Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Socialiniuose tinkluose savo kelionių akimirkomis besidalijanti Rugilė Musvydaitė į keliones po tolimas šalis leidosi vos baigusi mokyklą. Pasak Rugilės, išėjimas už komforto zonos ribų padeda geriau pažinti save ir suvokti, kas iš tiesų esi ir ko nori iš gyvenimo. Per dvejus metus mergina apkeliavo dalį pietryčių Azijos ir Pietų Amerikos regionų.
„Suvokimas, kai supratau, kad mane žavi tikros kelionės, o ne kelių savaičių atostogos prabangiame viešbutyje su viskas įskaičiuota, atėjo dar besimokant mokykloje, kai visai netikėtai pamačiau eilinės gatvės nuotrauką, užfiksuotą kažkur Azijoje. Tuo metu net nežinojau apie Azijos gamtos grožį, bet degiau noru susipažinti su šio žemyno kultūra, Azija man atrodė kaip visiškai kitas pasaulis“, – sako Rugilė.
Mergina atvira – artimųjų reakcija į jos planus keliauti po pasaulį buvo gana abejinga. Į jos kalbas, kad baigusi mokyklą leisis į kelionę po Aziją, šeimos nariai numodavo ranka ir rimtai į tai nežiūrėjo. Ši Rugilės idėja jos artimiesiems atrodė kaip sunkiai įgyvendinama svajonė, nes Azija toli ir ten nuvykti brangu. Be to, buvo nesuvokiama, kaip mergina gali keliauti viena po nepažįstamas šalis, nes tai iš pirmo žvilgsnio atrodo pavojinga.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
Tarp kelionių tauragiškė keliautoja dirba įvairius trumpalaikius nekvalifikuotus darbus užsienyje ir vėliau maždaug tiek pat laiko skiria kelionėms. Savo išlaidas planuoja atsakingai ir tai jai padeda išgyventi su tiek pinigų, kiek turi sukaupusi. Iš pradžių Rugilė atideda mėnesio planuojamų išlaidų sumą, iš jos atideda lėšas būsto nuomai, o likusius pinigėlius padalija kiekvienai dienai. Mergina sako, kad atvykus į naują šalį geriausia pirmas dienas apsistoti hostelyje, susipažinus su kitais keliautojais galima sužinoti vertingos informacijos ir naudingų lankytinų vietų rekomendacijų.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
Į kelis mėnesius trunkančias keliones Rugilė visą reikalingiausią mantą sutalpina 40 litrų talpos kuprinėje, kuri įprastai sveria 7 kilogramus. Keliaujant labai svarbu atsirinkti reikalingiausius daiktus, kad būtų lengva ir patogu keisti apsistojimo vietas. Vykstant į šiltuosius kraštus vienas privalumų – kad drabužiai beveik neužima vietos.
Rugilė neslepia, kad kaskart prieš išvykstant į dar vieną nepažįstamą šalį ją apima jaudulys ir baimė, tačiau noras, kurio vedama suplanavo kelionę, visada stipresnis. Prieš keliaujant į naują šalį mergina kelionei ruošiasi skaitydama įvairius kelionių tinklaraščius, oficialius šalies ambasados puslapius dėl dokumentų, reikalingų vizai gauti. Reikia pasidomėti ir šalies kultūra, įstatymais, žmonių mentalitetu, elgesio normomis, regionų saugumu, atkreipti dėmesį ir kur geriausia išsigryninti pinigus, taip pat pravartu išmokti pagrindines vietos kalbos frazes. Nors pasiruošimo nemažai, tačiau kelionės maršruto Rugilė niekada iš anksto neplanuoja.
– Kaip išsirenkate šalis, į kurias norite keliauti?
– Planuodama pirmąją savo kelionę, žinojau tik tiek, kad noriu keliauti po būtent pietryčių Azijos regioną. Ironiška tai, kad buvau priešiškai nusistačiusi prieš Tailandą, nes ši šalis man atrodė labai banali ir turistinė, o galų gale išėjo taip, kad praleidusi ten 5 mėnesius pakeičiau nuomonę. Norėjau per kelis mėnesius aplankyti Vietnamą, Malaiziją, Singapūrą ir Indoneziją, bet jokio tikslaus plano neturėjau. Į Tailandą keliavau su draugu, nes neatlaikiusi aplinkinių spaudimo patikėjau, kad keliauti vienai bus pavojinga.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
– Ar pasaulyje prasidėjusi koronaviruso pandemija nepakišo kojos planuojant keliones?
