Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Lietuvą sukrėtusi jaunos gydytojos tragedija Šiauliuose atvėrė po devyniais užraktais slepiamas medikų bendruomenės žaizdas. Psichologinį smurtą darbe patiriantys medikai ir kiti medicinos darbuotojai tyli bijodami vadovų nuobaudų ir prarasti darbo vietą. Teroras darbo vietose gajus ne tik didmiesčiuose. Šią savaitę Tauragės medikai „Tauragės kurjeriui“ liudijo apie situaciją rajono gydymo įstaigose.
Medikų bendruomenę sukrėtė jaunos specialistės mirtis – šešerius metus Šiaulių respublikinėje ligoninėje dirbusi medikė prieš kelias dienas iki nelaimės buvo atleista iš pareigų. Iš gyvenimo ji pasitraukė savo noru, bet artimiesiems paliko atsisveikinimo raštelį, kuriame įvardijo poelgio priežastis. Medikė dėl savo emocinės būklės ir poelgio apkaltino ligonės vadovybę. Iškart po nelaimės Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė kitų ligoninių darbuotojų skundų dėl netinkamo vadovybės elgesio, patiriamų patyčių, spaudimo ir psichologinės prievartos – mobingo.
Supriešino karantinas
Pirmieji Tauragės medikų skundai „Tauragės kurjerio“ redakciją pasiekė dar pernai rudenį, prieš prasidedant antrajai koronaviruso bangai. Tuomet medikai skundėsi saugumo neatitinkančiomis darbo sąlygomis, sakė gyvenantys baimėje ne tik dėl savo sveikatos, bet ir artimųjų gyvybių.
– Galėjome atsisakyti darbo, bet tai būtų savo noru padėtas parašas išeiti iš darbo. Jei neturi sunkių ligų, esi jaunas, dirbti privalai. Jokių išlygų vadovybė netaikė. Net kai visi dirbo iš namų vengdami bet kokio kontakto, mes, net neturėdami tiesioginio sąlyčio su pacientais, buvome priversti eiti į darbus ir sėdėti vienoje patalpoje su kitais kolegomis. Popierius tvarkyti galėjome ir namuose, bet ar tai kažkam rūpėjo? – „Tauragės kurjeriui“ sakė viena Tauragės ligoninės specialistė.
Kita medikė, pačiu karščiu metu dirbusi su COVID-19 sergančiais pacientais, kalbėti viešai atsisakė, nors patikino, kad turėtų ką papasakoti. Viešumo darbuotoja pabūgo baimindamasi, kad kolegos ir ligoninės vadovybė ją atpažins.
Tauragės ligoninės direktorius Liutauras Indriuška sako, kad per jo darbo vadovaujant ligoninei metus jokių darbuotojų skundų dėl nederamų įstaigos vadovybės veiksmų jis nėra gavęs, asmeninių nesutarimų nei prieš pandemiją, nei pandemijos metu tarp ligoninės vadovybės ir specialistų, direktoriaus tikinimu, nebuvo.
Mano, kad trūksta „juodadarbių“
Apie nesutarimus ligoninėje pasakojo ir buvusi Chirurgijos skyriaus bendruomenės slaugytoja (vardas ir pavardė žinomi). Moteris tvirtina po 30 metų darbo iš ligoninės išėjusi be išeitinės kompensacijos.
– Įprastai už papildomą krūvį ar viršvalandžius darbuotojai turi gauti atitinkamą atlygį. Ligoninės vyriausioji medicinos sesuo patikino, kad už tokį darbą bus atsiskaityta, bet ligoninės direktoriui tai buvo nė motais. Skirti priedą jis atsisakė. Buvo skaudu, bet nusprendžiau nesileisti žeminama. Iš darbo išėjau, – sakė medicinos darbuotoja.
