Keliautojos aplink pasaulį dviračiu aistra neblėsta – nori pažinti kuo daugiau kultūrų

Dalintis:

Lauksargių miestelyje užaugusi Monika Overlingytė viena dviračiu keliauja po pasaulį. Kelerius metus drąsi mergina nenuilsdama mina dviračio pedalus, o nuo 2019 metų jau įveikė 50 500 kilometrų – aplankė daugybę Europos ir Azijos šalių, šiuo metu keliautojos stotelė – Indija. Keliautojai teko išgyventi ne tik džiugias akimirkas, bet ir ekstremalias situacijas, tačiau atsisakyti šio iššūkio ji neketina – noras patirti dar daugiau nuotykių ir pažinimo džiaugsmą skatina judėti pirmyn.

Prabudo prigimtis

Dviračiu keliauti Monika Overlingytė pradėjo 2019 metais. Tuomet keliaudama po Lenkiją ir Graikiją įveikė 5000 km, o 2020 m. pasiekė Gibraltarą ir namo sugrįžo numynusi 11 500 km. Po metų išsiruošusi į Armėniją dviračiu nukeliavo dar daugiau – net 14 000 km. Ketvirtoji kelionė prasidėjo 2022 rugpjūtį ir tęsiasi iki šiol. Per pusantrų metų Monika dviračiu nukeliavo apie 20 000 km, aplankė 18 šalių: Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją, Serbiją, Bulgariją, Graikiją, Turkiją, Kiprą, Sakartvelą, Armėniją, Iraną, Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiziją, Indiją, Šri Lanką.

Atsakydama, kas ją paskatino keliauti, Monika prisiminė nuo vaikystės esanti labai smalsi, jai visada patikdavo tyrinėti apylinkes, būti gamtoje ir stovyklauti. O perkopus 25-erių metų ribą prabudo nuotykių ieškotojos prigimtis. Tuo metu merginai reikėjo įveikti nemažai iššūkių asmeniniame gyvenime, todėl kelionės dviračiu iš dalies tapo ne tik terapija, padėjusia labiau save pažinti, bet tai buvo vienintelė veikla, teikusi džiaugsmą.

Daugeliui net plaukai šiaušiasi išgirdus, kad mergina viena keliauja viena per pasaulį. Monika pasakojo, kad dažniausiai nakvoja palapinėje, hosteliuose, svečių namuose, pas vietinius gyventojus. Ji neslėpė, kad yra pakliuvusi į tokias situacijas, kai reikia pasirinkti saugiausią variantą, naktį yra leidusi ir garaže, laive, tualete, apleistuose pastatuose, miestų parkuose.

– Visada su savimi turiu pipirinių dujų, peilį, labai dažnai atsisakau įvairių pasiūlymų, jei jaučiu, kad nepasitikiu žmogumi. Daug streso, bet tai neatbaido nuo kelionių. Daug laiko praleidau kelyje ir mano biudžetas susitraukęs, todėl reikia rinktis pigiausius variantus, miegoti viename kambaryje su keliais žmonėmis arba rinktis nakvynę palapinėje. Viskas priklauso nuo šalies. Europoje retai galėjau sau leisti viešbutį, bet keliaujant vis toliau nuo namų kainos mažėjo. Ne sezono metu, pavyzdžiui, Batumi, Sakartvele, balandžio mėnesį už privatų kambarį nakčiai mokėjau vos kelis eurus, – kelionių subtilybes atskleidė kraštietė.

Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka

Įkvėpimo šaltinis

Monika prisipažino – nors keliauja jau ne vienerius metus, tačiau baimės jausmas niekur nedingo. Ji susitaikė su mintimi, kad bet kada kažkas gali nutikti, tik jau spėjo adaptuotis, ištreniravo akį pasirinkdama vietą palapinei, pradėjo vadovautis nuojauta, kuo gali pasitikėti ir ko geriau vengti. Mergina sako, kad laikui bėgant atsirado šeštasis jausmas, kuriuo ji beveik visada pasitiki. Dažnai keliauninkei išsimiegoti sutrukdo jos palapine susidomėję gyvūnai, ypač jei ji netyčia pastatyta ant laukinių žvėrių tako. Tuomet jie marširuoja pirmyn ir atgal, o šernai net stengiasi į ją įlįsti.

