fbpx

Kelionių maršrutai per pandemiją: Šilalė priviliojo gerokai daugiau lankytojų

Dalintis:

Dėl pandemijos tolimas užsienio keliones turėję atidėti lietuviai atranda savo kraštą – tokio turistų antplūdžio, koks buvo pernai, kai kurie šalies rajonai dar nebuvo regėję. Tarp jų ir Šilalės rajonas, sulaukęs kur kas daugiau lankytojų, nei įprasta.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad pasibaigus pirmajam karantinui namuose užsibuvę gyventojai ištrūko kas kur – ypač aktyviai po savo kraštą lietuviai keliavo pernai vasarą.

Skelbiama, kad vien 2020-ųjų liepą įvairiose apgyvendinimo įstaigose apsistojo daugiau nei 317 tūkst. žmonių, kai tuo pat metu 2019-aisiais jų buvo 282 tūkst.

Žinoma, daugiausia turistų bei poilsiautojų sezono metu ir vėl sulaukė pagrindiniai šalies kurortai – Palanga, Druskininkai, Klaipėda, Neringa ir Birštonas.

Palangoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik trečdaliu daugiau žmonių nei 2019 m. Druskininkai sulaukė beveik 60 proc. daugiau poilsiautojų.

Tačiau poilsiautojų jau pamėgtus šalies kurortus praėjusiais metais aplenkė kai kurie turistų mažiau atrasti šalies regionai.

Statistika rodo, kad apgyvendinimo įstaigose Šilalės rajone pernai trečiąjį ketvirtį apsistojo net 227 proc. daugiau žmonių nei tuo pat metu užpernai. Tokio kaip pernai nakvynės ieškojusių turistų antplūdžio nebuvo matęs ir Pakruojo rajonas. Praėjusių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį šiaurės Lietuvos rajone buvo apgyvendinta 203 proc. daugiau turistų nei užpernai. Turistų nestokojantis Biržų kraštas pernai taip pat sulaukė gerokai daugiau turistų – liepą, rugpjūtį ir rugsėjį čia bent vienai nakvynei buvo apsistoję 177 proc. daugiau svečių nei tokiu pat metu užpernai.

Dėmesį traukė dvarai

Biržų turizmo informacijos vyriausiosios specialistės Simonos Vaičekonės teigimu, didesnį keliautojų susidomėjimą pajutusios apgyvendinimo įstaigos gana greitai prisitaikė prie turistų antplūdžio. „Nakvynės vietas ėmė siūlyti ir privatūs asmenys, tačiau jų trūkumas vis tiek buvo juntamas“, – sakė S.Vaičekonė.

Jos teigimu, ypač daug turistų Biržai sulaukdavo savaitgaliais. Tada būdavo sunku surasti ne tik nakvynę, eilės nusidriekdavo ir prie Rinkuškiuose įsikūrusio restorano „Alaus kelias“.

Anot S.Vaičekonės, ypač populiarus buvo Biržuose esantis ilgiausias pėsčiųjų tiltas, taip pat Kirkilų apžvalgos bokštas, Biržų pilis ir Astravo dvaras.

Širvėnos ežero pusiasalyje esančio dvaro aplinka pernai dar buvo intensyviai tvarkoma, bet šiemet parkas lankytojų jau lauks gerokai atsinaujinęs. „Tikėtina, kad šį sezoną jis bus nauju traukos objektu“, – mano S.Vaičekonė.

Ji pasakojo, kad šiemet dar plėsis ir Kirkilų pramogų parkas – jame atsiras iliuzijų tunelis bei triušių sala. Atvykstantiems į Biržų kraštą bus siūloma aplankyti levandų ūkį, basų kojų parką, Sodeliškių dvaro kompleksą su gausybe pramogų.

Todėl Biržai ir šiemet tikisi nemažesnio užimtumo ir tam intensyviai ruošiasi. Kraštą lankantiems turistams norima pasiūlyti dviejų ar trijų dienų programas. „Šiemet ruošiamės priimti grupes, šeimos ūkius, kurie planuoja Biržuose praleisti ne vieną nakvynę“, – kalbėjo centro atstovė.

Viliojo maistu ir piliakalniais

Įspūdingo turistų srauto pernai sulaukė Žemaitijoje esantis Šilalės rajonas.

Statistikos departamento duomenimis, vasarą čia veikiančios apgyvendinimo įstaigos priėmė 1 974 asmenis, 2019 m. per tą patį laikotarpį – 588.

