Noras maištauti, atrodyti kiečiau, o gal tiesiog troškimas pritapti – tai tik kelios priežastys, kodėl jaunuoliai pradeda rūkyti. Tačiau teisti nereikėtų – verčiau paraginti atsisakyti šio žalingo įpročio. Mat metus rūkyti dar jaunystėje, galima išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
Pirmi mėginimai – jau šeštoje klasėje
Jaunimo rūkymo statistika Lietuvoje verčia suklusti – beveik kas trečias penkiolikmetis traukia cigaretės dūmą. Negana to, pirmąkart tabako gaminių pamėgina dar jaunesni: vidutiniškai vaikinai – būdami 12,2 metų amžiaus, merginos – 12,9 metų amžiaus.
Skaičiuojama, kad iš viso cigaretes yra rūkę net 54 proc. mokinių. Ir tai toli gražu ne vien Lietuvos problema. Štai JAV pirmąkart parūkyti kasdien pamėgina apie 3,2 tūkst. jaunuolių.
Pradėjus rūkyti paauglystėje, greičiau vystosi priklausomybė. Nors pirmosios cigaretės atrodo tokios nepavojingos, priklausomybei susiformuoti kartais pakanka vos penkių pakelių. „Finbalt Health Monitor“ tyrimo duomenimis, apie 80 proc. rūkančiųjų šio žalingo įpročio ėmėsi nesulaukę 18 metų. Tuo tarpu, jei žmogus nepraėjo rūkyti iki 25 metų, jis greičiausiai šio žalingo įpročio ir neįgis.
Dūmuose – apie šimtas kancerogenų
Be anksčiau minėto noro pritapti, maištauti, susilaukti dėmesio iš aplinkinių griebtis cigaretės neretai paskatina ir tėvų, vyresnio brolio ar sesers pavyzdys. Artimos aplinkos mėgdžiojimas, kaip rodo tyrimai, padvigubina šio žalingo įpročio atsiradimo tikimybę. Taip pat baimė atrodyti silpnam ir neoriginaliam arba asmeninės santykių, šeimos ar mokslų problemos.
Deja, jauni žmonės patys dažnai nepagalvoja apie neigiamas pasekmes savo organizmui, nežino apie ligų tikimybę, jiems tai atrodo labai tolima. Visgi pradėjus rūkyti iškart gaunama daugybė šalutinių poveikių. Juk su kas kartą su įkvepiamais cigarečių dūmais į organizmą patenka apie 6 tūkst. skirtingų cheminių medžiagų, iš kurių – apie šimtas vėžį sukeliančių kancerogenų. Degant cigaretei aukštoje temperatūroje taip pat išsiskiria ir dervos, sveikatai žalingas anglies dvideginis, kitos pavojingos medžiagos. Rūkant organizmas gauna ir rūkymo priklausomybę sukeliančio nikotino. Tiesa, ši medžiaga nėra laikoma pagrindine su rūkymu susijusių ligų priežastimi.
Anksti pradėjus rūkyti itin žalojama centrinė nervų sistema, o ilgalaikis rūkymas galiausiai lemia įvairių vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, plaučių, skrandžio, kepenų, atsiradimą. Be to, cigarečių dūmuose esančios medžiagos gerokai susilpnina imuninę sistemą.
Pokyčiai – vos užgesinus cigaretę
Tad specialistai sutartinai teigia, kad geriau išvis nepradėti rūkyti. O jei to nepavyko išvengti, šio žalingo įpročio reikėtų atsisakyti kuo anksčiau. Itin svarbu, kad čia prie rūkymo prevencijos prisidėtų ir tėvai – netgi tuomet, kai patys rūko. Atgrasyti nuo šio žalingo įpročio jie gali kalbėdami apie organizmui sukeliamą žalą, parodydami finansinę šio įpročio pusę, bandydami užimti savo vaiką įvairiomis veiklomis, sukurdami tobulėjimui ir augimui palankią terpę. Svarbiausia – turėti tvirtą ir nekintančią nuomonę ir nepasiduoti vaiko įnoriams.
O pasakoti apie ką išties yra. Teigiamas poveikis metus rūkyti pasijunta jau po pirmųjų 20 minučių – per tiek laiko normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas. Prabėgus daugiau laiko, pokyčiai dar akivaizdesni:
- po pirmos valandos sumažėja kraujo spaudimas ir ne taip tankiai plaka širdis;
- po aštuonių valandų pagerėja kraujotaka;
- prabėgus 24 valandoms organizme iki normos pakyla deguonies lygis, kuris padeda geriau funkcionuoti organams, gerokai sumažėja širdies priepuolio rizika;
- nerūkę 48 valandas vėl viską uodžiame įprastai, maisto skonis tampa toks, koks ir turėtų būti, grįžta apetitas, visiškai pasišalina nikotino skilimo produktai;
- prabėgus 72 valandoms po cigaretės užgesinimo jaučiamas padidėjęs energijos kiekis;
- dar po dienos kepenys ir inkstai baigia šalinti iš organizmo rūkymo metu susikaupusias toksines medžiagas, sustiprėja kovoti su ligomis skirtų antioksidantų poveikis;
- prabėgus savaitei gerėja plaučių funkcija, sustiprėja uoslės ir skonio jutimai.