Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Viešvilės rezervato prižiūrėtojui Sauliui Bartminui ne kartą yra teko akis į akį „pasikalbėti“ su vilkais ir lūšimis. Gamtininkas teigia visai šių plėšrūnų nebijantis ir jokio ginklo savigynai, klaidžiodamas po miškus, nesinešioja. Saulius sako, kad miškas, į kurį žmogui uždrausta įžengti, nuo gyventojų lankomo miško skiriasi kaip diena nuo nakties, ir žmonėms iš tikrųjų nereikia kištis į natūralius ten vykstančius procesus – gamta pati viską sureguliuoja. Sauliaus Bartmino kūrybinis debiutas – filmas apie vilkus.
Klesti biologinė įvairovė
Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas Tauragės pašonėje įsteigtas prieš 30 metų, jo plotas – 3219 ha. Žmonėms draudžiama rezervate lankytis ir rinkti miško gėrybes, o nuo galimų tvarkos pažeidimų teritorija saugoma vaizdo kameromis.
– Rezervato gamta nuo kitų miškų skiriasi kaip diena nuo nakties. Kirtimai negalimi, medžiai nuvirtę neliečiami, todėl čia didelė biologinė įvairovė. Ūkiniuose miškuose, kur žmonės viską iškerta, vaikštai kaip po parką, – pastebėjo Saulius, rezervate dirbantis jau 22-ejus metus. – Sausra pakeitė kraštovaizdį, bet su viskuo pati gamta susitvarko. Su pelkėmis yra šiek tiek problemų, nes ilgalaikės sausros jas veikia nuo 2000 metų: džiūsta pelkynai, juose augančios pušelės dar labiau garina vandenį.
Su vilkais Sauliui yra tekę „pasišnekėti“ akis į akį. Asmeninio albumo nuotrauka
Miškininkas pažįsta kiekvieną rezervato kampelį ir visi jam gražūs ir mieli. Viešvilės rezervate tyvuliuoja du ežerai: Buveinių ežerėlis (7 ha) ir Gličio (19 ha), kuriame veisiasi vadinamosios baltosios žuvys: kuojos, ešeriai, lydekos. Buveinių ežere plaukioja ir valstybės saugomi vijūnai, o upelyje neršia margieji upėtakiai bei šlakiai.
– Rezervate yra lūšių, vilkų, barsukų pastaruoju metu labai pagausėjo. Bet toks gamtos dėsnis – jei kokia populiacija labai išplinta, atsiranda ligų ir ji sumažėja. Pati gamta viską sureguliuoja, – įsitikinęs Saulius. – Usūrinių šunų pastaraisiais metais labai sumažėjo, šią invazinę gyvūnų rūšį naikina vilkai. Ir bebrų populiaciją vilkai reguliuoja, nes bebrai – pagrindinis šių plėšrūnų maistas.
Natūrali atranka
Rezervato prižiūrėtojas sako, kad jam dar nė karto sprunkant nuo kokio plėšrūno neteko kabarotis į medį. Tiesa, Saulius pripažįsta – susitikus šernę su šerniukais, iš tikrųjų būna nejauku, mat vaikus ginanti motina gali ir užpulti. Ginklo savigynai Saulius neturi – sako, kad pasiutligė išnaikinta prieš daugiau nei 10 metų, miško gyvūnai šia nebeserga, o šaudyti žvėris draudžiama.
Sauliaus užfiksuota lūšis – Viešvilės rezervate gyvena tik 2 šie plėšrūnai. Asmeninio albumo nuotrauka
– Jei nesikiši į žvėries gyvenimą, jis nepuls. Ginklai miške visiškai nereikalingi. Jei žmogus įsikiš, išbalansuos gamtą ir bus blogai, – teigia pašnekovas. – O vilkai gamtai labai svarbūs, nes reguliuoja gyvūnų populiaciją, daro miške tvarką, vaiko kanopinius gyvūnus kaip piemenys, todėl nuolatos vienoje vietoje nebūna.
Ne vienerius metus vilkų šeimyną (10–12 narių), gyvenančią rezervate, stebintis S.Bartminas sako, kad vilkai – labai protingi ir atsargūs plėšrūnai, jų šeimynose hierarchija labai griežta. Visu būriu nelaksto, išsiskirsto grupelėmis ir gyvena, medžioja 2–5 vilkai. Apie vilkų gyvenimą visais metų laikais gamtininkas susuko 15 min. trukmės dokumentinį filmuką. Jis tvirtina, kad su visa vilkų šeimyna susitikti – didelė retenybė, reikėtų virtinės sutapimų.
