fbpx

Nuo gyvenimo gatvėje pasprukęs jaunuolis ketina mokytis

Dalintis:

Dar neseniai landynėje gyvenęs Vitalijus (vardas pakeistas) dabar jau turi normalius namus. Geraširdžių skaudviliškių šeima surado jam kur gyventi, netrukus jis bus įdarbintas, o vaikiną tarsi savo vaiką ėmęsis globoti vyriškis rūpinasi, kad Vitalijus baigtų gimnaziją ir žada jį išmokyti vairuoti.
Užpraėjusį antradienį straipsnyje „Nuo benamio dalios bėgantis jaunuolis svajoja tapti taksistu“ rašėme apie gyvenamosios vietos ir darbo ieškantį vaikiną. Nuo 17-os metų Vitalijus gyvena kur papuola, dirba darbus, kuriuos jam, baigusiam tik devynias klases, dėl savo užsispyrimo pavyksta gauti. Vaikinas vargo: kartais kentė alkį, kartais miegodavo kur papuola. Tą pačią dieną, kai straipsnis pasirodė laikraštyje, redakcija sulaukė Skaudvilės gyventojo skambučio. Nepraėjus nė porai valandų skambinusysis ir Vitalijus susitiko. Jau kitą dieną vyras padėjo vaikinui persikraustyti į jo giminaitės sodybą.Daugiau nei prieš savaitę, kai lankėsi redakcijoje duodamas interviu, Vitalijus atrodė labai nusiminęs. Pavargęs ir susirūpinęs veidas kiek pragiedrėdavo tik sutikus greta sėdėjusios jo draugės Loretos (vardas pakeistas) žvilgsnį. Šį antradienį, atvykusi apžiūrėti jo naujųjų namų, tarpduryje sutikau jį besišypsantį ir kažkur skubantį. Rankose jis laikė dviračio detalę. Taisė dviratį. Mane vidun pakvietė naujasis Vitalijaus globėjas. Vaikinui pagalbos ranką ištiesęs skaudviliškis Gintaras (vardas pakeistas) nenorėjo, kad atskleisčiau jo vardą ir pavardę. Sakė nenorįs viešumo, yra tiesiog pasirengęs padėti Vitalijui „atsistoti ant kojų“.– Nesinori, kad miestelyje visi tik ir klausinėtų, kaip Vitalijui ar man sekasi. Kas žino, gal vaikinui čia nepatiks, gal nuspręs išeiti. Kol kas daviau jam atlikti keletą darbelių, noriu įsitikinti, ar vaikinas rimtai nusiteikęs dirbti, ar jis savarankiškas, kruopštus. Matote, prašysiu pažįstamų, kad jį įdarbintų, ir nesinori jų nuvilti. Dirbdamas Vitalijus galės taupyti pinigus. Ką sutaupys per vasarą – už juos galės laikyti automobilio vairuotojo teises. Teiravausi vietinėje gimnazijoje, ar Vitalijus galėtų baigti vidurinę. Jis mokytųsi vakarinėje. Viskas įmanoma, – dėstė Gintaras, į šaltibarščių puodą nuo lentelės sukratydamas smulkintus agurkus.Buvo pietų metas. Baigęs darbus lauke, grįžo Vitalijus, į kambarį parėjo ir Gintaro žmona. Visi susėdome prie stalo ragauti vasariško patiekalo. Vitalijus sako paskutinį kartą ragavęs šaltibarščių pernai, kai dirbo vienoje Tauragės valgyklų.Pas Gintarą vaikinas praleidžia visą dieną, tačiau jo namuose negyvena. Jo namai – kaime, keli kilometrai nuo Skaudvilės.Atvykusius į kaimą mus pasitiko Irma, pensinio amžiaus moteris, pas kurią vaikinas gyvena. Ji aprodė vaikino kambarį, kuriame – lova ir kompiuteris. Pasiteiravusi, kada grįš Vitalijus, ji papasakojo, kad neseniai vaikinas pradėjo konstruoti laiptelius, kuriais būtų galima patogiai nusileisti prie pagrindinio plento ir pasiekti autobusų stotelę, ir nudažė sūpynę kieme. Vaikinui nereikia mokėti už nuomą, jis Irmai atsilygina padėdamas buityje, ūkyje.Man dairantis po kiemą Gintaras su Vitalijumi ėmė aptarinėti, kaip būtų geriau nušienauti sodybą supančias piktžoles. Vitalijus nuskubėjęs paėmė iš tvarto dalgio geležtę. Reikėjo ją pritvirtinti prie koto, nes buvo nulūžusi. Pasidžiaugusi talkininkais, Irma apžvelgė daržą. Reikės kolorado vabalus rinkti, gal ir čia Vitalijus talkins.Ar Vitalijus liks pas Irmą gyventi visą vasarą, o gal ir ilgiau, parodys laikas. Vaikinas ketina kreiptis į įstaigą, kurioje jis mokėsi, kad jam būtų išduotas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas. Gali būti, kad nuo rudens jis pradės lankyti Skaudvilės gimnaziją.

Žymos:
Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą