Ar sėdimas darbas iš tikrųjų sukelia hemorojų? Mitai, kuriuos griauna gydytojai

Hemorojus šiandien dažnai laikomas biuro darbuotojų problema, tačiau istorija rodo visai ką kita. Hemorojaus gydymo aprašai randami net Ebers papirusuose, datuojamuose 1550 m. pr. Kr.. Tai viena seniausių dokumentuotų ligų žmonijos medicinoje, tačiau paradoksas tas, kad nors hemorojus žinomas tūkstantmečius, tik XXI amžiuje liga staiga pradėjo ryškiai jaunėti.

Kodėl? Dažniausias įtariamasis – sėdėjimas. Bet ar iš tiesų vien sėdint prie kompiuterio galima susirgti hemorojumi? Gydytojų atsakymas stebina: sėdėjimas pats savaime hemorojaus nesukelia, tačiau sudaro idealias sąlygas jam atsirasti.

Ar sėdimas darbas tikrai kaltas?

American Society of Colon and Rectal Surgeons rodo, jog bent kartą gyvenime hemorojų patiria apie 50 % suaugusiųjų, todėl vieno rizikos veiksnio čia tiesiog nepakanka. Tai paaiškina, kodėl sėdimas darbas yra ne priežastis, o katalizatorius, kuris sujungia kitus pavojingus veiksnius – netaisyklingą mitybą, vidurių užkietėjimą, žarnyno inerciją, stresą ir mažą fizinį aktyvumą.

Be to, ilgai sėdint žmogus nesąmoningai linksta į priekį ir tokia laikysena padidina spaudimą išangės sričiai. Tai nėra skausminga ar juntama kasdien, bet daugelį metų kartojamas spaudimas tarsi išjudina venas ir skatina jų išsiplėtimą.

Kraujotakos sulėtėjimas – tikroji grandininė reakcija

Kansas University Medical Center rodo, jog ilgalaikis sėdėjimas sulėtina kraujotaką dubens srityje, o būtent ši cirkuliacijos stoka yra pagrindinis hemorojaus vystymosi mechanizmas. Kai venose kaupiasi kraujas –  jos plečiasi, tampa sunkesnės, o silpni venų vožtuvai nebesugeba užtikrinti normalaus kraujo grįžimo aukštyn. Tai sukuria „užsistovėjusios upės efektą“, kuris palengvina mazgų susidarymą.

Įdomu tai, kad panašius procesus patiria ir nelaisvėje gyvenančios šimpanzės bei gorilos, kurios juda mažiau nei laukinės. Primatai taip pat gali susirgti hemorojumi, o tai dar kartą patvirtina, kad esminis veiksnys yra žmogaus (ar gyvūno) aktyvumo lygis, o ne vien tik amžius.

Sėdėjimas jungiasi su kitomis problemomis

Kai kurie Lietuvos duomenys rodo, kad dalies gyventojų darbas yra sėdimas arba stovimas, o fizinio aktyvumo įpročiai per pastaruosius metus blogėjo. Šis faktas paaiškina, kodėl hemorojus dažnai diagnozuojamas jaunesniems nei 35 metų žmonėms. Ne todėl, kad jie daugiau sėdi, o todėl, kad jie juda mažiau visame paros cikle.

Mitas, kad hemorojus atsiranda tik nuo sėdėjimo, žlunga

Daug metų manyta, kad hemorojų sukelia vien tik sėdėjimas, tačiau realybėje tai tik vienas elementas.

Labiau nei sėdėjimas ligą skatina:

• vidurių užkietėjimas;
• mityba be skaidulų;
• dehidratacija;
• svorio kilnojimas su sulaikytu kvėpavimu;
• nėštumas;
• hormoniniai pokyčiai.

Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į šiuolaikinį įprotį telefone naršyti tualete. Toks elgesys prailgina sėdėjimo laiką ant klozeto net iki 15 minučių – kelis kartus ilgiau, nei fiziologiškai reikia. Tai lemia staigesnį spaudimą tiesiosios žarnos venoms ir didina mazgų susiformavimo riziką.

O kaip dėl sėdėjimo ant šaltų paviršių?

Dar vienas populiarus mitas, kad hemorojus atsiranda nuo sėdėjimo ant šalto paviršiaus. Tai mediciniškai netiesa. Šaltis gali sukelti raumenų spazmą ar trumpalaikį diskomfortą, bet jis nesukelia hemorojaus. Vienintelė netiesioginė rizika – žmogus gali stipriau įsitempti, o įtampa dubens srityje vėlgi gadina kraujotaką.

Kada hemorojaus simptomai yra pavojingi?

Dalis simptomų yra lengvi ir praeina savaime, tačiau gydytojai aiškiai nurodo, kada būtina skubi pagalba:

• kraujavimas, trunkantis ilgiau nei kelias dienas;
• staigus, pulsuojantis skausmas (galima trombozė);
• tamsus arba krešėtas kraujas;
• karščiavimas kartu su skausmu;
• mazgo įstrigimas, kurio neįmanoma „grąžinti“ į vidų.

Šie simptomai gali reikšti komplikacijas su kuriomis jokiu būdu nereikėtų delsti.

Užs. Nr.4