fbpx

Gamtos apdovanotas kraštas – Pagramančio regioninis parkas

Dalintis:

„Tauragės kurjerio“ kolektyvas 23-iojo laikraščio gimtadienio proga vienai dienai persikėlė dirbti į Pagramančio regioninio parko direkciją. Kol kolegės lankė Pagramančio krašto žmones, mes kartu su redakcijos svečiu Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir nuostabiais parko direkcijos gidais leidomės po vieną įstabiausių Lietuvoje regioninį parką. Taigi ką pamatyti galima Pagramančio krašte?  

Startas – Lankytojų centre

Pagramančio regioninis parkas su Akmenos ir Jūros upių slėniais, jų stačiais šlaitais, daugybe įvairiausių atodangų, skardžių, su natūraliomis pievomis ir miškais, šniokščiančiomis upių rėvomis, kabančiaisiais tiltais, tapusiais regioninio parko simboliais, vilioja ne tik vietinius gyventojus, bet ir turistus.

Šių eilučių autorę ir redakcijos svečią Dainių Radzevičių pasitiko laikinasis Pagramančio regioninio parko direkcijos direktorius Sigitas Mėlinavičius, ekologas Tomas Kalašinskas ir Lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė. Rita ir Tomas lydėjo mus po įstabiuosius parko kampelius.

Pažintis su Pagramančio regioniniu parku prasideda šio parko Lankytojų centre, kur moderniuose salės stenduose lankytojai gali apžvelgti, ką pamatys keliaudami po regioninį parką. Čia galima pasitikrinti, ar atpažįstate paukščių treles, ar žinote, iš kokio vikšro koks drugelis išsiris. Smagu ne tik vaikams. Lankytojų centre suteikiama informacija apie lankytinus Pagramančio regioninio parko gamtos ir kultūros objektus bei galimus maršrutus.

Anot R.Krompalcienės, aplankyti visus regioniniame parke esančius piliakalnius, kabančiuosius tiltus, atodangas, šniokščiančias rėvas ir didingus ąžuolus, kitus įstabius gamtos kampelius vargu, ar užtektų dienos, tačiau pasirinkus konkretų maršrutą gali užtekti ir keleto valandų.

Lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė turistus pasitinka pirmoji. Daivos Žebelienės nuotrauka

– Priklauso ir nuo grupės žmonių amžiaus, kokiu greičiu jie eina. Vieni ilgai stoviniuoja, kiti prabėga, – pastebėjo regioninio parko atstovė.

Beje, Pagramančio regioninio parko direkcija siūlo ne tik pėsčiųjų ekskursijas, bet ir turistinius vandens bei dviračių maršrutus.

D.Radzevičius teiravosi, kada lankytojams geriausia atvažiuoti į regioninį parką. Anot Ritos, geriausia – pavasarį, kai sprogsta medžiai, arba rudenį, kai nukrenta lapai ir nuo aukštų slėnių bei skardžių atsiveria gražus kraštovaizdis.

– Bet gamta graži kiekvienu metų laiku. Vis dėlto keliauti baidarėmis Akmena tinkamiausias metas – pavasaris ir ruduo, kai vanduo aukštesnis. Vasarą sunkiau, o Didžiosios rėvos perplaukti beveik neįmanoma. Jūros upe baidarių žygius galima rengti bet kuriuo metų laiku, – pasakojo Rita.

Betyrinėjantį Lankytojų centro stendus svečią sudomino Indijos kaimo pavadinimo reikšmė. Indijos kaimas yra jau Šilalės rajono teritorijoje, Akmenos dešiniojo kranto slėnyje. Indijos kaimas ir iš jo vardo kilęs Indijos piliakalnio pavadinimas su Indijos šalimi nieko bendro neturi, jis reiškia „žemės giluma“.

– Lankytojų centre trumpai apžvelgę Pagramančio regioninio parko teritorijos vertybes, su lankytojais keliaujame į gamtą jų pasirinktu maršrutu, – sakė R.Krompalcienė.

Neužlipsi, gausi dar kartą atvažiuoti

Tik išėję iš regioninio parko Lankytojų centro jau gėrėjomės Akmenos ir Jūros upių santakos vaizdais. Pasak Tomo Kalašinsko, šioje vietoje, kad lankytojai galėtų matyti dar įstabesnį slėnio vaizdą, iškils 12 metrų aukščio bokštas (jei matuoti nuo vandens, bus galima žvelgti nuo 30 metrų aukščio). Netrukus buvome pakviesti kopti į Pagramančio piliakalnį. Piliakalnio šlaitai statūs, aukštesni nei 20 metrų, tačiau, kaip sakė Rita, jei atvažiavęs čia neužlipsi, nesiskaitys, kad iš viso čia buvai.

– Visiems sakau: jei neužlipsi, gausi dar kartą atvažiuoti, – išklojo mūsų palydovė.

Pakeliui Rita pasakojo apie Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo medinę bažnyčią, kuri statyta 1774 metais, o 1841 metais buvo atstatyti sienojai.

Rita taip pat kalbėjo apie žymius šio krašto žmones, vienas jų – šviesuolis Petras Jonikas iš Mažonų seniūnijos Ringių kaimo. P.Jonikas – lietuvių kalbos tyrinėtojas ir puoselėtojas, filologijos mokslų daktaras. Vienas jo kalbotyros darbų – „Pagramančio tarmė“, kuriame aprašyta iki tol mažai tirta autoriaus gimtoji žemaičių dūnininkų tarmė.

