Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Grupelė prieš masinę COVID–19 vakcinaciją nusiteikusių tauragiškių praėjusią savaitę klausimais apibėrė į Tauragę užsukusį Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Ministro vizito metu mieste buvo sustiprintas policijos patruliavimas, bet tramdyti vietinių neprireikė. Grasinimai ir blogio linkėjimai ministrui skriejo tik socialinėje erdvėje. Tiesa, svečio tikslas ne koronavirusas. Jis atvyko užtikrinti, kad provincijose ligoninių neuždarys.
Nors buvo suplanuota, kad ministras lankysis ir Tauragės vakcinavimo centre, bet laiko vizitui nebeliko. Po susitikimo su protestuojančiaisiais, rajono vadovais ir vizito ligoninėje, A.Dulkys išvyko į Pagėgius. Ten, kaip ir Tauragėje, jį pasitiko būrelis antivakserių.
Mokslininkais nepasitiki
– Jie nebendrauja su realiais žmonėmis, kurie stovi ant kojų ir gyvena šioje žemėje. Jie bendrauja tik su skiepytais. Visų pirma, aš norėčiau paklausti to ministro, kur aš galėčiau pasidaryti tyrimą ar nesu alergišką tam kovido skiepui. Ar užaugins ministras mano vaikus jei nuo to skiepo numirsiu, – apmaudą liejo tauragiškė kartu su bendraminčiais stovėjusi atokiau nuo savivaldybės. Policijos pareigūnai paprašė susirinkusiųjų nesibūriuoti prie pastato. Jie geranoriškai sutiko ir perėjo kitapus gatvės. Diskutuoti su tauragiškiais sunku buvo ne tik ministrui, bet ir žurnalistams. Dažniausiai į nepatikusį klausimą jie atsakydavo klausimu „kiek ir kas jums sumokėjo“. Kiek aprimus aistroms, pavyko sužinoti protesto priežastis.
– Kodėl jis meluoja. Jis pats sakė, kad niekada nebus privalomi skiepai ir testavimas, o dabar viskas apsivertė antraip. Sakė, kad nereikės kaukių, kad nereikės daugiau skiepytis. Dabar pamiršo. Ką daryti man, jei aš sirgau besimptome forma, turiu antikūnų, bet jokioje sveikatos sistemoje nefigūruoja tie skaičiai. Kodėl čia betvarkė? – vienas per kitą klausimus bėrė susirinkusieji. Žmonės tikino nebijantys viruso, netikintys statistiniais skaičiais, stiprinantys imunitetą ir nesergantys.
Nepavojingu virusu COVID–19 vadinantys tauragiškiai neatsakė, kiek iš 100 tūkstančių susirgusiųjų turėtų numirti, kad jie pripažintų ligą, atrėmė, kad paskaičiavimų neatlieka. Kiek vėliau pavyko išgauti skaičius, kurie skiepytis atsisakančiuosius suneramintų.
– Jei iš šimto tūkstančių žmonių koronavirusu užsikrės bent 40 procentų, tada sutiksiu, kad liga yra greitai plintanti ir gal pavojinga, – sakė vienas iš ministro laukusiųjų.
– Mes nesam prieš, mes esam už laisvą pasirinkimą. Jeigu jūs jaučiat, kad jums reikia, valio, eikit ir skiepykitės, bet kodėl aš sportuojanti, sveikai gyvenanti turiu eiti ir žalotis, – sakė pavardės pasakyti nesutikusi tauragiškė. – Kada mokslininkai gali per pusmetį sukurti vakciną ir žinoti, kas tam vakcinuotam žmogui atsitiks po penkių metų. Anksčiau mokslininkai irgi sakydavo, kad visi ten tie su sijonais vaikštantys vyrai yra nesveiki ir juos reikėtų akmenimis užmėtyti, o dabartiniai mokslininkai šaukia „valio“ ir sako, kad tai yra norma. Tai tais mokslininkais, kurie dabar kuria vakcinas, aš visiškai netikiu, – pabrėžė ministro laukusi tauragiškė.