– Vieną dieną socialiniuose tinkluose pamačiau, kad mergina, kuri dalijasi pigiomis skrydžių nuorodomis, pasidalijo skrydžio iš Vilniaus į Bankoką vos už 164 eurus informacija. Susiplanavau 9 savaites keliauti maršrutu Vilnius–Bankokas–Puketas–Kuala Lumpur–Langwaki sala–Singapūras–Balio sala–Vilnius. Mano kelionė prasidėjo kovo 12 dieną, tai buvo globalinės pandemijos išvakarės. Buvo kilę minčių atšaukti viską, nes buvo visiškai neaišku, kiek laiko praleisim kelionėje, ar pavyks grįžti. Vis dėlto su draugu nusprendėme surizikuoti. Tailande praleidome 2 savaites, bet jau po kelių dienų per žinias pamatėme, kad šalys, kurias planavome aplankyti vėliau, viena po kitos uždaro sienas ir pradėjo plūsti pranešimai apie atšaukiamus skrydžius.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
– Ką tuomet išgyvenote, ar pandemija nenumalšino kelionių aistros?
– Iš pradžių buvo labai baisu, net neįsivaizdavau, kada bus įmanoma grįžti namo. Kilo daug chaoso ir nežinomybės, kas nutiktų užsikrėtus tuo metu dar visiškai neištirtu virusu svetimoje šalyje. Pagyvenusi Tailande kelias savaites, atradau vietines „Facebook“ grupes, kuriose vietos gyventojai pigiai nuomoja tiek būstus, tiek motorolerius. Maistas Tailande irgi labai pigus, tai pagalvojau, kad galiu atsipalaiduoti ir džiaugtis gyvenimu, kol jau bus įmanoma grįžti į Lietuvą, taip ir padariau. Po 2 mėnesių išsiskyrė mūsų keliai su draugu, tačiau tai išėjo tik į gera. Kai likau viena, visiškai atsigavau ir jaučiausi laimingesnė nei bet kada. Per tą laiką Tailande pradėjau sportuoti, plaukiodavau baseine, skaičiau knygas, žygiuodavau į kalnus, kasdien vykdavau prie jūros. Susipažinau su kitais keliautojais, tačiau didžiąją laiko dalį praleidau viena, tai vienas įsimintiniausių laikotarpių mano gyvenime.
– Kam keliaujant daugiausia tenka išleisti pinigų?
– Keliaujant po Tailandą lėtesniu tempu, apsistojus vienoje vietoje 3–4 savaitėms, už 200–250 eurų galima gyventi tvarkingame vieno kambario bute su baseinu ir sporto sale. Išsinuomoti motorolerį mėnesiui kainuoja apie 50 eurų, o pilnas bakas kuro – 2–3 eurai. Maistas vietinėse kavinėse ar maisto kioskeliuose irgi labai pigus, bet norint sutaupyti galima maistą gamintis namuose. Už 500–600 eurų mėnesiui galima gyventi patogiai ir be jokių rūpesčių, o gamta ir nuostabiausi vaizdai visiškai nemokami.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
Pietų Amerikoje situacija kiek kitokia, viskas žymiai brangiau. Nuoma mėnesiui apsistojant „Airbnb“ kainuoja maždaug 400–600 eurų, o gyvenant hosteliuose – apie 300–400 eurų. Pavyzdžiui, dabar Kolumbijoje, kol esu apsistojusi pas draugę, nuoma nieko nekainuoja. Likusius pinigus pasiskirstau maistui ir transportui. Kadangi apsiperku vietiniuose turgeliuose, tai viskas tikrai pigu. Maistui čia išleidžiu apie 150 eurų per mėnesį. Viešojo transporto bilietas – 40 centų, kartais naudojuosi taksi paslaugomis. Jei mano mėnesio biudžetas – 1000 eurų, atskaičiavus nuomą, maistą ir transportą lieka 250–450 eurų pramogoms, lankytiniems objektams, vakarienei restorane ir panašiai.
– Ar kada keliaujant teko suktis iš padėties, kai pritrūko santaupų?
