Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Naujus metus dažnas mūsų pradeda pasižadėjimais, kurių bent vienas susijęs su noru gyventi sveikiau: sportuoti, geriau maitintis ar tiesiog atsisakyti cigarečių dūmo. Deja, vien tik gerų norų nepakanka, o tokie pasižadėjimai kartojasi daugybę metų iš eilės. Tad ieškant daugiau motyvacijos pagaliau imtis permainų – pats metas prisiminti, kokią žalą organizmui turi šis kasmetis atidėliojimas ir kiekvienas cigaretės dūmas.
Vienoje cigaretėje – dešimtys vėžio sukėlėjų
Paskatinti į rankas nebeimti cigarečių turėtų padėti žinojimas, kas į mūsų plaučius patenka kaskart įkvėpus dūmų. Skaičiuojama, kad cigaretės degimo metu išsiskiriančiuose dūmuose yra daugiau nei 6000 skirtingų chemikalų, iš kurių apie 70 sukelia vėžį: rūkymas yra viena pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų susidarymo priežasčių. Daugiau nei 90 proc. visų plaučių vėžio atvejų taip pat atsiranda kaip ilgalaikio rūkymo pasekmė.
Turbūt viena žinomiausių kartu su cigarečių dūmais į organizmą patenkančių medžiagų – vėžį sukeliančios dervos. Tik maždaug trečdalis jų pasišalina iškvepiant orą, o likusios nusėda gerklėje, plaučiuose ir pamažu geltonai ar net rudai nudažo dantis.
Nemažai neigiamos įtakos žmogaus savijautai turi ir anglies monoksidas. Šios bespalvės ir beskonės dujos išsiskiria ne tik tabako degimo metu. Pavyzdžiui, krosnių, kūrenamų malkomis, dūmuose taip pat gausu šios medžiagos. Labai didelis kiekis anglies monoksido yra mirtinas – kasmet šaltuoju sezonu dėl apsinuodijimų anglies monoksidu žūsta ne vienas krosnimis besišildantis žmogus.
O rūkantieji šią pavojingą sveikatai medžiagą savanoriškai traukia į savo plaučius. Ilgainiui dėl aukšto anglies monoksido kiekio rūkančiojo plaučiai vis sunkiau įsisavina deguonį – kone svarbiausią žmogaus organizmo veiklą užtikrinančią medžiagą. Toks „deguonies badas“ pakenkia centrinės nervų sistemos veiklai, gali sukelti sąmonės pritemimą.
Įdomu tai, kad dėl įvairių su rūkymu susijusių ligų neretai yra kaltinamas nikotinas. Ir nors nikotinas sukelia priklausomybę, visgi ne jis yra pagrindinis kaltininkas.
Dūmuose – net nuodai
Cigarečių dūmuose pilna ne tik anglies monoksido ir dervų, bet ir kitų žmogaus organizmui kenksmingų medžiagų. Benzolas – tai nuodingas tirpiklis, kuris yra plačiai pritaikomas cheminių medžiagų pramonėje. Chromas naudojamas dažų ir skardų pramonėje, butadienas – pritaikomas pramoninės gumos gamyboje, formaldehidas – negyvų audinių apdirbinimui, o kadmio apstu kasdien naudojamose baterijose. Cigarečių dūmuose taip pat yra visiems gerai žinomo acetono, kuris itin dažnai naudojamas nagų lako valiklyje, butano – medžiagos, skirtos dujomis užpildyti žiebtuvėlius. O viena rūkalų dūmų sudėtinė medžiaga – arsenas – naudojamas nuodų gamyboje.
Kalbant apie cigarečių dūmų žalą, būtina akcentuoti, kad degimo metu išsiskiriančios medžiagos yra kenksmingos ne tik rūkantiems, bet ir aplinkiniams – juk jie, būdami prirūkytoje aplinkoje, taip pat įkvepia jų su oru. O kuo asmenys jaunesni, tuo pasekmės gali būti didesnės ir išryškėti tik ateityje. Pavyzdžiui, vaikas, praleidęs valandą prirūkytoje patalpoje, gauna minėtų cheminių medžiagų kokteilį lyg surūkęs vieną cigaretę. Tad net nerūkant, o tik kvėpuojant prirūkytu oru, žala organizmui yra ne ką mažesnė nei rūkančiam.
Visa šių faktų visuma galėtų tapti dar viena proga permąstyti, ar tikrai nereikėtų atsisakyti taip nekaltai atrodančio, bet savyje tiek daug kenksmingų medžiagų turinčio cigarečių dūmo. Apie tai pagalvoti vien Lietuvoje gali išties nemažai žmonių – kaip skelbia visoje Europos Sąjungoje atliktas „Eurobarometro“ tyrimas, Lietuvoje cigarečių dūmą traukia net 28 proc. apklaustųjų, o tai kur kas daugiau nei daugumoje Europos šalių. Tiesa, jų pamažu mažėja, tad telieka tikėtis, kad šių metų naujametiniai pažadai daug kam taip pat pagaliau taps realybe.
