Oranžinis smaragdo šalies auksas

Velnias sugalvojo tekinį. Jeigu taip nebūtų nutikę, sėdėtum ramus savo kamarėlėj, žįstum lašinį ar kiaulės skūrą ir pasišviesdamas balana rašytum niekada nepabaigiamą lygybės ir brolybės traktatą „Lietuva – tėvyne mūsų“. Dabar tėvynės pojūtis tapo ratuotas, sparnuotas, pasaldintas svetimose šalyse patirtais įspūdžiais, kainų ir pragyvenimo lygio palyginimais, pastebėjimais, kartais nusivylimais, bet kur kas dažniau tėvynės nenaudai kitose šalyse aptiktais Lietuvos trūkumais.
Sėdėdamas pigių skrydžių kompanijos „Ryanair“ lėktuve atsiverti lietuvišką laikraštį, kuriame parašyta: „Airijoje atrastas didžiausias Britų salyne aukso telkinys. Išankstiniai tyrimai rodo, kad Monaghan grafystėje rastame telkinyje gali būti daugiau nei milijonas uncijų aukso. Rastas atsargas specialistai įvertino 450 milijonų funtų sterlingų. Kompanija „Conroy Diamonds and Gold“ jau nusiuntė pranešimą į Londono biržą apie radinį. Trečiadienio vidurdienį pasaulio rinkose aukso kaina už unciją buvo 940 JAV dolerių. Airiškoji aukso gysla tęsiasi 30 mylių (beveik 50 kilometrų) per Monaghan, Cavan ir Armagh grafystes“. Va ko lekia lietuviai į smaragdo šalį!Supykęs, kad skrendi neilgam, numeti laikraštį ir mintimis grįžti į naująjį Kauno oro uostą, kur prie vienintelio tualeto durų matai nutįsusią vyrų ir moterų eilę. Nejučiom pagalvoji apie tos vietos svarbą svetimos šalies sostinėje. Ar mokeisi prispirtas reikalo Dublino policininko trimis ar keturiais žodžiais paprašyti šitos gyvybiškai svarbios vietos adreso? Ką tau bekalbiui teks daryti, jeigu iki galo neperskaitei net James Joyces „Dubliniečių“? Reikėjo prieš veidrodį mokytis padoriais gestais išreikšti šitą reikalą. Dabar nei kalbėti, nei parodyti nemoki. Vienaip ar kitaip, bet pradedi galvoti, jog viešojo sisiojimo kultūra Airijoje, ko gero, aukštesnė. Taip ir yra. Dublino oro uoste eilių prie tualeto durų nepastebėjau.  Rytas Lifėjaus krantinėje Lietuviai Dubline pusryčių beveik nevalgo, bet užtat pakerta neblogus naktipiečius. Prie emigrantų įpročio priprantame per penkias minutes. Sutiktuvėms ant stalo buvo patiesta už staltiesę didesnė pica ir ją kramtydami jaukinomės airiškos kultūros ir kainų politikos ypatumus. Dubline lietuviai dirba daug. Dažniausiai keliuose darbuose. Airijoje gyventi brangu. Ypač brangūs butai. Vieno kambario buto Dubline nuoma kainuoja tūkstantį eurų per mėnesį. Kituose Airijos miestuose butų nuoma pusantro karto pigesnė. Kambarį Dubline galima išsinuomoti už penkis šimtus eurų per mėnesį. Maistas Airijoje irgi yra brangesnis nei žemyne. Per mėnesį maistui žmogus išleidžia apie 300 eurų. Ypač brangūs alkoholiniai gėrimai. Viskio butelis kainuoja 20 eurų, skardinė alaus – 2 eurus, bokalas „Guinness“ alaus aludėje – 4 eurus. Rimtesniam gyvenimui nusiteikę lietuviai gėrimais nepiktnaudžiauja. Paliekame šią teisę airiams: jiems arčiau iš „pabo“ (airių mėgiamos alinės) pareiti namo, – sako lietuviai. Šiame pasakyme yra nostalgijos, graudulio, tėvynės ilgesio. Penki eurai už du puodelius kavos, dvidešimt penki žvilgsniai į ant stalo padėtą žemėlapį. Miestas turi sūkuringą gyvenimą. Tie nematomi sūkuriai jaučia žmogaus poreikį, todėl be garso pasiglemžia. Iš pradžių dingsta nepažįstamos erdvės baimė, paskui ateina įsiklausymas į miesto ritmą. Dubline labai populiarūs turistiniai autobusai, vadinamieji „Dublin City tour“, kurie atveža turistus į pačias garsiausias miesto lankytinas vietas. Tokio autobuso bilietas kainuoja 14 eurų ir galioja 24 valandas. Turas trunka apie pusantros valandos, jo privalumas tas, kad galima bet kada išlipti vienoje iš 23-ų stotelių ir, apsilankius kokiame nors objekte, vėl įlipti į atvažiavusį autobusą ir tęsti pažintinę kelionę. Galima pradėti turą vakare ir jį baigti kitą dieną. Šis Dublino pažinimo būdas labai patogus, kai blogas oras, arba tiems, kurie turi nedaug laiko, tingi vaikščioti. Panašūs turai amfibijomis organizuojami airių vaikams. Raguotų vikingų lydimi, aplankę istorinius objektus, mažieji ekskursantai dar ir paplaukioja upėse ar ežeruose. Vandens kultas ryškiai jaučiamas vaizduojamajame mene, ypač skulptūroje. Retas paminklas nesusietas su vandeniu.Bespoksant į Airijos turizmo organizatorių išmonę kojos pačios atneša prie Dublino pilies. Dublino miesto vardas kilęs iš šios pilies sode esančio baseino, pavadinto Juodasis Baseinas, kurio vardas airiškai skamba „Dubh Linn“. Pilis atvira lankytojams, įėjimas – mokamas. Pilies kieme tapome Airijos referendumo, atmetusio Lisabonos sutartį, liudytojais. Ten buvo iškilmingai ruošiamasi referendumo rezultatų aptarimui, rikiuojamos televizijos kameros, iš anksto derinamas apšvietimas. Pilies kieme šalia kitų Europos Sąjungos vėliavų plevėsavo ir mūsų trispalvė.Chester Beatty bibliotekoje galima rasti pasaulinio garso ankstyvosios krikščionybės, islamo ir rytų Azijos manuskriptų, paveikslų, knygų ir kitų meninių vertybių. Šias kolekcijas surinko kolekcionierius Alfredas Česteris Beatty, kuris prieš mirtį 1968 m. savo biblioteką dovanojo Airijos valstybei. Dublino rotušėje eksponuojama visa miesto istorija, pradedant nuo miesto įkūrimo, vikingų laikų, apimanti miesto klestėjimo ir stagnacijos laikotarpius ir baigiant šiuolaikinio – unikalaus ir kunkuliuojančio miesto paveikslais. Keliaudami Dame gatve, priėjome Kristaus katedrą. Tai seniausias Dublino pastatas, kurį 1030 m. pastatė Dublino vikingų karalius Sitrikas. Dar viena sena ir žymi Dublino bažnyčia – Šv. Patriko katedra. Ji labai reikšminga šalies istorijai. 1713–1747 m. žymus airių rašytojas ir satyrikas Džonatanas Sviftas šioje bažnyčioje dirbo dekanu. 1742 m. ten pirmą kartą buvo atlikta Hendelio simfonija „Mesijas“.Nedrąsiai nužiūrėtoje pievelėje iš lauknešėlio išimame lašinius, pakaunėje pirktą agurką, duonos žiauberę ir Dublinas pakvimpa tokia lietuvybe, kad net per trumpam sustojusių juodaodžių lūpų kampučius seilės bėga. Kelionėse patikrintas maistas sušildo skilvį, užgesina nuovargį ir pakelia žingsnį tolimesniam pažinimui. Kelią sutrumpina dar vienas Airijos kultūrai svarbus objektas – Trinity universitetas, įkurtas 1592 m. karalienės Elžbietos I, jis seniausias Airijoje. Nors universitetas pačioje Airijos sostinės širdyje, tačiau patekus į grįstą 20 hektarų ploto žalią universiteto kiemą pasijunti kaip ramiame parke toli nuo miesto triukšmo. Universiteto saugykloje saugoma garsioji keltų knyga bei daugiau kaip 200000 kitų seniausių Airijos knygų.Pagaliau prispiria ir gamtos padiktuotas reikalas. Ką daryti, kai esi bene turtingiausioje Dubline Graftono gatvėje? Tai geriausių ir žinomiausių Dublino restoranų, parduotuvių, gatvės muzikantų, mimų gatvė. Ji pavadinta Graftono kunigaikščio vardu. Gyvenimas šioje gatvėje tiesiog virte verda, žmonės plūsta į ją apsipirkti ir pasilinksminti. Kiek įkabindamas leki į kažkokią Europos Sąjungos kontorą, Dievo apvaizda parodo reikalingas duris. Apie alų – pagarbiai Barų Dubline pritupdyta ant kiekvieno kampo, sakoma, jog daugiau nei septyni šimtai. Dublinas savo barų kultūra turbūt žymiausias miestas, į kurį pasilinksminti skuba žmonės iš viso margo pasaulio. Kai kurie žinomiausi miesto barai veikia net nuo XIX a. Vienas egzotiškiausių Dublino barų – „Dawson lozunge“. Žmonės sako, kad tai mažiausias miesto baras, kuriame telpa tik aštuoni lankytojai. Jame kabo užrašas „Gerk, kiek nori, nes nėra vietos, kur galėtum nukristi“. Tačiau mums nebuvo kada, mums reikėjo prie „Spyglio“Išeiname į pagrindinę miesto gatvę, pavadintą O`Konelio vardu. Gatvės pradžioje yra Parnell skveras su Atsiminimų sodeliu. Jis įkurtas Airijos sukilimo, vykusio 1916 m., aukoms atminti. Labai efektingai atrodo vandens pripiltas didžiulis kryžius. Priešais sodelį įkurta Dublino meno galerija. Šalia galerijos – Dublino rašytojų muziejus, radęs prieglobstį XVIII a. rūmuose. Muziejus supažindina su garsių Airijos rašytojų Dž.Svifto, D.Šeridano, O.Vaildo, B.Šou, D.Džoiso ir kitų gyvenimais, kūryba, asmeniniais daiktais. Kadangi eurai kišenių neplėšė, į Airijos literatūros korifėjus tik pasižvalgėme. O`Konelio gatvės viduryje – plati pėsčiųjų zona, kurioje stovi keli garsūs paminklai. Pats žinomiausias ir naujausias – iš nerūdijančio plieno pagamintas „Spyglys“, pastatytas 2002 metais. Šis statinys simbolizuoja naują – modernų Dubliną. Reginys originalus. Nenusakomo dydžio adata sminga į vakarėjantį dangų. Poliruotu paviršiumi slenka debesų skiautės. Šioje gatvėje taip pat stovi Dublino centrinio pašto pastatas, per 1916 m. Airijos sukilimą buvęs centrine Airijos Respublikos armijos būstine. Kaip ir visuose O`Konelio gatvėje esančiuose paminkluose, taip ir centrinio pašto pastato kolonose dar galima rasti kulkų iš Airijos sukilimo laikų. Vaikštinėjant Dublino gatvėmis stebino pagarba istorijai ir mokėjimas ją meniškai įprasminti.