– Tačiau labiausiai baiminuosi žmonių. Vidurnaktį išgirsti vyriškių balsus, kai stovyklauji labai atokioje vietoje, sukelia paniką ir tuomet sunku nusiraminti. Sustingus tenka laukti ir tikėtis geriausio. Kartą viena kompanija mane pažadino 4 valandą. Panikos režime bandau apsirengti ir galvoju, o kas dabar bus. Iškišusi galvą pamatau tris nustebusius vyrus. Pasirodo, tai policijos ekipažas. Nors paaiškėjo, kad viskas saugu, užmigti jau nebepavyko. Kartą mano palapinę apsupo devyni aviganiai šunys, pradėjo draskyti mano krepšius, išgelbėjo piemenys, – dabar su šypsena mergina prisimena daug baimės įvariusius nuotykius.

Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka

Keliauti dviračiu M.Overlingytė mieliau renkasi šiltąjį sezoną, o šaltuoju laikotarpiu dviratį suka į šiltuosius kraštus. Šiuo metu Indijoje ji mėgaujasi 35 laipsnių šiluma, dažnai plaukioja, nes yra  pietinėje šalies pakrantėje. Visą laiką mina to paties „Fuji Touring“ dviračio pedalus. Keisti į kitą nenori, nes būtent šiuo dviračiu patyrė daugybę nuotykių ir priprato, nesudėtingus gedimus šalina pati.

– Norėčiau grįžti į Lietuvą ir nors trumpam aplankyti artimuosius, kurių labai pasiilgau. Bet nukeliavus taip toli nuo namų nesinori sustoti, o grįžti trumpoms atostogoms per brangu. Paskutinį kartą Lietuvoje buvau pernai sausį, kai radau labai pigius bilietus iš Kipro į Kauną. Tada gimtinėje pasisvečiavau kelias savaites. Dabar atsirado sveikatos problemų, tai sulėtinau tempą. Šiuos metus noriu praleisti tyrinėdama Indiją, Nepalą ir kitas Rytų Azijos šalis, – artimiausius planus atskleidė mergina.

Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka

Tik už Europos ribų minant pedalus Moniką užplūsta stipresnės emocijos – atsiranda nedidelė euforija, maloni nežinomybė, smalsumas. Ji sako daugiausia emocijų išgyveno riedėdama Irano keliais, iš pradžių jautė baimę, tačiau vėliau susižavėjo šia šalimi ir žada dar ten sugrįžti. O štai Irane ir Tadžikistane pastaruoju metu neramu, nestabili politinė situacija, galimi protestai.

– Kelionės man – gyvenimiška mokykla, įkvėpimo šaltinis. Susitinku įvairiausių žmonių – nuo milijonieriaus iki paprasto gatvės pardavėjo. Labai įdomu išgirsti jų istorijas, išmoktas pamokas, pasisemti išminties. Kelionės pakeitė mano vertybių pamatą, atsirado tolerancija, meilė viskam, kas aplinkui. Niekada nenusistatau iš anksto apie šalį, į kurią vyksiu, nes dažnai socialiniai tinklai nupaišo visai kitokį šalies veidą, nei pamatau savo akimis, – kalbėjo Monika.

Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka

Daug dėmesio, garsų ir chaoso

Visos aplankytos šalys M.Overlingytei patiko, nėra tokios, į kurią nebegrįžtų. Tik Lenkija šiek tiek pabodusi, nes išvažinėta dviračiu skersai ir išilgai. Pastarosios kelionės perliukas jai – Tadžikistanas su įspūdingiausiomis kalnų virtinėmis, kurių keliais mynė dviratį. Gražiausios stovyklos – Afganistano pasienyje. Plevėsuojančios Talibano vėliavos, mojuojantys afganai, susitikimai su kitais keliautojais dviračiais – visa tai merginai paliko neišdildomus prisiminimus.

