Medicinos optimizavimas: kaimų medicinos punktų likimas dar sprendžiamas

Ant plauko kybant kelioms rajono ugdymo įstaigoms, atėjo laikas ir medicinos punktų optimizavimui. Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro vadovas Donatas Petrošius pradėjo derybas su savivaldybe dėl neefektyvių medicinos punktų kaimuose likimo.

Ruošiamasi optimizavimui

Praėjusią savaitę poliklinikos vadovas Donatas Petrošius susitiko su vicemere Andžela Jakiene pasikalbėti dėl medicinos punktų optimizavimo. Kaimuose veikiančių punktų likimas Lietuvoje ant plauko kabo jau bene dešimtmetį. D.Petrošius patikino, kad optimizavimui rajone dar tik ruošiamasi ir pasakyti, kas ir kada bus su dabar veikiančiais medicinos punktais, jis kol kas negali.

– Pristatėme savivaldybės atstovams, kiek paslaugų atliekama medicinos punktuose, kiek pacientų prisirašę. Turime spręsti dėl medicinos punktų optimizacijos. Gal paslaugos ateityje bus teikiamos ne vietoje, o atvažiuos specialistai iš centro. Konkretinti dar nieko negaliu, nes sprendimas dėl veiklos dar nepriimtas, – po susitikimo su savivaldybės atstovais „Tauragės kurjeriui“ sakė poliklinikos vadovas.

Tauragės rajone šiuo metu veikia 18 medicinos punktų ir dvi ambulatorijos Žygaičiuose bei Gaurėje.

– Punktai visi veikiantys, bet medicinos darbuotojai juose dirba nepilną darbo dieną. Specialistų krūvis priklauso nuo prisirašiusių pacientų skaičiaus. Medicinos punktuose dirba slaugytojos, gyventojai ateina susileisti vaistų, pasimatuoti kraujo spaudimo. Ambulatorijose yra kiek kitaip. Jose dirba ir šeimos gydytojai, ir odontologai. Daugiausia pacientų ateina į Žygaičių ambulatoriją, – informavo poliklinikos vadovas.

Ieškos kompromiso

Pasak D.Petrošiaus, pacientų kasmet mažėja arčiausiai miesto įkurtuose medicinos punktuose – Norkaičiuose ir Dacijonuose.

– Planas yra toks: atsisakant kai kurių medicinos punktų, keistume ir paslaugas. Pavyzdžiui, kalbame apie galimybę teikti paslaugas pacientų pavežėjimui iki poliklinikos ir parvežimo po gydytojo apžiūros atgal į namus. Jokio sprendimo, kad būtent taip vyks optimizacija, nėra. Vyksta tik svarstymai. Akivaizdu, kad kai kuriuose kaimuose ypač sumažėjo gyventojų ir poreikio turėti medicinos punktą vietoje nėra. O medicinos punktų patalpas mes turime išlaikyti kiaurą parą, net jei jose niekas nesilanko, – sakė D.Petrošius.

Pasak poliklinikos vadovo, visuomenei bus pristatyti optimizavimo modeliai. Jis tikisi, kad bendruomenių pirmininkai, aktyvas, seniūnai įsitrauks į procesą ir bus priimtas geriausias rajono žmonėms sprendimas.

– Apie situaciją jau ne kartą diskutavome su savivaldybės atstovais, o jeigu reikės atsisakyti kai kurių medicinos punktų, kalbėsime ir su seniūnais, ir su bendruomenių atstovais, bendruomenių pirmininkais. Neturime nubrėžtos ribos, kada viskas turi keistis. Pirmiausia turime priimti bendrą sprendimą, kaip elgsimės. Kai viską aptarsime, dėliosime planus toliau. Yra dalis žmonių, kurie į medicinos punktą ateina tiesiog pasikalbėti. Jis atlieka socialinį vaidmenį kaip biblioteka, bažnyčia. Tikėtina, kad gyventojai nebus patenkinti, – mano D.Petrošius.

Paklaustas, kiek kainuoja medicinos punktų išlaikymas, D.Petrošius pateikė beveik dešimtmečio senumo skaičius, kai skaičiuota dar litais, – 420 tūkstančių litų metams.

Norėtų kokybiškesnių paslaugų

Vos 4 kilometrus nuo Tauragės nutolusios Baltrušaičių bendruomenės pirmininkė Gintarė Meškauskė dirba tame pačiame pastate, kuriame įkurtas ir medicinos punktas. Pasak pirmininkės, gyventojai į jį užsuka labai retai.

– Punktas dirba dvi valandas per dieną. Čia dirbanti seselė dar aptarnauja Eičius, Kunigiškius, paskirsto valandas taip, kad visur spėtų. Nenoriu taip griežtai nukirsti, kad punkto Baltrušaičiams nereikia, bet gyventojai dažniau vyksta į gydymo įstaigas mieste nei ateina pas slaugytoją Baltrušaičiuose. Manau, kad jiems taip patogiau. Jei gydytojai paskiria lašintis vaistus, žmonės jų pirkti vis tiek turi važiuoti į miestą. Ten tuo pačiu ir atlieka procedūras, – sakė G.Meškauskė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, miesto gydymo įstaigas Baltrušaičių gyventojai renkasi ir todėl, kad nuo šios gyvenvietės geras susisiekimas viešuoju transportu.

Lomių bendruomenės pirmininkė Rasa Laurinaitienė nesutinka su medicinos punktų optimizavimu. Pasak pirmininkės, daugiau nei 20 kilometrų nuo Tauragės nutolusiame kaime daugėja senyvo amžiaus gyventojų, kuriems būtina suteikti medicinos paslaugas vietoje.

– Iki šių metų medicinos punktas dirbdavo po dvi valandas kasdien, o šiemet liko valanda. Gyventojams seselės vietoje labai reikia. Gydytojai paskiria ir vaistus, ir lašines lašinti. Kur jiems kreiptis, kas padės? Kai dvi valandas dirbdavo, tai dar vieną žmogų spėdavo aptarnauti. Jau trejus metus neturime mokyklos, tuoj medicinos punkto neturėsime. Liūdna. Labai, – išgirdusi apie planus optimizuoti medicinos punktų tinklą apgailestavo R.Laurinaitienė.

Sartininkų bendruomenės „Sartupietis“ pirmininkas Saulius Musvydas optimizacijai arba stacionarių medicinos punktų naikinimui pritartų tik tada, jei bendruomenių gyventojams būtų suteikiamos kokybiškos atvažiuojančių medikų paslaugos. Pasak S.Musvydo, medicinos punkte medikai turėtų ne tik spaudimą matuoti, bet ir atlikti įvairius tyrimus.

– Kaimai sparčiai sensta. Mačiau, kad kitose savivaldybėse į kaimus atvyksta specialūs autobusiukai, kuriuose gyventojus apžiūri medikai, vietoje paima tyrimus. Tokių paslaugų reikėtų ir mums. Kaimo žmonės, ypač vyresni, neturi kaip nuvažiuoti į miestą, ligas apleidžia. O jei patikrintų vietoje, dantis tvarkytų, situacija pagerėtų, – mano S.Musvydas.