Šimtas darbų ir guodžia, ir gydo

Pilsūdų kaime gyvenanti Marytė Bartkienė – rimta ūkininkė. Ūkyje jos globoje 17 karvių, laukai ekologiškai puoselėjamų bulvių, du statomi ūkiniai pastatai. Norėtųsi „prie ūkio“ ir vyro, tokio, už kurio „kaip už pečiaus“… O kol jo nėra, Marytė stato krosnį.
 Pina tvorą Ekologiniu ūkininkavimu besiverčianti Marytė duoną valgo iš pienininkystės, nors augina ir bulves. Kieme stovi du traktoriai, kombainas. Ant gėlių alpinariumo stovi mažytė trobelė, ant jos – ragana. Greta – dar viena trobelė. Taip, kaip sertifikuota ūkininkė, Marytė taip oficialiai pripažinta ir tautodailininkė. Šios trobelės jos darytos. Su kitais dirbiniais moteris sako dalyvaujanti Kėdainių miesto parodose. Prieš savo vyro mirtį ji su šeima laikinai gyveno Kėdainių rajone esančiame Pernavos kaime. Ten ją buvo pastebėjęs vietinis žurnalas „Provincija“, žurnalistė ją gyrė už šilko tapybos dirbinius bei tapytus aliejiniais dažais paveikslus. Pati moteris sako savo draugams šalikų primezgusi. Pastarosiomis dienomis ji mėgina obelų šakomis „apmegzti“ savo sodybą. Marytę pagavo noras nusipinti tvorą iš obels šakų. Ne šiaip iš vytelių, bet iš stambių, metro ilgio, apie trijų centimetrų skersmens šakų.– Dieną nužievinu, vakarop imu kaišioti, – rodo Marytė mediena kvepiančią nematytą tvorą.Laukinių obelų šakos, anot tautodailininkės, lankstesnės, nors paplušėti tenka. Kur reikia, sūnus Vaidas šakas sutvirtina medvaržčiais. Stato krosnį Našlei trys sūnūs ir neseniai ištekėjusi duktė – didžiausias turtas ir pagalba. Vyresniesiems – 24 ir 21, dukrai – 21, jaunėliui – 7 metai. Kartu gyvenantys sūnūs talkina, kai reikia laukus apdirbti su technika, gelbsti šiuo metu statomų ūkinių pastatų statybos darbuose. Ištaikiusi laisvą minutę nuo statybų, ūkininkavimo, tautodailės ir rankdarbių Marytė taiko greičiau baigti statyti lauko krosnį pavėsinėje. Vieną tokią gyvendama Pernavoje sako pasistačiusi savo keturiasdešimtmečio proga.– Pasėdėti prie židinio, išgerti puodelį kavos vakarėjant – štai kur poilsis, – sako moteris.Prispirta išduoda, kad norėtųsi ne vienai sau gurkšnoti, o ilsintis petys petin prie mylimo vyro glustelti. Ko gi dar gyvenime reikia? Apie meilę – Jei rasčiau dorą vyrą – sakyčiau, kad radau milijoną, – sako Marytė.Moteris neslepia nusivylimo: kiek tekę bendrauti, visi sugebėję pasiūlyti tik neįpareigojančius santykius. Beje, tarp jų buvo ir susituokusių.– Atrodo, žmonės gyvena laukinį gyvenimą. Susidaro įspūdis, kad turint žmoną, bet neturint meilužės gyvenimas jų netenkina. Nekalbu vien apie vyrus, moterys taip pat linkusios būti neištikimos, – išreiškia nusivylimą Marytė.Klausiu, koks turėtų būti tas išrinktasis?– Darbštus ir negeriantis. Dirbti ir kurti grožį apie save būtų dar labiau prasminga.O kol tokio nėra, save Marytė atiduoda aplinkos gražinimui. Planuose – baigti statybas, sutvarkyti sodybą, papuošti ją savo tautodailės darbais, baigti pinti obels šakų tvorą ir pastatyti krosnį. Universali moteris Stebina moters universalumas: ji – mama, ūkininkė, namų šeimininkė, tautodailininkė, rankdarbių meistrė, o pastaruoju metu – ir statybininkė.– Kai buvau jauna, galvojau, kad kitoks moters gyvenimas. Pavydžiu toms moterims, kurios po darbų gali sukiotis tik virtuvėje, – sako Marytė.Apie tai, kaip šeimyniniame gyvenime ant jos pečių gulę visi vyriški darbai, ji nelinkusi pasakoti. Sako norinti viską užmiršti, o tai puikiai padeda užimtumas – kūryba. Padailini šen, pagražini ten.O kai sumanymai bus įgyvendinti?Marytė nusijuokia ir žvilgteli per langą.– Manau, kad trijų hektarų plote dar ilgai plušėsiu.