Pastaraisiais metais tapo populiaru įvairiais liaudiškais būdais, ypač artėjant pavasariui, organizme naikinti parazitus. Sakoma, kad visi žmonės jų turi, parazitai nusilpnina organizmą ir kyla grėsmė susirgti įvairiomis ligomis. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Jolanta Norbutienė pataria neužsiimti savigyda, o sveiką gyvenseną propaguojanti tauragiškė Vida Stanelienė pasakoja apie greitąją pagalbą rankinuke.
Niokoja organizmą
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialistė Jolanta Norbutienė pasakojo, kad žmogaus organizme parazituoti gali apie 200 helmintų rūšių.
– Kirminai pažeidžia organizmą, dirgina audinius ir nervų sistemą, sukeldami refleksines, toksines ir alergines reakcijas. Jie gali pažeisti virškinamojo trakto gleivinę. Askaridės gali sukelti žarnų nepraeinamumą, o patekusios į tulžies latakus – geltą. Kirminai veikia toksiškai, gali sukelti net epilepsinius ir dusulio priepuolius, o irdami gali organizmą apnuodyti, – kalbėjo epidemiologė.
Pasak J.Norbutienės, pastebėjus simptomus, kuriuos organizme galėjo sukelti parazitai, būtina kreiptis į medikus. Simptomai priklauso nuo kirmėlių rūšies, nes paveikiami skirtingi organai. Dažniausiai organizmas nusilpsta, kyla įvairios alergijos, anemija, atsiranda odos problemų, vargina lėtinis nuovargis, padažnėja infekciniai susirgimai, raumenų ir sąnarių skausmai, sutrinka apetitas.
– Nereikia užsiimti savigyda, nes daug minėtų simptomų sukelia kiti susirgimai. Gydytojas paskirs tyrimus (kraujo, analinės srities tepinėlio, išmatų) ir gydymą. Valgant česnakus, svogūnus, aitriąją papriką, vartojant pelyną galima paveikti kirminus, tačiau per daug jų vartojant galima pakenkti organizmui. Reikėtų vengti saldumynų, kurie maitina parazitines kirmėles, – kalbėjo medikė. – Svarbu gydytis, nes užsikrėtęs žmogus su išmatomis išskiria daug helmintų kiaušinėlių.
Reikia saugotis
Pernai, NVSC duomenimis, Tauragėje registruoti 3 enterobiozės atvejai (spalinės) – sirgo vaikai iki 17 m. 2019 m. šia liga Tauragėje oficialiai sirgo suaugęs asmuo, 2018 m. buvo patvirtinti 5 atvejai.
Per pastaruosius trejus metus Tauragėje užregistruota ir šunų bei kačių platinamų ligų (toksokarozės, toksoplazmozės): 2019 m. – 2 toksokarozės atvejai (10–14 m. vaikai) ir 1 toksoplazmozės atvejis (35–44 m. moteris), 2018 m. – 1 toksoplazmozės atvejis (sirgo 55–64 m. moteris), 2020 m. šių ligų neregistruota.
Lietuvoje daugiausiai registruojama susirgimų spalinėmis: 2019 m. – 614 atvejų, 2018 m. – 799. Askaridozės 2019 m. buvo 209 atvejai, 2018 m. – 194. Toksokaroze 2019 m. sirgo 39, o 2018 m. – 59 žmonės.
Norint išvengti kirmėlinių susirgimų J.Norbutienė pataria dažnai plauti rankas ir skalbti drabužius, patalynę, nevalgyti neplautų vaisių, daržovių ir uogų, neragauti žalios ar termiškai per mažai apdorotos žuvies ir mėsos, neleisti augintiniams laižyti veido ir indų, iš kurių valgo žmonės, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais. Pagrindiniai trichineliozės platintojai yra graužikai, todėl juos būtina naikinti. Vaikai dažniausiai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kurios užterštos šunų ir kačių išmatomis. Ant maisto produktų helmintų kiaušiniai patenka su dulkėmis, jas perneša musės ir tarakonai. Užsikrėsti galima vandens telkiniuose.
Medikė priminė, kad svarbu tinkamai apdoroti mėsą: 250 g gabaliuką reikia virti 1–1,5 valandos. Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančios lervos gali būti nepakankamai paveikiamos ir mėsoje lieka gyvybingos. Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma ar sūdoma.
Pasak J.Norbutienės, kirminai žmonių organizme dauginasi labai greitai ir ilgai gyvena: askaridės – apie 1,5 metų, o kaspinuočiai – net 10 metų.
– Šiandien daugiausiai kalbame ir bijome COVID-19 infekcijos, žinoma, tai be galo didelis iššūkis visuomenei, tačiau nepamirškime, kad niekur nedingo ir kitos infekcinės ligos. Todėl linkiu tauragiškiams išlikti budriems, saugoti save ir savo artimuosius, – palinkėjo epidemiologė.
Veiksminga trijulė
Sveikos gyvensenos tauragiškė Vida Stanelienė laikosi ne vieną dešimtmetį. Moteris pataria du kartus per metus, rudenį ir pavasarį, iš organizmo išvalyti kirminus. Pasak Vidos, prieš pradedant procesą keletą dienų reikia mažiau valgyti mėsos, gerti daugiau vandens.
– Mano galingoji trijulė – bitkrėslė, pelynas ir gvazdikėlis – labai efektyviai veikia, jie reikalingi organizmo švarai palaikyti. Juos reikia lygiomis dalimis sumalti kavamale, sumaišius su medumi vieną trečiąją arbatinio šaukštelio vartoti 30 min. prieš valgį 3 kartus per dieną. Laikyti šaldytuve, – pasakojo sveikuolė. – Dabar daug žmonių grįžta prie natūralių organizmo valymo procesų.
Pelyno poveikiu nuo helmintų V.Stanelienė neabejoja. Sveikuolė sako, kad apsisaugoti nuo parazitų sudėtinga, nes daugybę kartų per dieną liečiame įvairius daiktus, ypač pavojingi bendro naudojimo: durų rankenos, krepšeliai ar vežimėliai parduotuvėse.
– Jei žmogus turi šunį ar katę, tai 99 proc., kad jis turi kirminų. Kirminai parazituoja skrandyje, žarnyne, raumenyse, smegenyse, kur tik jų nėra. Valydama organizmą minėtą vaistažolių trijulę vartoju 40 dienų: 20 dienų vartoju, 10 dienų padarau pertrauką ir po to dar 20 dienų. Nepastebėjau, kad būtų koks šalutinis poveikis, kaip tik savijauta pagerėja, – pasakojo Vida.
V.Stanelienė vaisius ir uogas valgo iš savo sodo, o citrusus ir kitus egzotinius vaisius perka parduotuvėse. Moteris teigia, kad niekada nenulups banano žievės prieš tai jo nenuplovusi po karšto vandens srove. Taip elgiasi su visais pirktais vaisiais.
– Toks mano gyvenimo būdas. Visuomet turiu termose plikytos džiovintų šermukšnių, erškėčių, šaltalankių, juodųjų aronijų arbatos. Valgau daug rauginto maisto – rauginu salierus, morkas, kopūstus, burokėlius, net moliūgus, – vardijo Vida.