Liutauras Indriuška. Renaldo Malycho nuotrauka
Liutauras Indriuška į klausimą, ar darbą dėl nesutarimų su ligoninės vadovybe yra palikęs nors vienas darbuotojas, atsakė: „Dėl asmeninių nesutarimų su vadovybe nė vienas“. Direktorius patikino, kad su visais darbuotojais ligoninė atsiskaito pagal nustatytą tvarką ir visada sumoka už viršvalandžius. Paprašytas suskaičiuoti, kiek per ketverius jo vadovavimo ligoninei metus įstaigą paliko medicinos darbuotojų, kurie išėjo į pensiją, buvo atleisti ar išėjo savo noru, L.Indriuška tiksliai įvardyti negalėjo ir paprašė laiko informacijai surinkti.
Pandemijai įsisiūbavus ir sumažinus teikiamų medicinos paslaugų, ligoninėje dirbantys specialistai galėjo atsipūsti, skyriuose buvo gydomi tik tie pacientai, kuriems reikėjo būtinosios pagalbos. Medicinos darbuotojai tvirtina nenorintys, kad grįžtų laikai, kai skyriai būdavo perpildyti.
– Skyriuose guli po 30 ligonių, o naktiniuose budėjimuose lieka 2–3 darbuotojai. Jie turi sužiūrėti visus iki vieno, pasirūpinti silpnaisiais, suteikti ekstrinę pagalbą ir tikėtis, kad naktis praeis ramiai. Ar tai normalu? Sakote, trūksta personalo? Trūksta juodadarbių, bet administracijos darbuotojų popieriukams rašyti ligoninė turi sočiai ir su žymiai didesnėmis algomis, už neaiškius darbus skiriamomis premijomis, – sakė dar viena medicinos darbuotoja, po budėjimų Tauragės ligoninėje skubanti dirbti į kito rajono gydymo įstaigą.
Teigė priedų negavę
Apie premijas specialistė prabilo ne veltui. „Tauragės kurjeris“ dar rudenį kalbino pasipiktinusius Radiologijos skyriaus darbuotojus. Šis skyrius atlieka įvairius skubius tyrimus – echoskopijas, kompiuterinę tomografiją, rentgeno tyrimą ir kitus, bet Sveikatos apsaugos ministerijos skirtų priemokų už darbą pandemijos metu negavo. Pasak kalbintos šio skyriaus darbuotojos, pirmosios COVD-19 bangos metu beveik kasdien skyriaus darbuotojai būdavo kviečiami į vadinamąjį COVID-19 skyrių, kiekvienąkart turėdavo gabentis sunkią tyrimų techniką, vilktis specialią apsauginę aprangą.
– Mūsų skyriaus darbuotojai, kitaip negu kiti medikai, per karantiną kasdien turėjo eiti į darbą, nes mūsų darbo neįmanoma atlikti nuotoliniu būdu. Tam reikėjo mūsų rankų. Gydytojas tyrimų rezultatus aprašyti, juos įvertinti dar galėjo nuotoliniu būdu, o mes privalėjome kontaktuoti su kiekvienu pacientu, – sakė skyriaus darbuotoja.
Kolegei pritarė Tauragės ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Saulius Jančys. Tuomet jis rašė raštą ligoninės administracijai ir paprašė skirti nors kokius priedus ypatingomis sąlygomis dirbusiems jo skyriaus darbuotojams, bet sulaukė antausio:
– Administracija teigė, kad konkrečiai mes turėjome mažai darbo, tiesiogiai su sergančiaisiais COVID-19 nesusidūrėme, ir viskas. Neva ir taip gavome algas, – tuomet sakė S.Jančys.
Tauragės ligoninės vadovas L.Indriuška į tokius darbuotojų skundus reagavo ramiai. Vadovo žodžiais, tie darbuotojai, kurie tikrai dirbo per „kovidą“, gavo priedus, o tie žmonės, kurie žurnalistams pateikia kitokią versiją, esą sako netiesą.