– Kadangi vykdama į Tailandą planavau keliauti tik 9 savaites, o su tuo pačiu biudžetu teko praleisti ten net 5 mėnesius, paskutinį mėnesį, likus kelioms savaitėms iki skrydžio, supratau, kad pinigų neužteks. Tada prisiminiau, kad buvau skaičiusi apie lietuvio patirtį budistų vienuolyne Tailande. Vienuolynuose galima gyventi iki 10 dienų, o jei yra noro pasimokyti apie budizmą, savanoriaujant galima ir ilgiau. Apgyvendinimas, maitinimas, drabužiai nieko nekainuoja. Tačiau yra viena sąlyga – reikės gyventi pagal vienuolių taisykles: miegoti ant grindų mediniame namelyje, keltis 5 valandą ryto kasdien, valgyti veganišką maistą, tris kartus per dieną medituoti po kelias valandas. Nusprendžiau, kad bus puiki proga iš labai arti susipažinti su Tailande vyraujančia religija ir tuo pačiu išsisuksiu iš keblios finansinės padėties.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
– Kokių dar nemalonių patirčių teko išgyventi?
– Paskutinį mėnesį Tailande, kai baigėsi pinigai ir nusprendžiau apsistoti vienuolyne, tam, kad jį pasiekčiau, reikėjo keliauti į šalies šiaurę. Biudžetas buvo labai ribotas, todėl nusprendžiau keliauti 3 klasės traukiniu. Kelionė truko 16 valandų, nors turėjo trukti 12, bet punktualumo Azijoje tikėtis būtų naivu. Kondicionieriaus, žinoma, nebuvo, langai neužsidaro, viskas išlūžę, vietoj tualeto – skylė. Žmonių buvo daugiau, nei užteko vietos, visi sėdėjo susispaudę, o vaikai miegojo tiesiog ant grindų. Buvo žmonių, kurie rūkė viduje.
– Kiekvienoje šalyje susirandate naujų draugų. Kaip užsimezga naujos pažintys?
– Pažintis dažniausiai prasideda nuo paprasto „Where are you from?“ (liet. Iš kur tu?) ir net nepastebi, kaip jau suplanavai rytoj keliauti kartu. Kartą Meksikoje pamačiau kolumbietės merginos įrašą vienoje „Facebook“ grupių, kurioje buriasi keliaujančios moterys. Nusprendžiau parašyti ir pasiūlyti susitikti, taip užsimezgė mūsų draugystė. Dabar ir svečiuojuosi pas ją Kolumbijoje.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
– Kaip susikalbėti šalyse, kuriose vietiniai gyventojai sunkiai kalba angliškai?
– Norint susikalbėti reikia daug ir plačiai šypsotis, šita kalba visur atpažįstama. Keliauti nemokant kalbos nesudėtinga, bet pasitaiko nejaukių ir tuo pačiu juokingų situacijų, kai vietiniai į tave žiūri kaip į ateivį ir nesupranta, ko nori. Reikia nebijoti būti kūrybiškam ir sugalvoti, kokiais gestais, žodžiais ar ženklais iškomunikuoti savo poreikius.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad kelionėms po pasaulį reikia turėti daug pinigų?
– Manau, dažnai painiojamos sąvokos: atostogos ir kelionės. Atostogoms tikrai reikia daug pinigų ir atostogos įprastai tęsiasi 1–3 savaites. O keliauti gali su tiek, kiek turi. Jei biudžetas ekstremaliai mažas, galima tranzuoti, apsistoti pas žmones nemokamai per „Couchsurfing“ mobiliąją programėlę, miegoti palapinėje arba savanoriauti ir mainais gauti neįkainojamos patirties, nakvynę ir maisto. Viskas priklauso nuo žmogaus poreikių ir to, kaip stipriai jis nori keliauti.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
Kelionės man padėjo suvokti, kaip man pasisekė, kad gimiau būtent Lietuvoje, su lietuvišku pasu galiu laisvai keliauti po beveik visą pasaulį, daugumoje šalių net vizų nereikia. Supratau, kaip mums pasisekė, kad savo gimtajame mieste galime jaustis saugiai, kad gyvename šalyje su gerai išvystyta sveikatos sistema, su galimybe įgyti nemokamą aukštąjį išsilavinimą ir esame laisvi bei nepriklausomi. Visi šie dalykai atrodo kaip savaime suprantami, nors labai daug žmonių pasaulyje tokių privilegijų neturi.
Rugilės Musvydaitės asmeninio albumo nuotrauka
***
Kol kas artimiausi Rugilės planai nesikeičia – ji svajoja aplankyti Malaiziją, Vietnamą, Indoneziją, Filipinus, Šri Lanką. Nors ateityje planuoja studijuoti vienoje Lietuvos aukštųjų mokyklų, tačiau stabilios ir nekintančios savo gyvenamosios vietos nemato nei Lietuvoje, nei kitoje šalyje. Anot Rugilės, gyvenimas trumpas, o pasaulyje dar tiek daug neaplankytų vietovių.
Parengė Ieva Žumajevaitė
