Minint Europos sveikos mitybos dieną svarbi emocinio valgymo problema. Nors skamba paprastai, tačiau nesirūpinant emocinis valgymas gali privesti prie įvairių lėtinių ligų, sako Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistė, dietistė Ieva Kulikauskienė.
Šiandien minima Europos sveikos mitybos diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į tinkamus mitybos principus, sveikų maisto produktų įvairovę bei derinimą, būtinų maisto medžiagų suvartojimą. Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistė ir dietistė Ieva Kulikauskienė pasakoja, kas yra emocinis valgymas ir kodėl šią problemą svarbu spręsti.
– Emocinis valgymas – tai maisto vartojimas, siekiant nuslopinti emocijas, o ne patekinti fizinį alkį, kūno būtinuosius poreikius. Dažniausiai emociškai valgoma, kai žmogus patiria stresą, pyktį, liūdesį, nuobodulį ar kitas emocijas, su kuriomis susitvarkyti tampa per sunku. Pats valgymas tik trumpam padeda žmogui pabėgti nuo savo patiriamų nemalonių emocijų, problemų ar gyvenimiškų sunkumų, – kalbėjo I.Kulikauskienė.
Įvairių tyrimų pateikiami duomenys skirtingi, tačiau skaičiuojama, kad 15-30 proc. suaugusiųjų susiduria su emocinio valgymo problema. Tarp jų – dažniau moterys, nei vyrai. Net 40-60 proc. antsvorio turinčių žmonių susiduria su emociniu valgymu. Taigi, kada tai yra reali problema?
– Problema tada, kai tai tampa įpročiu, apsunkina kasdienį gyvenimą, sukelia pasikartojančius kaltės ir gėdos jausmus. Prarandama kontrolė valgant ir per trumpą laiką suvalgomas didelis kiekis maisto. Ilgainiui tai gali lemti kūno masės padidėjimą bei lėtinių ligų atsiradimą, – tvirtino dietistė.
Pašnekovė čia pat pridūrė, kad emociniais valgytojais galima vadinti kone kiekvieną, mat dažnas valgome, kai švenčiame, liūdime, džiaugiamės. Tačiau tai tampa problema, kai valgymas būna vienintelis būdas susitvarkyti su nemaloniais jausmais, emocijomis, patiriamu stresu.
– Ilgainiui atsiranda fizinės sveikatos problemos – padidėjęs kūno svoris, prasta savijauta, lėtinės ligos, bei psichikos sveikatos problemos – nuolatiniai kaltės, gėdos ir nepasitenkinimo savimi jausmai. Santykis su maistu sutrinka, sunku atskirti fizinį alkį nuo emocinio, – perspėjo specialistė.
Tačiau kaip pasijutus alkanam atpažinti, ar iš tiesų kūnas reikalauja maisto, ar valgyti norisi dėl emocijų? Ieva pataria įsiklausyti, kokius signalus kūnas siunčia:
– Yra trys pagrindiniai emocinio ir fizinio alkio skirtumai, kurie gali padėti suprasti, kokį signalą kūnas siunčia. Jei alkis atsiranda staiga, yra noras valgyti tik konkretų maistą ir jausmai yra susiję su nerimu, stresu, tuomet greičiausiai žmogus patiria emocinį alkį. Kuomet patiriamas fizinis alkis, tuomet išalkstama palaipsniui ir jam malšinti tinka maistas, kuris patenkintų alkio signalą ir aprūpintų kūną reikiamomis maistinėmis medžiagomis bei, svarbiausia, jausmai yra neutralūs.
Pasak I.Kulikauskienės, nuolat patiriant emocinio valgymo poreikį be specialistų pagalbos apsieiti nepavyks. Kadangi šis sutrikimas susijęs su gebėjimu tvarkytis su savo emocijomis ir nemaloniais jausmais, būtina kompleksinė pagalba – psichologai ar psichoterapeutai padės rasti priežastis ir įrankius tvarkytis su emocijomis, o dietologai ar dietistai pagelbės susikuriant sveikatai palankų dienos režimą bei mitybos planą.
Deja, nesprendžiant šios, iš pažiūros labai paprastos, problemos, gresia kur kas rimtesni negalavimai: cukrinis diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, depresija, valgymo sutrikimai.
– Pagrindinis dalykas yra saikas ne tik mityboje, bet apskritai gyvenime. Be galo svarbu mokytis reguliuoti emocijas, valgyti subalansuotą maistą bei rasti malonias fizinio aktyvumo formas. Linkiu nebijoti vis iš naujo ieškoti kelio į geresnę sveikatą ir savijautą, – skaitytojams linkėjo Ieva Kulikauskienė.