Teroras – jau studijų metais
Lietuvos gydytojų sąjungos Tauragės filialo pirmininkas Andrius Burmistrovas sako, kad psichologinį terorą jam yra tekę patirti dar rezidentūros metais vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų. Vėliau, pradėjęs gydyti tauragiškius ir tapęs Gydytojų sąjungos Tauragės atstovu, chirurgas sako su mobingu susidūręs ir Tauragėje. Kuo pasibaigė darbuotojų nesutarimai su buvusiu ligoninės vadovu Irmantu Mockumi, pašnekovas neatskleidė saugodamas iki šiol ligoninėje dirbančių kolegų privatumą. Patvirtino tik tiek, kad dalis besikreipusiųjų pagalbos ligoninėje nebedirba.
Andrius Burmistrovas ragina kolegas nebijoti ir prašyti pagalbos. TK archyvo nuotrauka
– Visi medicinos darbuotojai, patiriantys spaudimą, gali drąsiai kreiptis tiesiai į mane, aš per tą perėjau rezidentūros metais, kuo galėsiu, tuo padėsiu. Tauragėje tokių atvejų anksčiau buvo, bet pavienių. Rezidentūros metu psichologinis spaudimas ir net mobingas buvo daug labiau išreikštas. Tą galiu pasakyti labai nuoširdžiai ir atvirai. Rezidentūra sunki ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Medikų psichologinė būklė yra vienas iš sistemos pūlinių, kurį reikia būtinai šalinti suteikiant tinkamą pagalbą, – sako A.Burmistrovas.
Gydytojas patvirtino, kad ir dabar Tauragės medicinos įstaigose yra hierarchija paremtų darbo santykių ar bandymų daryti spaudimą, tiesa, gerokai mažesnė nei didmiesčiuose.
– Yra gera naujiena, Tauragėje suburtas gana jaunas kolektyvas ir į psichologinį terorą čia žiūrima kitaip. Žinoma, kartų klausimas kaip gyvenime taip ir darbe visada egzistavo ir egzistuos. Skiriasi skirtingų kartų specialistų požiūris ir į darbą, ir į darbo organizavimą. Yra dar iš tarybinės armijos laikų likusių darbo principų: kol esi jaunas, turi dirbti už kitus, o kai pasensti, už tave dirba jaunimas. Daug tokių atvejų nėra, bet vienas kitas pabando taip pasielgti. Blogiausia, kad įtempti santykiai paprastai sprendžiami stipresniojo, aukštesnes pareigas užimančio asmens naudai, – sako pašnekovas ir pabrėžia, kad psichologinio teroro dažniau pasitaiko ne medicinos įstaigose, o privačiose bendrovėse ir net mokyklose.
Pasak A.Burmistrovo, medicinoje yra kitų aštrių kampų: problemų dėl darbo krūvių, virškrūvių, psichologinės įtampos. Pats darbas taip pat turi savų psichologinių minusų.
– Medicinos darbuotojai dirba su žmonėmis, kuriems skauda, visa, ką patiria darbe, parsineša į namus, pasidalija kolektyve. Stebiu užsienio kolegų praktiką ir esu įsitikinęs, kad psichologų pagalba medikams būtina. Pavyzdžiui, chirurgas turi itin sudėtingą operaciją arba medikas prižiūri ligonį, o jis staiga miršta – šalia dirbančio psichologo nėra. Oficialiai jis kažkur egzistuoja, bet realiai pagalbos neteikia. Gydytojui po tokio sukrėtimo sunku gydyti kitą pacientą. Kitur medikams skiriamos kelios valandos atsigauti, pailsėti, o pas mus, deja, to nėra, nėra užkardymo įtampai ir nesutarimams, – savo požiūrį į medikų psichologinę sveikatą išsakė A.Burmistrovas.
Kur kreiptis?
Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai skelbia pagalbos medikams numerius. Patiriantys problemų gali skambinti tel. 8 800 66 004 (jei norima pranešti apie korupcijos atvejus paskambinus spausti 2, jei norima pranešti apie mobingo atvejus sveikatos priežiūros įstaigose paskambinus spausti 3). Pokalbiai įrašomi. Paskambinus nedarbo metu, galima palikti žinutę balso pašte.
