Kur keliauti gražų savaitgalį? Ką nuveikti, jei atostogos itin trumpos ar nėra galimybių išvykti toliau Lietuvos? Paieškojus lankytinų vietų galima rasti labai daug. Šįkart siūlome pasidomėti išvyka į netoli Anykščių miesto esantį medžių lajų taką.
Anykščiai – nedidelis Aukštaitijos miestelis, nuo Tauragės nutolęs kiek daugiau nei 200 km. Kelionė iki ten gali atrodyti tolima, tačiau visada galima iš anksto susiplanuoti stoteles kituose miestuose ar gražiuose gamtos kampeliuose.
Garsusis Anykščių medžių lajų takas vos už kelių kilometrų nuo miesto įkurdintas 2015 metais ir buvo pirmasis toks ne tik Baltijos valstybėse, bet ir visoje Rytų Europoje. Oficialūs šaltiniai teigia, kad tako ilgis – 300 m. Šį atstumą lankytojai eina 21 m aukštyje – medžių viršūnės visai čia pat, o žingsnius lydi informaciniuose stenduose išrašytos Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištraukos.
Šį taką rasti nesunku – navigacija tiksliai rodo kelią iki stovėjimo aikštelės. Beje, pastaroji driekiasi ir palei mišką, tad bet kuriuo metu galima stabtelti ir pasidairyti iš arčiau į turbūt garsiausią Lietuvos šilą, išgarsintą Antano Baranausko. Atvykus priešpiet pavyko automobilį pasistatyti visai netoli lankytojų centro. Tačiau išvažiuojant jau popiet artimesnės vietos automobiliams buvo sausakimšos ir kiti atvykstantieji iki lajų tako turėjo gerokai toliau kulniuoti.
Medžių lajų takas pasiekiamas einant tvarkingu keliuku link Puntuko akmens. Dažnas ten stabteli pasigrožėti ir įsiamžinti – akmuo įspūdingo dydžio. Kiek toliau paėjėję jau miške pasieksite viršun vedančius medinius laiptus. Jau prie pirmosios pakopos kabo įspėjimas tėveliams su vaikų vežimėliais – jiems rekomenduojama vežimėlius palikti lankytojų centre. Užkopus – bilietų kasa. Pirmaisiais veiklos metais ši lankytina vieta buvo prieinama nemokamai, tačiau dabar norint pasidairyti tarp medžių viršūnių teks susimokėti – suaugusiesiems bilietas atsieis 4 eurus, moksleiviams, studentams, pensininkams ir neįgaliesiems – 2 eurus.
Iš pirmo žvilgsnio takas atrodo neilgas, tačiau neskubant akys raibsta nuo miško grožybių, kurios driekiasi visai šalia. Įprastai stovėdamas ant žemės tokių dalykų nepamatysi. Kad nenusiviltumėte, svarbu paminėti, jog medžių viršūnių pasiekti nepavyks – jos gerokai virš tako, tačiau kiek paėjėję išvysite didžiulį bokštą ir nuostabią panoramą į tolius.
Nuėję taku visus 300 m pasieksite apžvalgos bokštą. Jis nei didelis, nei mažas – skelbiama, kad į viršų šauna 34 m. Kopti laipteliais viršun tiesiog būtina, nes nuo paties viršaus atsiveria neįtikėtinas vaizdas į neaprėpiamą Anykščių šilelį. Matyti ir Šventosios upės vingiai bei per upę vedantis iš tolo blizgantis tiltas. Oficialiame Anykščių regioninio parko puslapyje skelbiama, kad atidžiau įsižiūrėjusieji išvys ir aukščiausios Lietuvoje šv. Mato bažnyčios bokštus. Į šį bokštą paprastai gali patekti ir neįgalieji – įrengtas specialiai jiems skirtas liftas.
Pasigrožėjus išskirtiniu peizažu ir laiptais nusileidus žemyn verta trumpam vėl atsigręžti į apžvalgos bokštą – jis išskirtinis ne tik tuo, kad stovi ypatingoje vietoje, bet ir dizaino elementais. Bokštą puošiantys rombai savotiškai atkartoja tautinių juostų margumynus.
Apžiūrėję Aukštaitijos tolius ir nusileidę nuo bokšto, šiek tiek paėjėję pasieksite metalinį kabantį tiltą. Jį tikrai galima vadinti beždžionių tiltu – drąsesni juo gali ir šiek tiek pasisupti. Laimei, tai saugu – turėklus dengia tinklas.
Perėjus tiltą kabo rodyklė su nurodymais, ką toliau galima pamatyti. O pasiryžusieji eiti 5 km pasieks ir pačius Anykščius.
Turintys daugiau laiko apžiūrėti būtent šią vietovę gali užsukti į netoli lajų tako esantį medžio skulptūrų parką, dėmesio vertas ir labirintų parkas bei galybė kitų objektų. Tad nors kelionė į Anykščius ir tolima, galima susiplanuoti įdomią išvyką visai dienai.