Tikėjimas paremtas gandais
Socialiniame tinkle susitikti su ministru kvietęs tauragiškis Šarūnas Paulikas tikina, kad ministras apgavo lietuvius. Vyras teigia, kad net pasiskiepijusiems gyvenimo sąlygos nepagerėjo, o pablogėjo.
– Sakė, kad tiems, kas pasiskiepys, nereikės kaukių, nereikės testuotis, o dabar visi vienodi. Žmogus turi du skiepus, bet turi atlikti testavimą kaip ir visi kiti, grįžta iš kelionių nors turi du skiepus tai ne tik testuotis, bet ir karantinuotis turi. Dar žinau, kad į ligoninę norint pakliūti kraujo tyrimus pasidaryti net ir turint du skiepus, reikalauja testo, – sakė Š.Paulikas.
Tauragės ligoninės vadovas Liutauras Indriuška paneigė tokius Š.Pauliko žodžius. Direktorius užtikrino, kad ligoninė paslaugas teikia visiems.
– Jei į gydymo įstaigą atvykęs žmogus jaučia akivaizdžius koronaviruso simptomus, ligoninėje jam atliekamas PGR tyrimas. Jei jokių simptomų nėra, testų nedarome, – sakė direktorius.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento vadovė Gilma Masiulionienė taip pat paneigė gandus, kad grįžus iš kelionių abiem dozėmis vakcinuoti tauragiškiai turi karantinuotis ir vėliau atlikti PGR testus.
– Asmenims, turintiems gydymo įstaigos dokumentą, konkrečios šalies skiepijimų sertifikatą arba tarptautinį skiepijimų sertifikatą, nurodantį, kad skiepijimas yra baigtas ir vakcinos dozės suleidimo yra praėję ne mažiau kaip 14 dienų, testuotis ir karantinuotis atvykus į Lietuvą nereikia, – sakė G. Masiulionienė.
Prie protestų įpratęs
Paklaustas, kodėl nesivėlė į diskusiją su tauragiškiais, ministras tikino bandęs atsakyti į užduodamus klausimus.
– Aš jau įpratęs prie puolimo. Norint ką nors išgirsti, reikia norėti klausytis. Aš neatsimenu nei vieno pradėto atsakymo, kuris nebūtų nutrauktas per kelias sekundes. Tiems žmonėms sunku išgirsti. Jie dažniau galėtų lankytis ne ten, kur ministras vaikšto, o pasikalbėtų su tais žmonėmis, kurie persirgo, kurie jaučia viruso pasekmes. Jeigu ligos skaičiai tiems žmonėms nieko nesako, tai aš nežinau, kodėl visi mokesčių mokėtojai turi sutikti su gydymo kaštais. Tik pakliuvus į ligoninę, gydymo nuo koronaviruso kaštai prasideda nuo 2000 ir gali siekti 130 tūkstančių už gydymą reanimacijoje, – sakė ministras. Šią savaitę Vyriausybė kaip tik spręs, kokius ribojimus taikyti nepasiskiepijusiems šalies gyventojams. Nors A.Dulkys konkrečių draudimų įvardinti nesiryžo, užsiminė, kad jau artimiausiu metu dalimi paslaugų galės naudotis tik vakcinuotieji. Bus svarstomi judėjimo ribojimai, ne maisto prekių parduotuvių, kavinių, pramogos vietų užvėrimas neturintiems imuniteto koronavirusui.
Paklausus, ar įmanoma suvaldyti virusą, kai nepaskiepytų tauragiškių skaičius yra didesnis nei skiepytų, ministras viliasi, kad rudenį didelės krizės rajone nebus.
– Šiuo metu pasiskiepijimo apimtys duoda viltį, kad galime pakovoti. Virusas keliauja grandine, suranda nepasiskiepijusį, bet vėliau ar anksčiau jis atsitrenkia į pasiskiepijusį žmogų ir ta grandinė sustoja. Skiepijimo tempas teikia vilties, kad artėjančią bangą galėsime išgyventi kitaip. Turime mažiau mirčių, turime mažiau žmonių, kurie patenka į ligonines. Skiepijimas duoda efektą. 8-9 žmonės iš dešimties, kurie susirgo, kurie pakliuvo į reanimaciją, yra nesiskiepiję. Visi turime suprasti, kad vakcinos nėra sidabrinės kulkos ir jos neapsaugo nuo visko, bet sergamumo mastas visai kitas, – įvardino ministras.
