kova su tokiais teršėjais. Vežame padangas į sąvartyną, o mėnesio gale gauname sąskaitą, – kalbėjo Ž.Majus.
Tauragės rajone Juodpetriuose veikiančios sodininkų bendrijos „Atžalynas“ pirmininkė Giedrė Macienė džiaugiasi, kad per 120 narių vienijančioje bendrijoje šiukšlintojų nedaug.
– Gyventojai patys sugalvoja, kur dėti nugenėtas medžių šakas. Jokių specialių šakų surinkimo vietų neturime. Žinau, kad keli sodininkai turi nusipirkę šakų smulkintuvus, kiti susikapoja šakeles ir naudoja jas mėsai grilinti. Kur deda žaliąsias atliekas kiti, nežinau, bet prie šiukšlių konteinerių šakų niekas nemeta, – kalbėjo bendrijos pirmininkė.
Giedrė Macienė, kelerius metus vadovaujanti bendrijai, pastebėjo, kad daug šakų sodininkai veža tiesiog į mišką. Pasak pašnekovės, kol kas nė vienas toks šiukšlintojas už rankos nenutvertas.
– Čia aplink yra kelios sodininkų bendrijos ir kai einame pasivaikščioti po mišką, matome suverstas šakų krūvas. Yra viena vieta miške, kur jau keletą metų žmonės atveža ir išpila žaliąsias atliekas. Neturime specialių aikštelių, neturi gyventojai kur tų atliekų dėti, todėl taip ir yra, – apgailestavo pirmininkė.
Paklausta, ar nesvarsto pavasariais soduose įrengti viešų šakų surinkimo aikštelių, pirmininkė dvejojo, ar sodininkai sutiktų mokėti didesnį mokestį ir užsisakyti tokią paslaugą.
Joniškės soduose veikiančios bendrijos „Dobilas“ vadovė Zelma Okienė informavo, kad jau keletą metų bendrijoje yra sukurta žaliųjų atliekų, o konkrečiai – nugenėtų medžių šakų surinkimo sistema.
– Mes už šakų išvežimą mokame iš bendrijos lėšų. Kasmet tokie darbai atsieina 181 arba 121 eurą, priklausomai nuo to, kiek aikštelių reikia išvalyti. Su sodininkais yra aptartos vietos, į kurias jie atveža nugenėtas šakas. Dar tvarkytis soduose mums labai gelbėja speciali savivaldybės parama sodų bendrijoms. Problemų su žaliosiomis atliekomis tikrai neturime. Žmonės tvarkingai jas rūšiuoja, – džiaugėsi pirmininkė.
Paklaustos, ar yra jų vadovaujamose bendrijose apleistų sklypų, pirmininkės tvirtino, kad situacija gerėja.
– Yra gal keturi valstybiniai žemės plotai, kurių neprižiūri savivaldybė, neturime lėšų ir pajėgumų tuos sklypus tvarkyti ir patys, – sakė G.Macienė.
„Dobilo“ bendrijos pirmininkė patikino, kad sunkiausia susisiekti su emigravusiais sodų sklypų savininkais. Ypač apleistus sklypus kelis kartus per metus bendrija prižiūri pati bendrija, keletą kartų per metus nupjauna žolę, kai kuriuos sklypus aptvarko kaimynai.
Mieste gyvenantys privačių namų savininkai susmulkintas šakas gali krauti į žaliųjų atliekų konteinerius. Kaimų gyventojai šakas turėtų kompostuoti savo sklype arba vežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę Kaupių kaime.