– Griežti ir negailestingi vilkų įstatymai, kiekvienas gaujos narys žino savo vietą, prie maisto paskutiniai pasisotinti prieina sužeisti ar luoši. Daug kartų esu susitikęs su vilku akis į akį ir visai nebaugu, net labai geras jausmas. Jei atsitiktų, kad susitiktumėte su būriu vilkų, tik jokiu būdu nebėkite. Vilkai net per rują nebūna pikti, o labiau atsargūs, – žvėrių įpročius ir elgseną Saulius gerai pažįsta. – Ir lūšis nepuls žmogaus, tikrai nešoks ant sprando iš medžio, dar nėra to buvę. Lūšys aplinką stebi pasislėpusios. Pas mus jų gyvena dvi, o Karšuvos girioje – net aštuonios. Vienai lūšiai reikia apie 40 kv. km teritorijos, Lietuvoje jų yra apie 80, jos gyvena tik dideliuose miškų masyvuose, savo teritoriją saugo ir gina kaip katės.
Viešvilės rezervato šernų šeimyna. Sauliaus Bartmino nuotrauka
Pasak S.Bartmino, kaip ir visoje Lietuvoje, Viešvilės rezervate grybų dar nėra, nes karščiai šiemet grybynus išdegino. Tačiau Saulius neabejoja: jei kelias dienas gausiai palytų, grybų užaugtų. Gamtininkas spėja, kad rudenį gausiai užderės spanguolės.
– Prie durpyno, aukštapelkėje, žmonės gali rinkti uogas. Mėlynių šiemet mažiau nei įprasta, nes pavasaris buvo šaltokas, paskui karščiai užslinko. Esu rezervate pastebėjęs jūrinį erelį, atskrenda prie Gličio ežero, pas mus šis paukštis neperi, prie Nemuno. Yra rezervate retų paukščių, – tvirtina pašnekovas, feisbuke dažnai įkeliantis savo užfiksuotą filmuotą medžiagą apie rezervate gyvenančius gyvūnus. – Šiemet radau didelį vilkų apgraužtą briedžio ragą, jis eksponuojamas lankytojų centre, nors šiaip ragų miške niekada neieškau, traukos jiems neturiu, aš – ne medžiotojas ir niekada juo nebūsiu.
Sauliaus Bartmino nuotrauka
Gyvūnams reikia ramybės
Sauliaus Bartmino nuomone, Lietuvoje per daug plynų kirtimų miškuose ir per didelis žmonių veržimasis į gamtą, pažintiniai takai įrengti ten, kur jų nereikėtų. Nepageidautinos miškuose turizmo trasos, dėl jų įrengimo niekas su gamtininkais nesikonsultuoja.
– Gal brandūs miškai, todėl kerta. Įrengia be miškininkų žinios trasą per visą girią – ir važiuokit. Negerai tokie dalykai, nėra gyvūnijai ramybės. Dabar automobilių federacija veržiasi į saugomas teritorijas, kad ralius miškuose galėtų organizuoti, varžybas rengti. Mes sakom: nusipirkit privačią teritoriją ir ten važiuokit, o veržtis į valstybinius miškus nereikia, – susirūpinęs kalbėjo Saulius. – Yra grupelė keturratininkų, kurie važiuoja miško keliais, kai pasikalbėjome, jau nebesimala po pelkynus. Keturračiai baisiai triukšmingi, nuo tokio garso žvėrims kailis pasišiaušia. Tai žemės ūkio technika, ją reikia naudoti pagal paskirtį, o ne pramogai, nebent privačioje teritorijoje važinėti.
Paklaustas apie vilkų išpuolius prieš galvijus – tokia informacija vis pasirodo viešojoje erdvėje, rezervato saugotojas teigia, kad ūkininkai, saugodami savo gyvulius, ne tik apsitverti savo teritoriją turėtų, bet ir įsigyti specialius šunis – aviganius. Jis neabejoja, kad Lietuvoje nustatyta per didelė vilkų sumedžiojimo kvota, dažnai šie žvėrys apkaltinami nepelnytai. Saulius tikina, kad galvijus neretai išpjauna ir valkataujantys šunys. S.Bartminas pasakojo, kaip neseniai Pagėgiuose iš Rusijos atklydę 5–6 šunys išgalabijo vietos ūkininko bandą, užpuolė net mišką kertantį žmogų. O sugaudyti laukinius šunis sudėtinga, nes šauti į juos draudžiama. Panašus atvejis buvo ir Žygaičiuose, kai ūkininko paprašytas pasaloje tykodamas medžiotojas pamatė, kad veršius pjauna to paties ūkininko palaidas šuo, o ne vilkai, kaip buvo teigiama.
– Mitas yra teiginys, kad rudenį vilkai jauniklius moko pjauti gyvulius, – įsitikinęs gamtininkas.
Saulius sako, kad atostogauja tik Lietuvoje – grybauti nelabai mėgsta, ir žvejoti jam nepatinka.
– Man įdomiau gamtoje pabūti, nei žuvis gaudyti. Atostogauju tik Lietuvoje – čia yra ką pamatyti, kur nuvažiuoti, – sako Viešvilės rezervato sergėtojas.
