Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Rudenėjant miškams, trečiąjį rugsėjo šeštadienį Lietuvos miškininkai švenčia savo profesinę šventę. Šia proga Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninio padalinio vadovas Raimondas Matemaitis sveikina urėdijos darbuotojus ir dėkoja jiems už puikų darbą, nes šie metai – itin sunkūs. Jis pasakoja apie džiaugsmus ir rūpesčius, miškininkų kasdienybę ir tikisi medelyne sukurti europietiškas darbo sąlygas.
Tauragė – miškingas kraštas
Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioniniam padaliniui priklauso 11 girininkijų ir medelynas, išsidėstę ne tik Tauragės, bet ir Šilalės rajone, apimantys 58 tūkst. ha plotą. Padalinys valdo 33 tūkst. ha miškų, likusi dalis – privatūs miškai arba rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. Bendras teritorijos miškingumas – 38 proc. (Lietuvoje – 33 proc.). Visose girininkijose yra kertinės – natūralios miškų (ąžuolynų, skroblynų, įvairių šlaitų) buveinės, kuriose – rezervatinis režimas, ten vyksta natūralūs procesai, į juos žmonės nesikiša.
Pasak Raimondo Matemaičio, Tauragės padalinio pasididžiavimas – puikiai sutvarkytos populiarios poilsiavietės: Lakštingalų slėnis, Šilinės girininkijoje – „Miškininkų pastogė“, Meižio ir Juodežerio, Pužiškės, per Šilinės miškus driekiasi unikalus pažintinis takas. Dėl mažai lankomų nusidėvėjusių pavėsinių likimo urėdija dar neapsisprendė, joms atnaujinti trūksta lėšų. Miškininkus džiugina ekologiškai mąstantys žmonės, kurie stovyklaudami gamtoje nepalieka šiukšlių, vadovaujasi principu „Ką atsinešei – išsinešk“.
– Pastebėjome, kad ten, kur paliekame konteinerius, šiukšliadėžes, į jas dažniausiai prikrauna automobilių demontavimo atliekų. Pavasarį Oko miške ir kituose gausiai lankomuose miškuose pririnkome labai daug šiukšlių. Surinktas padangas anksčiau įmonės priimdavo nemokamai, pernai jų išgabenome didelį sukvežimį, šiemet, kilus gaisrui Alytuje, nemokamai padangų nebepriima, – apgailestavo urėdas. – Šiukšlių rinkimas – mūsų kasdienybė. Mes vykdome prevencinę priemonę – vaizdo stebėjimą, kuris kilnojamas, kad nebūtų identifikuojamos vietos. Turime viziją rekonstruoti poilsiavietes, pastatyti miške namelius, kad žmonės galėtų pasiklausyti elnių baubimo, gervių klyksmo, norime parodyti žmonėms sengires ir senus ąžuolus. Sulos verslu galėtume užsiimti.
Kerta mažiau, nei priauga
Jau metus tęsiasi tauragės miškininkų derybos dėl žvyro karjero ir šio proceso pabaigos dar nematyti. Urėdijos Tauragės padalinys turi tik smėlio išteklių, deja, jis menkai gelbsti išmaurotuose miškų keliuose. 2020 m. žiema buvo besniegė, be įšalo, todėl vežant medieną keliai stipriai nukentėjo. Jiems tvarkyti neturėdama žvyro urėdija patyrė didžiulių išlaidų. Kovo mėnesį sparčiai likvidavo apie 17 tūkst. kub. m vėjovartų, kad neišdžiūtų dideli eglynų plotai dėl žievėgraužių topografų (kinivarpų) antpuolio. Skubiai želdino mišką. Pandemijos metu ištiko krizė – beveik sustojo medienos pirkimas, o nupjautų eglių žaliavą reikėjo kuo greičiau išvežti, kad joje neįsiveistų ir į medynus neišplistų kinivarpos.