– Nors mes, čia gyvenantys, nekalbame šia tarme, turime pasakorę Birutę Normantienę, su kuria dar galima pasirokuoti dūnininkų tarme, – sakė mus lydėjusi Pagramančio regioninio parko direkcijos atstovė.

Iš kur Pagramančio vardas?

Pagramančio miestelio istoriją tyrinėjusio dr. Vytenio Almonaičio duomenimis, Pagramantis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1554 metais.

Užkopti ant Pagramančio piliakalnio ypač karštą dieną nelengva, bet verta – vaizdas atsiveria nuostabus. Daivos Žebelienės nuotrauka

Užkopę ant Pagramančio piliakalnio grožėjomės Pagramančio miestelio panorama. Šiaurinėje miestelio pusėje yra atodanga, iki kurios galima nukeliauti pačia viršukalne. Nuo atodangos regyklos atsiveria Akmenos vingiai. Netoliese – ir unikalus praeities liudytojas Meilės akmuo. Kaip ir pridera piliakalniui, Pagramančio piliakalnis taip pat turi savo legendų ir padavimų. Tose apylinkėse gyvenęs bajoras Pagramantis. Turėjęs gražuolę dukrą Gramančią, kuriai pirštis atvažiuodavo du jauni bajorai Songaila ir Ringaila. Merginai patiko abu jaunikiai, tad ji nusprendusi, kad tekės už to, kuris geriau dirbs ir supils piliakalnį, saugantį josios tėvo Pagramančio dvarą. Jaunikaičiai dirbo petys į petį ir supylė piliakalnį lygų lyg siena. Gramančia išsigando, kad duoto pažado negalės ištesėti, ir kreipėsi į burtininkę, kad ši patartų, ką daryti. Burtininkė davė merginai stebuklingo gėrimo sakydama, kad išgėrusi šį gėrimą pavirs upeliu.

– Gramančia nuėjusi į laukus ir išgėrusi gėrimą. Ir… pratekėjo pro tėvo dvarą, pro piliakalnį. Bajoraičių Ringailos ir Songailos vardais pavadinti mūsų kaimai Ringiai, kur yra Pagramančio regioninio parko Lankytojų centras, ir Sungailiškiai, pirmas kaimas link Tauragės, – pasakojo Rita.

Važiuojant pro miestelio stadioną Rita rodė kalvių plenero metu nukaldintus zodiako ženklus ir suolelius prie jų.

Įspūdinga Akmenos didžioji rėva

Iš Pagramančio pasukome svečiui parodyti tauragiškių pamėgtą poilsiavietę – Lakštingalos slėnį, kurį prižiūri Valstybinių miškų urėdijos Tauragės padalinys. Žmonių čia nuolat daugybė, atvažiuoja ir vestuvininkai fotografuotis. Aplankėme Akmenos didžiąją rėvą – akmenuotą upės slėnį, didingus Andriejaičių ir Gudlaukio ąžuolus. Andriejavo ąžuolas apie 26 metrų aukščio, plotis apie 5 metrus – jam apie 300 metų, o Gudlaukio ąžuolui apie 600 metų, jo aukštis apie 16 metrų.

To, ką gali pamatyti akys, nei aprašyti, nei nufotografuoti neįmanoma – tą jausmą reikia išgyventi, prisiliesti prie ąžuolų, pereiti linguojančiais kabančiaisiais tiltais. Kabančiųjų tiltų Pagramančio regioniniame parke net vienuolika. Pasirinkę turistinį maršrutą nuo Ringių iki Indijos lankytojai gali pamatyti ir pereiti 9 tiltus. Pats ilgiausias tiltas jungia Ringių ir Gudlaukio kaimus. Yra ir nelankomas tiltas, kuris yra privačioje teritorijoje.

O kur dar kvapą gniaužiančios atodangos, pažintiniai aukštapelkių – Plynosios, Lylavos, Akmenos takai, istoriją menančios koplytėlės, senos kapinaitės, gynybinės linijos pažintinis takas, partizanų bunkeriu. Regioniniame parke priskaičiuojama 15 vertingų savo dydžiu atodangų, iš kurių 12 yra prie Jūros upės ir trys – prie Akmenos.

– Vietiniai gyventojai atodangą dar vadina yžiumi (yžius – tai status griūvantis skardis, – red.), – sakė Rita, kai lankėmės prie Pagramančio atodangos. – Tai tarsi ledynmečio knyga. Matote, kaip sluoksneliai susidėliojo? Jos aukštis – nuo 29 iki 31 metro, o ilgis – 203 metrai. Ši atodanga labai keičiasi – tarpais slenka, želia krūmai, dygsta menkaverčiai medžiai. Kai buvau maža, ši atodanga buvo visai be medžių, ryškiai matėsi visi sluoksniai, atrodė labai didingai. Metams bėgant priaugo krūmų, medžių. Kasmet polaidžio metu medžiai po truputį slenka žemyn, upės lygiui pakilus, juos nuneš srovė. Gali būti, kad vėl kažkada ši atodanga atsivers visu grožiu.

Anot R.Krompalcienės, pačios gražiausios ir didžiausios yra Pagramančio, Genių, Jocių, Rekstukų, Alangos, Lengvenių atodangos. Vasarą vietiniai žmonės dažniau važiuoja maudytis į Jūrą, nes Akmenos upė labai šaltiniuota, todėl vanduo šaltesnis.

Dalintis:

About Author

Daiva Žebelienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą