Nauja mada – maudynės lediniame vandenyje

Ledo žmogumi tituluojamas olandas Wimas Hofas teigia, kad proto ir valios pastangomis bet kuris žmogus gali kontroliuoti savo kūną ir išsigydyti ligas. Sekėjų garsusis sveikuolis turi visame pasaulyje, o jo mokymus praktikuoja ir tauragiškiai. Vienas jų – Šarūnas Paulikas. O štai eketėje ne vieną dešimtmetį maudydavęsis Eligijus Valskis šiandien į šį grūdinimosi būdą žvelgia skeptiškai, nors tauragiškiai vienas per kitą socialiniuose tinkluose giriasi bene kasdien neriantys į ledinį vandenį. „Tauragės kurjeris“ klausia, kaip tokį sveikatinimąsi vertina medikai.

Įdomi savijauta

Verslininkas Šarūnas Paulikas jau pusmetį ne tik domisi Wimo Hofo mokymu, bet ir jį praktikuoja: atlieka kvėpavimo pratimus, rytais lenda po šaltu dušu, o žiemą – į eketę. Šią žiemą tauragiškis pakartojo Ledo žmogaus bandymą – vilkėdamas tik šortus ir kepurę, leidosi į 3 km žygį, trukusį 35 minutes. Šarūnas teigia, kad tinkamai nusiteikęs eidamas nejautė šalčio, o nugalėjęs speigo baimę jautėsi labai pakylėtas.

– Wimas Hofas sako, kad nereikia bijoti šalčio, nes tai tik psichologinis dalykas. Reikia save nugalėti, priversti protą susidraugauti su kūnu, visi žmonės tai gali padaryti. Tauragėje yra dar keletas žmonių, tai propaguojančių, mes tariamės kas rytą kartu lįsti į eketę, – kalbėjo Šarūnas. – Maudantis lediniame vandenyje dingsta stresas, pagerėja nuotaika, išauga pasitikėjimas savimi, tai visapusiškai sustiprina žmogų, sveikatą. Perlipus per save, lengviau spręsti visas problemas, prisitaikantys sau W.Hofo mokymų programą neserga. Lįsti į eketę vienareikšmiškai yra gerai.

Norėdamas žmones motyvuoti, paraginti nebijoti iššūkių, sausio 1-ąją, Sveikuolių dieną, Š.Paulikas šoko į ledinį vandenį, o sausio 16-ąją, paspaudus 24 laipsnių speigui, eketėje išbuvo apie 2 min. Koronavirusu nesirgo ir sako, kad apskritai jokios ligos jo nebepuola.

– Žmonės dabar daugiau apsišvietę, labiau domisi. Mokslininkai paviešino, kad maudytis lediniame vandenyje naudinga, nes taip grūdinantis gerinama sveikata. Lietuvoje yra atestuoti du Wimo Hofo mokiniai, jie ketina rengti stovyklas, planuoju jose dalyvauti, – sakė Šarūnas. – Tuo esu labai susidomėjęs, mečiau iššūkį sau nugalėti save prieš šaltį, įveikti baimę, tai padarius tokia įdomi savijauta. Tikrai žmogus gali daug. Kasdien atlieku kvėpavimo pratimus, po to šaltas dušas, ir jaučiuosi labai energingas. Reikia po truputį pratintis, tada po šaltu dušu maudaisi kaip po šiltu, nebelieka streso. Rekomenduoju pabandyti.

Energija – per kvėpavimo meditaciją

Tačiau žinomas Tauragės sveikuolis Eligijus Valskis šiandien apie maudynes lediniame vandenyje kalba jau nebe taip drąsiai ir sako, kad viskas, ko per daug – nesveika. E.Valskis – Lietuvos profesinės sveikatos asociacijos, Tauragės sveikuolių klubo vadovas, Lietuvos neformalaus suaugusiųjų švietimo tarybos narys, profesinės sveikatos specialistas, sveikatingumo ir kūno kultūros pedagogas, andragogas ir jogos mokytojas. Apie 17 metų Eligijus sistemingai žiemą maudėsi upėje, bėgiojo nuogas ir basas, tačiau dabar to nebepraktikuoja. Prabėgus metams paaiškėjo – sako E.Valskis, kad toks grūdinimasis jo organizmą parengė šiaurinėms sąlygoms, nuo menkiausio judesio jis greitai užkaista, padidėjo kraujo klampumas, galintis sukelti net insultą ar infarktą.

Aktyvaus gyvenimo Eligijus Valskis nepamiršo, nors maudynių žiemą ir atsisakė. Asmeninio albumo nuotrauka

– Žiemą maudydavausi upėje kas rytą arba kas antrą ir jokio streso nejaučiau, neapšilęs brisdavau į vandenį. Studijuodamas užsienyje ajurvedą supratau, kad žmonės išderina 5 elementus: ugnies, vandens, žemės, oro ir eterio. Maudynėmis žiemą sukėliau sau ugningumą, todėl dabar turiu laikytis specialios mitybos ir atitinkamo skysčių vartojimo, nes gali kilti įvairių problemų, – pasakojo Eligijus. – Drastiškas „per negaliu“ maudymasis veikia nervų sveikatą, kai šaltis didelis, plečiasi ir traukiasi kraujagyslės, bėgiodamas basas kai kuriuos receptorius per daug dirginau. Dėl vidinio kūno karščio kai kurie fermentai nebesigamina. Viskas, ko per daug – nesveika. Kai esi jaunas, tai jūra iki kelių, bet visa tai organizmas užprogramuoja, todėl ateityje galima sulaukti krizinės situacijos.