Miške, kuriame rezervatinis režimas, vyksta natūralūs procesai. Bronislovo Ambrozo nuotrauka
– Vis dėlto pavyko parduoti, šiuo metu medienos paklausa sumažėjusi ir kainos sumažėjusios. 2019 metų pradžioje 1 kub. m medienos vidutiniškai kainavo 56 Eur, šiuo metu – 35–36 Eur. Tai ženklus pajamų netekimas. Dar išsiverčiame, bet, žinoma, taupome. Todėl negalime rekreacinių objektų remontuoti, – kalbėjo R.Matemaitis. – Džiugu, kad šiemet gavome 8 lengvuosius automobilius miškininkams, medienos meistrams, girininkams ir jų pavaduotojams. Prieš keletą dienų sulaukėme naujos miško ištraukimo medvežės. Mūsų gaisrinės mašinos sovietinės, bet auksarankiai meistrai pagamina trūkstamas detales, ir jos važiuoja. Didesnių gaisrų pastaraisiais metais išvengėme – du mažus greitai užgesinome.
R.Matemaitis sako, kad plynai kertami tik techninės brandos amžių pasiekę medynai. Ūkiniuose miškuose kertami 101 metų sulaukę pušunai, 71-erių metų eglynai, 61-erių metų beržynai ir juodalksnynai. Po keletą medžių paliekama biologinei įvairovei, sėkloms išbarstyti. Kirtimo liekanas mala biokurui. Kasmet Tauragės regiono padaliniui kirtimo kiekį nustato Valstybinių miškų urėdija. Kas 10 metų atliekama miškotvarka – miškų plotai suskaičiuojami, apskaičiuojamas prieaugis ir kiek galima iškirsti. Valstybinė miškų tarnyba tikrina, ar miškai kertami teisingai, vadovaujantis įstatymu.
Vilkus laiko pagalbininkais
Pasak R.Matemaičio, Tauragės miškuose per daug elninių žvėrių (briedžių, elnių, stirnų), kurie labai kenkia sodmenims. Urėdija kasmet išleidžia apie 150 tūkst. Eur jaunų medelių apsaugos priemonėms – purškia repelentais, kad jie kanopiniams būtų neskanūs, ąžuoliukus net aptveria. O štai vilkai – miškininkų pagalbininkai, nes mažina žoliaėdžių populiaciją. Urėdas sako dažnai važiuojantis į mišką, matantis besibūriuojančius elnius, anksčiau juos išvysti buvo retenybė.
Padalinio medelyne trūksta rūšiavimo patalpų, medelynas neturi šaldytuvų sodmenims. Kasmet ankstyvą pavasarį lyjant ar sningant apie 100 darbininkų maknoja per purvą – šių darbuotojų darbo sąlygos labai sunkios. Urėdas tikisi medelyne sukurti europietiškas darbo sąlygas, tačiau tam reikia naujų pastatų, tai yra didelių investicijų. Medelynas sodinukus augina savo ir kitų reikmėms (eglės sodinuką užauginti trunka 4 metus).
– Mūsų įmonės veikla labai plati – nuo sėklos pasėjimo į daigyną iki medžio nukirtimo, išvežimo ir realizavimo. Mokslininkai apskaičiavo – kol medį išaugina, miškininkas prie jo prieina 60 kartų. Miškus sodiname ateities kartoms, mes tikrai jų užaugusių nepamatysime. Tai kilnus darbas. Dėkoju visiems darbuotojams, kurie pasiaukojamai dirbo šiemet, ypač pavasarį, kad pavyko viską padaryti taip, kaip reikia. Su tokiais puikiais darbuotojais, profesionaliais specialistais galima daug nuveikti, – kalbėjo urėdijos Tauragės padalinio vadovas. – Aš suprantu žmogų, kuris atėjęs į savo grybavimo vietą rado mišką iškirstą. Bet tas miškas pribrendo, o žmogus pyksta. Visuomenė turi suprasti, kad mes kirsdami mišką palaikome subalansuotą kiekį, tiekiame į rinką medieną nežiūrėdami, ar mums tai pelninga, ar nuostolinga.
