Kairas – nesibaigiantys kontrastai

Keli šimtai kilometrų iki oro uosto, kelios valandos skrydžio dangų skrodžiant greičiau nei 800 km per valandą, ir galiausiai tave pasitinka pirmieji saulės spinduliai Sinajaus pusiasalio žinomiausiame kurorte Šarm el Šeiche. Smagu pasinerti į grožybių, kurias esi matęs tik suvenyriniuose paveiksliukuose ar nuotraukose, pažintį. Pagaliau pati aplankiau vieną iš septynių pasaulio stebuklų – iškiliąsias Gizos piramides, pasimėgavau trumpu kruizu ilgiausia (6500 km) pasaulio upe – Nilu, paskyriau bučinį „mirštančiam“ Sfinksui, pasėdėjau ant kupranugario kupros ir dabar žinau, kad antrą kartą ten grįžti nebenorėčiau.
Egiptas – ekonominis taškas Tiems, kurie jau lankėsi Egipte, šis straipsnelis leis prisiminti patirtus įspūdžius, o tie, kurie dar ten nebuvo, galbūt ims ir sugalvos pasinaudoti paskutinės minutės kelionių pasiūlymais (beje, kaip ir šių eilučių autorė) ir pasiners į daugybę įsimintinų įspūdžių žadančią kelionę. Egiptas – ne tik labiausiai apgyvendinta Rytų Afrikos valstybė, bet ir svarbus ekonominis ir politinis taškas ne tik arabų pasauliui, bet ir tarptautinei rinkai. Bent jau taip tikino vienos ekskursijų gidė. Visa šios šalies ekonomika laikosi ant „trijų dramblių“. Pirmiausia ir svarbiausia – nafta, be to, daug pajamų šalis gauna iš Sueco kanalo (mokesčiai juo gabenant krovinius mums atrodytų tikrai nežmoniškai dideli) ir galiausiai – turistai, kurių šios šalies kurortuose knibžda kaip skruzdėlių skruzdėlyne. Retkarčiais net atrodo, kad svetimšalių Egipte daugiau nei pačių gyventojų.Viešbutis, kuriame apsistojome, tik 12 km nuo oro uosto, iš ten lėktuvai kilo ir leidosi kas kelias minutes. Tad nesunku suskaičiuoti, kiek kiekvienas nusileidžiantis lėktuvas atneša pajamų vietiniams prekybininkams ir prabangiems viešbučiams. Teko pasidomėti ir sužinoti, kad kasmet Egipte apsilanko apie 7 mln. turistų, kurie šaliai atneša apie 10 mlrd. JAV dolerių pajamų. Užgniaužiančios kvapą piramidės Senosios civilizacijos šalyje gausu istorinių vietų ir paminklų, kuriuos įdomu aplankyti. Kainos už ekskursijas taip pat „žavingos“, o ir jėgų vykstant į jas prireikia nemažai. Svarbiausiu kelionės tikslu laikiau Gizos piramides ir Sfinksą. Patikėkite, juos verta pamatyti. Nors šiuolaikiniam žmogui, pratusiam matyti nežmoniško dydžio konstrukcijų pastatus jos gali atrodyti niekuo neypatingos, tačiau prisiminus, kad jos statytos 2590 m. prieš mūsų erą, tikrai užgniaužia kvapą. Gizos piramidės pelnytai vadinamos vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Tai seniausias unikalus ir vienintelis pasaulio stebuklas, išlikęs beveik nepaliestas nei atmosferos, nei civilizacijos. Šalia piramidžių puikuojasi ir gražusis Sfinksas. Bene svarbiausia vieta Kaire – Nilas ir žemės aplink jį. Nilas, matyt, ir buvo pagrindinė priežastis, padėjusi suklestėti šiai senovės civilizacijai, mat jis vietiniams gyventojams suteikdavo galimybę derlių nuimti keliskart per metus. Ir šiandien žemėse prie Nilo daug besidarbuojančių ūkininkų. Šalia „Mersedeso“ – asiliukas Jei kas paklaustų, kaip keliais žodžiais galėčiau apibūdinti Egiptą ar jo sostinę Kairą, atsakyčiau – nesibaigiantys kontrastai. Ir iš tiesų, tik autobusui įvažiavus į Kairą pradeda stebinti regimi vaizdai – vienoje gatvės pusėje išpuoselėtos vilos, supamos galybės jas saugančių policininkų, kitoje gatvės pusėje – nesibaigiančios statybos (kaip vėliau teks sužinoti – įprastas reiškinys), iš vienos pusės autobusą lenkia naujutėlaitis „Mersedesas“, o iš paskos velkasi vežimaitį traukiantis asiliukas. Atmintyje iškilo ir gatvės, apverstos šiukšlių kalnais, ir Nile plaukiojančios atliekos ar kiti neaiškios kilmės dalykėliai. Tačiau nesunkiai gali pamatyti vietinį gyventoją, besišlakstantį Nilo vandeniu ar netgi gurkšnelį jo praryjant. Moterims – ypatingas dėmesys Egipte ir ne itin simpatiškos moterys pasijus tikromis princesėmis. Vietiniai gyventojai nuolat gaubs jus dėmesiu, komplimentais, meiliais žvilgsniais. Ir nesvarbu, kad jų tikslas vienas – jums ką nors parduoti. Man toks perdėtas dėmesys – viena priežasčių, kodėl daugiau nenorėčiau vykti į šią šalį. Dėmesys malonus, tačiau vargina.Egiptas skiriasi nuo mūsiškės Lietuvos ir dėl kitų priežasčių. Ten paprasti darbuotojai uždirba kur kas mažiau nei mūsų šalyje siekia minimali alga, tačiau jie nuolat šypsosi ir užkrečia gera nuotaika. Turbūt Lietuvoje pamatyti žmogų, uždirbantį tiek, kiek eilinis egiptietis, ir nuolat besišypsantį, besidžiaugiantį gyvenimu, būtų unikalu. Vien dėl to verta aplankyti šią šalį, kad pamatytum, jog negyvename taip blogai, kaip mėgstame skųstis.