Pasak E.Valskio, žiemą maudytis tinka gyvenantiems Sibire, nes ten sausas oras, ir tiems, kurių kūno konstrukcija kaprinė (pagal ajurvedą), turinti nemenką riebalinį sluoksnį. Tokie žmonės, E.Valskio teigimu, lediniame vandenyje gali plaukioti net pusvalandį, nes juos saugo riebalinis sluoksnis, o liesų žmonių raumenys greitai praleidžia šaltį, todėl gali apmirti galūnės.

– Termoreguliacijai sudirbus, galūnės atsigauna, bet tas pirminis šokas organizmui gali turėti rimtos įtakos. Labai liesiems žmonėms kategoriškai negalima bristi į ledinį vandenį, nes gali sutrikti atmintis, to daryti negalima ir sergantiems sąnarių ligomis, tiems, kam sutrikusi medžiagų apykaita, nors epizodiškas maudymasis žiemą nekenkia, tai pozityvusis stresas. Bet jei tai darysi sistemingai, pasekmes gali pajausti ir po daugelio metų, – įsitikinęs sveikuolis. –Profesionalus sportas – ne sveikata: nualinau visus sąnarius, sudilo meniskai, reikėjo juos operuoti, nes dariau viską „per negaliu“. Tai jau ne sveikatinimas, o sportas.

Eligijaus Valskio asmeninio albumo nuotrauka

Eligijus Valskis sako, kad mūsų klimatinėje juostoje daug patogeninės drėgmės, ją absorbavę mes pajaučiame vidinį šaltį, dėl permainingų orų žmonės sloguoja, serga kitomis ligomis, dėl saulės trūkumo kyla depresija. Esant nulinei temperatūrai ir drėgmei į eketę šokti labai nemalonu, nes vienokią temperatūrą rodo termometras, visai kitokia – jutiminė.

– Energijos aš gaunu per kvėpavimo meditaciją, todėl maudymasis žiemą man dabar juokingai atrodo. Tačiau netaisyklingai kvėpuojant, nesutelkiant sąmonės ir proto, rezultatas bus priešingas. Tik neseniai per jogą išmokau atsipalaiduoti, nors esu kūno kultūros ir sveikatingumo ekspertas, – prisipažino Eligijus. – Medikai teigia, kad grūdintis yra gerai, bet metodikos Lietuvoje nėra. Dabar nemažai jaunų „ruonių“ atsiradę, jie susižavėję, blūdija, kaip ir aš kadaise.

Medikas: reikia įvertinti galimybes

Pasak Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai, gydytojo Dano Masiulionio, maudymasis eketėje – sveikintinas dalykas, tik reikia įvertinti savo galimybes. Pirmiausia tam reikia pasiruošti, pradedant nuo kontrastinio dušo namuose. Tačiau sergant kai kuriomis ligomis vandens kontrastavimas netinka, nes galimi sveikatos sutrikimai, net infarktas, todėl planuojant maudynes žiemą būtina pasitarti su gydytoju.

– Vienareikšmiškai naudinga maudytis žiemą vandens telkinyje. Aš pats mėgstu sportuoti, mėgstu pirtis, saunas, tačiau „ruonių“ veiklos nepraktikuoju, nors sniego vonios man įprastas dalykas. Žmonės pratę prie grūdinimosi, kai po pirties šokama į šaltą vandenį, – kalbėjo medikas. – Sniego vonios ar tvenkinys po pirties – tas pats. Tai kontrastinis grūdinimasis. Maudymasis žiemą eketėje – lygiagretus grūdinimosi būdas, tik pradžioje reikia apšilti, tuomet sumažėja rizika peršalti ir susirgti. Be apšilimo pratimų į eketę lenda aukštesnį grūdinimosi lygį pasiekę žmonės. Galima maudytis ir spaudžiant 26 laipsnių speigui, tik reikia saugotis, kad nepriliptum prie ledo ir nenušaltum.

Danas Masiulionis teigia – grūdinantis lediniame vandenyje reikia būti trumpai, kad neįvyktų bendras kūno atšalimas ar lokalus nušalimas. Sergantiems sąnarių ligomis tokio grūdinimosi reikia vengti, tokie žmonių imunitetas sutrikęs. Pasak gydytojo, žmogus turi numatyti kontraindikacijas, kokie pakitimai sergant lėtinėmis ligomis gali įvykti veikiant šalčiui. D.Masiulionis sako, kad neretas atvejis, kai netinkamai grūdinęsi žmonės vėliau kreipiasi į vidaus ligų gydytojus ir traumatologus pagalbos.