Tauragės medikai nusiskundimų neišsakė
Neseniai šalį sukrėtusio skandalo Šaulių ligoninėje metu Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė spaudimą darbe patiriančių regiono medikų skundai. Paklaustas, ar yra problemų Tauragėje, ministras patikino, jog jokių nusiskundimų nesulaukęs ir didelių bėdų rajono sveikatos sistemoje nemato.
– Pagrindinis tikslas, pasimatyti su savivaldybės komanda, ligoninės vadovu. Išskirčiau tris mūsų susitikimo svarbiausius klausimus: vakcinavimas, pasirengimas testavimui ir mūsų visos sveikatos sistemos pokyčiai. Vyriausybė yra įsivardinusi dalykus, kuriuos visi kartu turime pasiekti rudenį. Nors ir sergamumas auga, turime daryti viską, kad būtų kuo mažiau trikdžių su visomis kontaktinėmis medicinos paslaugomis, turime daryti viską, kad nesustotų sveikatos sistema ir trečia – vaikai rudenį turi pradėti kontaktinį mokymą, planais pasidalijo ministras. – Tauragėje pamačiau labai daug jungtinių pastangų ir maloniai stebina, kad savivaldoje yra skirtingos partijos, o aš matau daug susiklausymo, daug pastangų dėl sveikatos apsaugos sistemos, protingų investicijų ir vadybos žingsnių, kuriuos daro ligoninės vadovas. Aš turiu žinią, dabar bus galimybė investuoti daugiau į plėtrą įvairių paslaugų ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, – sakė A.Dulkys.
Klausia Tauragės nuomonės
Prie nuolatinių pokyčių sveikatos sistemoje įpratę medikai ir niekaip jų neperkandantys pacientai, pasak ministro, galėtų lengviau atsipūsti. Vyriausybė nutarė atsigręžti į regionus ir čia gyvenančius ligonius.
– Yra susitarimas, kokias paslaugas mes norėtume užtikrinti regionuose ir kaip į juos pritraukti specialistus, kurie norėtų dirbti regiono ligoninėse. Mes norime akcentuoti, kad maža gydymo įstaiga nėra blogis, o didelė įstaiga nėra gėris. Mes kiekviename regione turėtume susitarti dėl paslaugų sąrašo, kurį norėtume užtikrinti vietinei bendruomenei. Dalį galimybių užtikrintų savivalda, o mes kompensuotume tai, ko trūksta. Šiuo metu Lietuvoje žmonės per ilgai užsibūna ligoninėse. Yra daugybė paslaugų, kurias galime spręsti per dienos chirurgijos centrus. Dienos stacionare galime išspręsti problemas. Turime papildomai investuoti į greitąją medicinos pagalbą. Mūsų tikslas – išgirsti regiono ligoninių vadovus ir paskleisti žinią žmonėms, kad maža ligoninė nėra bloga ligoninė. Kokybiškos paslaugos turi būti suteikiamos ir jose. Ir dar labai svarbu nuraminti, kad niekas nesiruošia naikinti gydymo įstaigų. Reikia jas tobulinti, – apie planus ir pokyčius kalbėjo ministras.
Tauragės ligoninės direktorius svečiams aprodęs naująjį ligoninės priestatą pasidžiaugė, kad pagaliau bus išgirsti Vilniuje dirbančios valdžios.
– Konkrečių nurodymų ministras nepateikė. Daug kalbėjome, kad būtų gerai, jog žmonės sąmoningesni būtų ir skiepytųsi. Mus pakvietė diskusijai kartu su ministerija, didžiosiomis universitetinėmis ligoninėmis apie ateitį. Kiekvienas situaciją matome iš savo varpinės ir didmiesčiai mato tik savo problemas, o pas mus, regionuose, jos tikrai kitos. Nuramino, kad reforma nevyks buldozerio principu ir įsakymai nebus nuleidžiami kažkur iš po stalo, – susitikimo su ministru pliusus išvardino L.Indriuška.