Vlado Statkevičiaus muziejaus darbuotoja Edita Merkelienė pasakojo, kad daugiau svečių kraštas sulaukė Šilalėje atsidarius naujam trijų žvaigždučių viešbučiui „Muontis“.

Pasak muziejininkės, daugiau turistų Šilalė sulaukė ir todėl, kad buvo įtraukta į projektą „Keliauk su Rasa“, kurio dalyviams buvo siūloma paragauti iš kanapių, duonos minkštimo ir smulkiai supjaustytų obuolių pagaminto Kūčių valgio „Meškuos šūduks“. Šis senovinis Šilalės krašto patiekalas pernai pateko ir neįprastus skonius pristatantį GASTROliavimo gidą.

E.Merkelienė taip pat teigė, kad turistus į Šilalę traukė ir piliakalniai, kurių rajone net 34. Lankomiausi – Medvėgalio, Bilionių ir Indijos. Taip pat populiaru buvo plaukti baidarėmis Jūros ir Akmenos upėmis.

Nors dėl karantino pernai turistinis sezonas buvo kiek trumpesnis, tačiau, pasak E.Merkelienės, Dionizo Poškos Baublių muziejus lankytojų sulaukė bemaž tiek pat, kiek ir ankstesniais metais. Į Šilalę atvykę turistai taip pat užsukdavo ir į unikalią miške stovinčią Drungeliškės koplyčią.

Muziejininkė pastebėjo, kad Šilalės apgyvendinimo įstaigose pernai gausiau apsistojo ne tik turistai, apgyvendinimo paslaugomis naudojosi ir Šilalės kultūros centrą renovavę darbininkai.

Beje, E.Merkelienė atkreipė dėmesį, kad jau baigiamas tvarkyti ir Padievaičio piliakalnis, kuris taip pat bus pritaikytas lankyti ir galbūt šiemet, pasibaigus karantinui, taps nauju traukos objektu. „Tikimės, kad lankytojai norės išvysti vietą, kur savo gyvenimo pradžioje rezidavo kunigaikštis Gediminas“, – svarstė muziejaus darbuotoja.

Ne visiems 2020-ieji buvo sėkmingi

Gausiau pernai buvo lankomi ir Molėtų bei Klaipėdos rajonai, taip pat Kretinga, Anykščiai. Beje, Vilniaus rajone pernai trečiąjį ketvirtį apgyvendinta 107 proc. svečių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m.

Daugiau klientų vasarą bei rudens pradžioje sulaukė ir apgyvendinimo įstaigos Prienų, Plungės, Vilkaviškio, Zarasų, Marijampolės, Raseinių ir Utenos rajonuose.

Vis dėlto dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos ir sumažėjusio užsienio turistų srauto, daugeliui apgyvendinimo įstaigų praėję metai nebuvo itin sėkmingi.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. šalies apgyvendinimo įstaigos sulaukė 2,2 mln. turistų, arba 46 proc. mažiau nei 2019 m., iš jų užsieniečių – 505,6 tūkst., arba 73,4 proc. mažiau.

Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį buvo apgyvendinta 320,8 tūkst. turistų, tai 61,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Turistų iš užsienio apgyvendinta 50,2 tūkst., arba 87,2 proc. mažiau, šalies gyventojų – 270,6 tūkst., arba 38,9 proc. mažiau.

Pernai spalį apgyvendinta 35,4 proc. turistų mažiau, lapkritį – 68,4 proc., gruodį – 83 proc. mažiau, palyginti su 2019 m. atitinkamais mėnesiais.

Daugiausia turistų viešbučiai, svečių namai bei moteliai sulaukė iš Ukrainos – 6,3 tūkst., arba 14,6 proc., ir iš kaimyninių šalių (Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos), kurių apgyvendinta 16,9 tūkst., arba 39,2 proc. visų apgyvendintų užsieniečių.

Turistų skaičius iš Europos Sąjungos šalių (neįskaitant Jungtinės Karalystės), palyginti su 2019 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 88,4 proc. ir sudarė 20,6 tūkst.

Statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo įstaigos dėl veiklos suvaržymų, susijusių su COVID-19 pandemija, praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paslaugų sektoriuje patyrė didžiausią nuosmukį – 43 proc., kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir susijusios veiklos įmonių apyvarta sumažėjo 19,5 proc.

Dalintis:

About Author

Skaitomiausias Tauragės krašto naujienų portalas

Palikite komentarą