– Europa tapo viena didele šalimi su labai panašiu mąstymu, požiūriu į gyvenimą ir tradicijomis. Supratau, kad džiaugiuosi, jog esu kilusi iš to vakarietiško katilo, kur turim lygias teises, nes lankantis musulmoniškose valstybėse teko pasijausti apribota jų kultūros. Daug kur tų šalių moterys turi gimdyti vaikus ir prižiūrėti namų ūkį, joms nėra galimybių siekti išsilavinimo, o ką jau kalbėti apie keliones. Jos visada stebėdavosi, kaip aš vienui viena keliauju iš vienos valstybės į kitą, kaip be vyro ir vaikų, iš kur gaunu pinigų, – kultūrinius skirtumus vardijo pašnekovė.

Monika papasakojo kelyje daug dėmesio sulaukianti iš vyrų. Sustoja pavieniai vyriškiai, dažniausiai sunkvežimių vairuotojai su nepadoriais pasiūlymais, gestais, yra net persekioję, mergina yra patyrusi ir fizinį priekabiavimą, po ratais jai metė fejerverkus. Tačiau daugiau buvo malonių atvejų, kai sustoję žmonės domėjosi, iš kur ji, kur važiuoja, kviesdavo pietų ar nakvynei, įduodavo užkandžių ir gėrimų.

– Susituokti pasiūlymų negavau, bet pasilikti gyventi tikrai buvo. Turkijoje vyrai labai nori europiečių žmonų. Dėl to, kad keliauju viena, sulaukiu nemažai pagarbos, su manimi elgiasi kaip su lygia visose šalyse. Tik Indijoje pradėjus keliauti su kitu dviratininku visi pirmiausia kreipiasi į jį, aš dažniausiai nesu įdomi. Vyrai nori tik nuotraukos su baltąja, bet ką aš manau, jiems nelabai įdomu, – šypsodamasi pasakojo keliautoja.

Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka

Šiuo metu Monika yra Indijoje, čia atvyko pernai lapkritį. Dviračiu į Indiją nenusigausi – teko skristi lėktuvu. Pasak jos, vos išlipus iš lėktuvo nosį surietė taršos kvapas. O jau dviračiu mindama pirmus kilometrus Naujajame Delyje buvo sumišusi nuo garsų ir chaoso kelyje, netgi suabejojo, ar čia pavyks dviračiu keliauti.

– Adaptavausi. Manyje gimė meilės ir neapykantos mišinys Indijai. Labai džiaugiuosi, patinka ši spalvinga valstybė, bet kartais norisi užsidaryti bent savaitei viešbučio kambaryje ir pailsėti nuo visko. Indijoje marga kultūra, tūkstančiai kalbų, dažnai indas su indu negali susišnekėti, tai viena skaniausių virtuvių, tikras vegetarų rojus. Čia sutikau įdomiausius žmones per visas keliones kartu sudėjus. Indija kaip magnetas sutraukia neeilines asmenybes, – pasakojo M.Overlingytė.

Monika Overlingytė keliauja aplink pasaulį dviračiu. Asmeninio albumo nuotrauka

Moniką labiausiai šokiravo Varanasio miestas, kur apeigų metu stebėjo prie Gango upės deginamus mirusiųjų kūnus. Matė daug lūšnynų ir skurdo. Indai jai patarė saugotis didžiųjų laukinių kačių, kurios gaudo važiuojančius motoroleriais juos nustumdamos. Beždžionės ten tikros akiplėšos – maistą iš rankų bando atimti iššiepusios dantis ir agresyviai puldamos. Nepaisant visų pavojų, Monikos tikslas – keliauti aplink pasaulį, aplankyti kuo daugiau šalių, pažinti kuo daugiau kultūrų. Mergina sako, kad nors jos kūnas pavargo, tačiau keliauti noras nenuslopo.

Dalintis:

About Author

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą